){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar daug per metus Lietuvoje susikaupia atliekų?
Lietuvoje susidaro apie 5 mln. tonų atliekų (gamybos, kitos ūkinės veiklos, komunalinės), iš jų apie 1, 3 mln.tonų – komunalinės atliekos.
Kokia dalis komunalinių atliekų yra rūšiuojama?
Statistinis Lietuvos gyventojas palieka apie 400 kilogramų komunalinių atliekų per metus. Iš šio kiekio atskirai surinkta 2008 metais 6 proc. perdirbti tinkamų atliekų, 2010 m. – 10 proc.; 2011 metais – apie 15 proc.
Prieš perdirbant antrines žaliavas būtina jas surinkti ir paruošti perdirbti – tinkamai pagal nustatytus reikalavimus supakuoti, prieš tai išrūšiuojant pagal spalvas, medžiagas ir pan. Tik tinkamai paruoštos antrinės žaliavos perduodamos perdirbėjui.
O kiek atliekų yra perdirbama?
Kasmet Lietuvoje perdirbama apie 105 tūkst. tonų popieriaus ir kartono, apie 33 tūkst. tonų plastiko, 39 tūkst. tonų stiklo, 8 tūkst. tonų metalo atliekų, tarp šio kiekio – 10 proc. antrinių žaliavų iš komunalinių atliekų srauto (įskaitant ir komunalinių atliekų sraute surinktas antrines žaliavas).
Šiuo metu Lietuvoje antrinių žaliavų rūšiavimą ir paruošimą perdirbti vykdo apie 30 įmonių, kurių pajėgumai vertinami apie 150 tūkst. tonų per metus. Popieriaus ir kartono, plastiko, stiklo ir metalo atliekas perdirba apie 50 įmonių.
Kokia atliekų rūšiavimo situacija Lietuvoje? Kaip vyksta procesai?
Svarbu yra sąlygų rūšiuoti atliekas sudarymas – reikiamos infrastruktūros sukūrimas ir gyventojų aprūpinimas antrinių žaliavų rūšiavimo priemonėmis.
Per 2006–2011 m. Savivaldybėms buvo nupirkta beveik 19,6 tūkst. konteinerių. Nuo 2009 m. pradėjo veikti visi 11 naujų sąvartynų, uždaryti ir baigiami tvarkyti 800 senų sąvartynų, šiukšlynų, perkamo antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai. Artimiausiu metu bus sukurta komunalinių atliekų perrūšiavimo, biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, biodujų išgavimo ir kt. infrastruktūra.
Kaip reikėtų skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas?
Didelis žingsnis efektyvios atliekų tvarkymo sistemos link yra galimybių gyventojams rūšiuoti atliekas sudarymas ir diferencijuotų įmokų taikymas. Taip pat, kaip rodo kai kurių Europos valstybių patirtis, baudos už pareigos rūšiuoti atliekas nevykdymą ar rūšiavimą ne pagal nustatytas taisykles. Efektyvios ir informacinės priemonės, kai gyventojas žino, kodėl svarbu rūšiuoti ir kaip tą daryti. vykdomos visuomenės švietimo akcijos.
Atliekų rūšiavimo vadovas
Rūšiuodami atliekas ne tik jaučiamės gerai, bet ir saugome ir išlaikome švarią, sveiką aplinką, kurioje gyvename mes ir mūsų vaikai. Be to, taupome gamtos išteklius, energiją ir savo pačių pinigus, skirtus atliekoms tvarkyti.
„Sveikas žmogus“ kviečia pradėti rūšiuoti atliekas savo namuose – tam paruošėme lengvai naudojamą informaciją apie Lietuvoje esančius atliekų rūšiavimo konteinerius ir tai, kokias atliekas priklauso mesti į kiekvieną jų. Galbūt taip bent dalis skaitytojų bus paskatinti įvesti šią tradiciją ir savo šeimoje.
Lietuvoje yra trijų spalvų konteineriai: geltonas – plastmasei, mėlynas – popieriui ir žalias – stiklui.
Geltonas konteineris: plastmasė
Plastikas ir iš jo pagamintos pakuotės nesuyra apie 200 metų, o jį deginant išsiskiria kenksmingos medžiagos. Iš plastiko gaminama didžioji dalis maisto ir kitų produktų pakuočių, todėl jis sudaro didelę kiekvieno namų ūkio atliekų dalį.
Perdirbtas plastikas gali būti naudojamas naujiems produktams, pavyzdžiui, baldams, indams, gaminti.
Lietuvoje tarp komunalinių atliekų plastmasė sudaro apie 9 proc.
|
Į konteinerį GALIMA mesti |
Į konteinerį NEGALIMA mesti |
|
|
Mėlynas konteineris: popierius
Kiekvienas perdirbti surinktas kilogramas popieriaus išsaugo maždaug vieną medį. Antrinis popierius yra daug pigesnis, kadangi taupo energiją ir vandenį (vienam kilogramui popieriaus pagaminti reikia bent 60 litrų), sumažina atliekų kiekį, jį gaminant nenaudojami jokie chemikalai, sustabdomas intensyvus medžių kirtimas.
Lietuvoje esantys kartono fabrikai galėtų perdirbti apie 40 tūkst. tonų popieriaus ir kartono atliekų per metus, tačiau surenkama tik 25 proc. šio kiekio, likusi dalis – importuojama.
Paprastai popieriaus gaminiai sunyksta per 2 metus. Lietuvoje popierius ir kartonas sudaro apie 14 proc. visų komunalinių atliekų.
|
Į konteinerį GALIMA mesti |
Į konteinerį NEGALIMA mesti |
|
|
Žalias konteineris: stiklas
Stiklo pakuotė naudojama daugeliui produktų: gėrimams, vaistams, higienos priemonėms ir kosmetikai. Išrūšiuota stiklo tara yra puiki žaliava naujos stiklo pakuotės gavybai. Taip ne tik sutaupomos žaliavos, bet ir apie 35 proc. sumažėja energijos sąnaudų.
Stiklas suyra maždaug per 900 metų. Lietuvoje stiklas sudaro apie 9 proc. visų atliekų.
|
Į konteinerį GALIMA mesti |
Į konteinerį NEGALIMA mesti |
|
|
Biodegraduojančios (suyrančios) atliekos
Didelę dalį komunalinių atliekų Lietuvoje (apie 42 proc.) sudaro virtuvės atliekos, kurios patekusios į sąvartyną pūva ir išskiria metaną, sieros vandenilį – ozono sluoksnį ardančias dujas. Puvimo metu labai užteršiamas vanduo, kurio valymas kainuoja labai brangiai.
Geriausia būtų šias atliekas kompostuoti: kompostuoti galima daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, sodo ir daržo atliekas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles.
Negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.
Metalo atliekos
Lietuvoje tarp komunalinių atliekų metalas sudaro apie 3 proc. Dažniausiai surinktas metalas būna sudarytas iš alavuoto plieno, aliuminio, tam tikrų teršalų ir priemaišų. Aliuminis ir plienas gali būti ištirpdyti ir vėl panaudoti.
Stambiagabaritinės atliekos
Dar viena namuose susidarančių atliekų rūšis yra stambiagabaritinės atliekos: nebereikalingi baldai, buitinė technika ir pan.
Šios atliekos turėtų būti atvežamos į atliekų priėmimo punktus. Rekomenduojama sekti įvairias akcijas, kurių metu galima nemokamai priduoti nereikalingas stambiagabaritines atliekas.
Pavojingos atliekos
Buityje susidaro ir pavojingų atliekų, kurios, prasiskverbusios į dirvožemį, užteršia gruntinius vandenis ir taip gali pakenkti ir aplinkai, ir gyventojų sveikatai. Būtina šias atliekas atskirti ir priduoti į pavojingų atliekų priėmimo aikšteles, kuriose jos priimamos nemokamai.
Pavojingos atliekos:
Straipsnyje naudota informacija iš: http://www.kaunoratc.lt
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę