){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Veido ir žandikaulių chirurgija yra dviejų mokslo krypčių – medicinos ir odontologijos disciplina. Veido ir žandikaulių chirurgai gydo burnos ertmės organų, veido, kaklo ligas, apsigimimus, sužalojimus. Šioms ligoms dažnai būtinas kompleksinis gydymas, o operacija šiame procese yra svarbiausia ir veiksmingiausia.
Veido ir žandikaulių chirurgija glaudžiai siejasi su kitomis odontologijos disciplinomis: ortodontija, dantų ir žandikaulių ortopedija, vaikų odontologija, endodontija ir kt., nes taiko bendrus diagnostikos ir gydymo metodus, taip pat jos siejasi anatominiu-topografiniu požiūriu, fiziologinės burnos ertmės organų, dantų, veido srities audinių betarpišku ryšiu bei tarpusavyje susijusiais ir besivystančiais patologiniais procesais.
Yra šios pagrindinės veido ir žandikaulių chirurgijos šakos: veido ir žandikaulių uždegimai, traumos, onkologija, veido ir žandikaulių atnaujinamoji chirurgija, įgimtų ar įgytų veido ir žandikaulių deformacijų bei anomalijų chirurginis gydymas, dantų implantacija, neurostomatologija.
Lietuvoje, be mūsų klinikos, veido ir žandikaulių chirurgijos skyriai yra Vilniaus „Žalgirio“ ligoninėje bei Klaipėdos ligoninėje. Malonu, kad kolegos klaipėdiečiai savo profesinį kelią pradėjo bei įgijo patirties KMU Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje.
Kiekvienais metais mūsų stacionare gydoma apie 2 tūkst. ligonių. Maždaug trečdalis jų patenka dėl patirtų veido traumų. Dažniausiai tai yra įvairūs veido kaulų lūžiai: apatinio ir viršutinio žandikaulių, skruostikaulio kūno ir lanko lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužalojimai. Sporto traumos sudaro apie 0,3 proc. visų traumų, tačiau vadinamųjų kontaktinių sporto šakų atstovams jos palyginti nėra dažnos, o daug dažnesnės, pavyzdžiui, krepšininkams.
Dažnai tenka padėti sergantiesiems veido ir žandikaulių uždegimais. Veido ir žandikaulių srities uždegimų pradžia – negydyti ar blogai išgydyti dantys, dėl ko susiformuoja veido bei žandikaulių pūliniai ir pūlynai, išsivysto žandikaulių osteomielitai.
Nemažai pacientų kreipiasi dėl veido skausmų. Jiems padeda veido ir žandikaulių chirurgai, kurie specializuojasi neurostomatologijos srityje.
Per pastaruosius trejus metus labai padaugėjo gerybinių ir piktybinių navikų žandikaulių, lūpų ir burnos dugno srityse. Jeigu prieš 10 metų dėl piktybinių navikų gydydavome 3–5 pacientus per metus, tai dabar – iki 70.
Kita mūsų veiklos sritis – ortognatinė chirurgija. Tai pagalba žmonėms, kurių žandikauliai yra netaisyklingi, didesni ar mažesni nei įprasta. Su tuo susijusios problemos dėl netaisyklingo sąkandžio (nepakankamai gerai sukramtomas maistas, kalbos defektai). Tokiais atvejais gali būti atliekamos rekonstruojamosios žandikaulių mažinimo ar didinimo operacijos.
Mūsų klinika yra vienintelė Lietuvoje, kur atliekamos apatinio žandikaulio smilkininio sąnario operacijos dėl konservatyviai neišgydomos sąnario patologijos.
Veiksminga pagalba labai susijusi su galimybėmis taikyti naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Vienas iš pavyzdžių: dar neseniai operuojant lūžusius žandikaulius lūžgaliai buvo surišami specialia viela, o šiuo metu, kaip ir visame pasaulyje, osteosintezei naudojame specialias plokšteles.
Malonu, kad mūsų klinika viena pirmųjų Europoje įsigijo specialų endoskopą. Su šiuo prietaisu galima įvertinti audinių, ertmių pokyčius ir kt. – tai, ko nematyti „plika akimi“. Chirurgų darbas, įsigijus šį prietaisą, tapo daug kokybiškesnis. Endoskopo taikymo galimybės yra didžiulės.
Veido ir žandikaulių srities, kaip ir kitų sričių, chirurgų darbas labai priklauso ir nuo kasdien naudojamų instrumentų kokybės bei galimybių juos atnaujinti, todėl šiandien mums yra svarbiau, kad įrankiai ir instrumentai, būtini kasdieniniam darbui, atitiktų šiuolaikinius reikalavimus ir nekiltų jokių biurokratinių kliūčių juos įsigyjant.
Aukštos kokybės medicinos paslaugas vis dėlto lemia finansiniai ištekliai. Gydytojai pasirengę dirbti kvalifikuotai, bet, nepakankamai skiriant lėšų, taip dirbti negali.
Kaip ir bendrosios praktikos odontologai, mes patariame tinkamai prižiūrėti dantis ir burnos ertmę, per metus vieną kartą pasitikrinti profilaktiškai, – net ir tuomet, kai, paciento nuomone, nėra reikalo. Deja, daugelis mūsų pacientų yra kantrūs ir nekreipia dėmesio, pavyzdžiui, į įvairias opas ar opeles ant lūpų ar burnos gleivinėje. Vėliau gali paaiškėti, kad tai – vėžys. Dažnai pacientai kreipiasi, kai navikas išplinta, pradeda skaudėti. Tuomet gydymas yra sudėtingas arba mažai veiksmingas. Nors ir mažas spuogelis, opelė, išauga ant veido ar burnos ertmėje turėtų būti skubus signalas bei raginimas konsultuotis su veido ir žandikaulių chirurgu, burnos chirurgu, odontologu. Susiformavęs darinys gali būti rimtos ligos ar infekcijos pasekmė.
Organizmas – vientisa sistema. Infekcija, esanti danties šaknies viršūnės srityje, "mažomis" porcijomis išsiskiria į kraują ir išplinta visame organizme. Dėl nuolatinės intoksikacijos gali sutrikti širdies, inkstų, kepenų, sąnarių veikla, išsivystyti minėtų organų reumatinės ligos. Susiformavus pūliniams, pūliai iš veido ir žandikaulių srities gali patekti į tarpuplautį, galvos smegenis, tapti tromboembolinių (krešulių susiformavimo kraujagyslėse) komplikacijų priežastimi. Tai labai grėsmingos būklės. Veido srities pūlinių chirurginis gydymas vykdomas tik stacionare, nes ir mažo pūlinuko turinys labai greitai gali patekti į galvos smegenis ir turėti sunkių pasekmių. Ypač pavojinga spaudyti ar kitaip patiems „gydyti“ pūlinukus ar kt. darinius, atsiradusius viršutinėje lūpoje ir viduriniame veido trečdalyje, nes ši sritis tiesiogiai siejasi su galvos smegenimis.
Tėvai turėtų periodiškai apžiūrėti ir stebėti, ar vaikų burnytėse, veidukuose neatsirado patologinių pokyčių (dėmių, išaugų), ir laiku kreiptis į specialistus. Bet koks pakitimas burnoje turi kelti nerimą dėl galimos ligos. Linkiu būti sveikiems!
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę