){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Praėjusį kartą pačios namuose tvarkėme antakius. Tęsdami temą, šį kartą kalbame apie nagus – juk net ir gražiausias žiedelis nepapuoš mūsų rankų, jei nagai bus nesutvarkyti. Taigi Londone įsikūrusio „Energie Fitness for Women" manikiūrininkės Kristinos Nejutės klausiame, kaip panaikinti ar bent sumažinti įvairius jų pažeidimus ir kaip ne tik rankų, bet kojų nagus gražiai susitvarkyti namuose.
Pirmiausia noriu paklausti, kas yra svarbiausia, kad nagai būtų gražūs.
Gražūs nagai – tai ne tik nulakuoti nagai, reikia prižiūrėti nagų odeles ir rankų odą. Kad nagai būtų gražūs, reikėtų bent kartą per savaitę atstumti odeles medine mentele, kiekvieną vakarą jas patepti kremu ir masažuoti nuo nago piršto link. Taip pat palaikyti vienodą nagų formą ir ilgį.
Visos pripažįstame, kad gražūs nagai – moters puošmena, bet ką daryti, kai jie ima lūžinėti, šerpetoti?
Nagai gali lūžinėti ir dėl vitaminų trūkumo, ir dėl to, kad jie kerpami žirklutėmis ar žnyplutėmis. Natūraliems nagams reikėtų naudoti minkštą kartoninę dildę ir dildyti nagą viena kryptimi.
Šerpetoti nagai gali dėl tos pačios priežasties arba todėl, kad dažnai rankos būna vandenyje. Tvarkydamos namus naudojame įvairias chemines priemones, tai kenkia ne tik nagams, bet ir rankų odai, todėl reikėtų mūvėti gumines pirštines. Taip pat būtų gerai, jei nagai nuolatos būtų nulakuoti nagus stiprinančia priemone.
Ar galima kaip nors pagražinti nelygius nagus?
Nelygus nagas gali būti todėl, kad buvo pažeistas per giliai nukerpant ar nupjaunant odeles, taip pat reikia saugoti ir nago „mėnuliuką“, per stipriai nedildyti ties ta vieta.
Kita priežastis gali būti nagų grybelis – nago guolio ar nago plokštelės grybelinė infekcija, dėl ko nagas auga nelygus, grublėtas, pilkšvai gelsvas. Nagų pakitimai gali rodyti ir kitas organizmo ligas, taigi pirmiausia rekomenduočiau kreiptis į gydytoją.
Na, o jei nelygumai nėra labai ryškūs, juos galima sušvelninti naudojant 4 pusių poliravimo dildę, tačiau ją reikėtų naudoti ne dažniau kaip kartą per mėnesį ar per du mėnesius, atsižvelgiant į būtinumą. Nors ir ji švelni, tačiau per dažnai naudojama taip pat nagus silpnina.
O iš kur atsiranda baltų dėmių?
Baltų dėmių gali atsirasti dėl vitaminų ir mineralų trūkumo, taip pat dėl sutrenkimų. Tačiau dažniausiai dėl to, kad po nago plokštele patenka oro. Taip gali atsitikti dėl per grubiai atliekamo manikiūro. Reikia saugoti nago „mėnuliuką“ ir atsargiau atstumti odeles, todėl geriau naudoti medinę mentelę nagams atstumti, nes ji minkštesnė ir švelnesnė nei metalinė. Taigi priežasčių ne viena, todėl pirmiausia reikėtų save stebėti ir pagalvoti, nuo kada ir dėl kokių priežasčių nagų pakitimų atsirado.
Kartais nagai atrodo lyg pageltę. Ar galima juos „išbalinti“?
Nagų geltonavimo priežastys gali būti ir inkstų, kepenų ligos, ir nagų grybelis ar rūkymas. Tačiau tai gali būti ir dėl nagų lakavimo ryškiomis, tamsiomis spalvomis. Taigi jei naudojate tokį nagų laką, pirmas sluoksnis turėtų būti nagų lako pagrindas. Reikėtų palaukti, kol jis visiškai išdžius, ir tada jau dengti spalva.
O šiek tiek nagus pabalinti galima taip pat poliravimo dilde. Jei tai tik paviršinis pageltimas dėl aplinkos poveikio, paviršius kuo puikiausiai pašviesėja. Taip pat veiksmingos šilto vandens vonelės su citrinų sultimis, jos ne tik nagus pašviesins, bet ir pastiprins, ir oda bus gražesnė.
Dabar norėčiau prieiti prie nagų tvarkymo namuose. Taigi kokie būtų žingsniai?
Pirmiausia reikėtų suteikti nagams formą naudojant minkštą kartoninę dildę, pasiruošti šilto vandens vonelę (galima išspausti citrinos sulčių) ir palaikyti rankas apie 10 minučių. Tada galima odeles patepti odelių minkštikliu ir švelniai jas atstumti, jei reikia, pakirpti manikiūrinėmis žnyplutėmis odelėms kirpti, tačiau reikėtų žinoti, kad negalima jų nukirpti per giliai – kuo giliau kirpsite, tuo storesnes ataugs. Tada nagus ir rankas nusausinti. Nago plokštelę nuvalyti dezinfekuojamuoju skysčiu, kad ant nagų neliktų jokių kosmetikos likučių ir nagas būtų sausas. Tada jau galima lakuoti.
Nuo ko priklauso, kad lakas ilgiau laikytų?
Ar lakas ilgai laiko, dažnai priklauso nuo lako kokybės ir nago paruošimo. Prieš lakuojant nagus reikėtų įsitikinti, kad nagai yra visiškai sausi, nėra nei riebalų, nei kremo likučių. Taip pat naudoti nagų lako pagrindą. Padengus spalva, laku galima patepti ir patį nago kraštą, taip nago kraštas tarsi „užlydomas“. Be to, lakuoti nestorais sluoksniais, palaukiant, kol kiekvienas sluoksnis gerai išdžius.
O kokį laką rinktis? Ar pigus lakas daug blogiau nei brangesnis?
Esu išbandžiusi įvairių kosmetikos kompanijų nagų laką, ir ne visada brangus lakas yra geresnis už pigesnį, manau, ne viena esate tai pastebėjusi. (Taigi čia jau erdvė asmeninėms paieškoms.) Brangus lakas neretai būna ne tiek dėl kokybės, kiek dėl kompanijos pavadinimo. Tik norėčiau patarti: jeigu perkate brangų laką, tai jau reikėtų rinktis tokios kompanijos, kuri specializuojasi tik nagų lako srityje, o ne tokios, kuri prekiauja visa kosmetika apskritai.
Na, o jei spalva nepatiko, ar galima dažnai naudoti lako valiklį?
Nagų lako valiklį, kuriame yra acetono, reikia naudoti kuo rečiau, nes acetonas sausina nagą, per dažnai naudojant, išsausėję nagai taip pat gali pradėti šerpetoti ir lūžinėti.
Dar šiek tiek prašyčiau apie nagų formą: kokią pasirinkti?
Nagų forma gali būti įvairi, ją diktuoja ir mada. Paprastai dažniausiai stambesnei rankai tinka ovalūs nagai, jei ilgi, tai smailėjantys, smulkioms rankoms tinka ir trumpi kvadratiniai nagučiai, ir ilgesni ovalūs. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kas patinka, kad pati moteris džiaugtųsi žiūrėdama į savo rankas.
Na, o dabar pereikime prie kojų nagų tvarkymo, ar yra skirtumų nuo manikiūro?
Pedikiūro eiga panaši, kaip ir manikiūro, tik dar bus reikalinga pado dildė, kuria pašalinsite suragėjusias odos ląsteles ir nuospaudas. Nepatarčiau namie naudoti pado peiliukų. Jei jau yra didelių nuospaudų, geriau jau kreipkitės į specialistą, namie tokių „operacijų“ geriau neatlikti, nes galite labai lengvai įsipjauti.
Taigi pirmiausia nagus nukerpame arba nudiliname dilde TIESIAI, svarbiausia neiškirpti nago kraštų, kad nagas neįaugtų. Tada pamerkiame kojas į šiltą vonelę ir palaikome apie 20 minučių. Jei pėdų oda dar kieta, palaikome ilgiau. Tada sutvarkome odeles tuo pačiu būdu, kaip atlikdamos manikiūrą.
Nusausintą pėdą nušveičiame pado dilde – iš pradžių su aštresne puse, po to – švelnesne. (Beje, pado dildei reikėtų nepagailėti pinigėlių, nes jei ji gera, t.y. pakankamai tvirta ir aštri, pedikiūrą ir namie pasidarysime be didelio vargo.)
Nušveitusios patepame kremu ne tik pėdas, bet ir blauzdas, nusausiname nagus ir lakuojame. Laku dengiame taip pat, kaip ir atlikdamos manikiūrą.
Nagai ir... odontologija
Penktajame dešimtmetyje gražūs nagai tapo privaloma kino žvaigždžių puošmena, tačiau ne visos tokiais galėjo pasigirti. Išeitis buvo rasta: jos pirkdavo nukirptus nagų galiukus, ir tie galiukai būdavo priklijuojami. Vėliau buvo naudojama kino juostelė, plastikas. Deja, tokie pagražinimai laikydavo vos keletą filmavimo valandų.
Viską išgelbėjo atsitiktinumas. Įvairūs šaliniai nurodo skirtingą datą, bet tai galėjo būti 5–7-ajame dešimtmetyje. Kartą Fredui Slekui, dantistui iš Filadelfijos, bedirbant nulūžo nagas. Jis iškirpo gabaliuką nago formos folijos, o viršų patepė paprasčiausia dantų plomba. Po kurio laiko pastebėjo, kad nagą nustojo skaudėti. Nuo tada nagams priauginti imta naudoti stomatologinė medžiaga (akrilas). Tačiau toks būdas neretai sukeldavo alergines reakcijas, o ir nuimti buvo labai sudėtinga – tekdavo nudildyti, nes jis neatmirkdavo. (Reikia tik pasidžiaugti, kad mokslas patobulėjo, ir mums nebereikia tokių drastiškų priemonių.)
Dar vienas iš nagų priauginimo pradininkų minimas čikagietis Maksvelas Leipas, taip pat stomatologas. Tam jis panaudojo pudrą ir skystį, iš kurio buvo gaminamos plombos. Kurį galima pavadinanti teisėtu pradininku, dabar jau sunku pasakyti, tačiau viena aišku, kad nagai ir stomatologija susaistyti stipriais ryšiais.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę