){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Buvo manyta, kad vaikų pieninių dantų nereikia kaip nors ypatingai prižiūrėti ar taisyti. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Reikia žinoti: jeigu yra sugedusių pieninių dantų, tai yra nemažai rizikos, kad ir nuolatiniai dantys bus nesveiki, daug lengviau pažeidžiami. Vaiką reikia saugoti nuo dantų skausmo, nes gydymas gali būti labai sudėtingas (vaikas bijo, patiria daug streso, o, kol dantukai gydomi, negali visaverčiai maitintis). Labai sugedę dantys gali būti ir funkcinių kramtomojo aparato sutrikimų priežastis. Be to, negydyti dantys gali sukelti sistemines organizmo ligas (sąnarių, inkstų, širdies ir kraujagyslių), mažinti organizmo atsparumą. Negydyti pieniniai dantys, kaip ir nuolatiniai, yra infekcijos židiniai organizme, jie gali būti netaisyklingo sąkandžio priežastis.
Dantų higiena ypač svarbi profilaktikai. Sugedusių dantų ert-mėse esančias apnašas ar maisto likučius sunku išvalyti. Kai burnos ertmėje nuolat yra bakterijų, burnos higiena nėra veiksminga. Dantų apnašose esančios bakterijos gamina kietuosius danties audinius ardančias rūgštis.
Prarasti pieninius dantis anksčiau nei jie patys natūraliai iškris yra pavojinga, nes jie tarsi rengia vietas žandikaulyje nuolatiniams dantims.
Vaikas profilaktinei priežiūrai pas odontologą turi patekti išdygus pirmajam dantukui, o vėliau – du kartus per metus.
Trejų metų vaiko dantis galima padengti fluoro laku arba želė. Išdygus krūminiams dantukams, jų vagelės gali būti padengiamos silantais.
Kokia pasta geriausiai tiks konkrečiu atveju, gali patarti odontologas arba dantų higienistas, įvertinęs dantų ir burnos ertmės būklę. Lietuvos vakarinėje dalyje gyvenančių žmonių dantys labiausiai pažeisti fluorozės, nes didelė fluoro koncentracija geriamajame vandenyje. Todėl šio regiono gyventojams geriau naudoti dantų pastą be fluoro.
Visiškai pašalinti apnašas dantų šepetėliu ir pasta neįmanoma. Reikia naudoti ir higieninius tarpdančių siūlus. Jais dantis reikia valyti kartą per dieną, prieš valant šepetėliu. Kiekvienas tarpdantis bei danties paviršius valomas judesiu aukštyn–žemyn 4–5 kartus.
Net ir kai, atrodytų, nėra būtinumo, periodiškai (kas 6 mėn.) reikia lankytis ne tik pas gydytoją odontologą, bet ir pas burnos higienistą. Profesionali burnos higiena padės išvengti nemalonaus burnos kvapo bei apydančio audinių ligų (periodontito, gingivito).
Žmogaus dantims naudingas kietesnis maistas. Tarp valgymų naudinga pakramtyti kietų produktų: džiūvėsių, riešutų, morką, obuolį, apdžiūvusios duonos, kas gali – svogūno ar česnako skiltelę. Tai aktualu ir suaugusiems žmonėms, ir vaikams. Kietas maistas padeda dantims natūraliai apsivalyti.
Dantų skausmą žmogus jaučia dėl karieso (ėduonies, lot. caries dentis – puvėsis) arba išsivysčius periodonto ligoms. Karieso komplikacijos – nervo uždegimas (pulpitas) ir parodontitas.
Skausmas – tai atsakomoji organizmo reakcija į pažeidimą. Skausmo malšinimas vaistais tėra trumpalaikė išeitis. Būtina šalinti ligos priežastį.
Gydant kariesą, skausmas įveikiamas palyginti greitai – pakaks vieno ar kelių vizitų pas odontologą.
Didžiausias dantų skausmas yra pulpito, t.y. danties nervo uždegimo, metu. Pagrindinis jo požymis – labai stiprus skausmas naktį (šis skausmas neretai prilyginamas gimdymo skausmams). Įmanoma prakentėti uždegimą, kol jis nuslops, bet tai ypač pavojinga. Vėliau gali susidaryti pūliniai prie danties šaknų. Tada reikės chirurginės intervencijos.
Jeigu maistas nėra gerai sukramtomas, gali sutrikti maisto virškinimas ir pasisavinimas. Antra, netekus danties, aplinkiniai dantys pradeda svirti į atsiradusios ertmės vietą. Netekus dantų, kinta ir veido išraiška: netekus krūminių dantų, įdumba skruostai (nes pažemėja sąkandis), kai nėra priekinių dantų, „sukrenta“ lūpos, ir žmogus atrodo senesnis. Dėl apatinio žandikaulio-smilkinkaulio sąnario deformacijos sutrinka kalba, imama švepluoti. Labai svarbu nedelsti ir kreiptis į odontologą ortopedą, kad pritaikytų dantų protezą. Šiuolaikiniai dantų protezai savo fizinėmis, mechaninėmis bei estetinėmis savybėmis beveik prilygsta natūraliems dantims.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Esam beveik 3 metuku ir jau nebeturim priekiniu virsutiniu 4 dantuku. Sako, kad tai buteliuko kariesas, nes saknyt4s likusios. Kaip galima pdeti, kad nuolatiniai dantukai isdyktu sveiki? Arba kad likusios saknytes neskaudetu?
Aciu lauksiu atsakymo.