){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labai svarbi ankstyvos diagnostikos priemonė – savitikra. Kiekviena moteris, praėjus 2–3 dienoms po mėnesinių, turėtų prieš veidrodį apžiūrėti savo krūtis: ar nėra deformacijos, ar viena krūtis ne didesnė nei kita, ar nėra išskyrų iš spenelių, ar neapčiuopiami dariniai krūtyse, pažastyse. Pastebėjus ar įtarus minimalius pakitimus, reikėtų konsultuotis su ginekologu ar šeimos gydytoju, jie, reikalui esant, nusiųs pas krūties ligų specialistą (mamologą).
Jei moteris krūties vėžio profilaktikai ar atsiradus įtarimams kreipiasi į šeimos gydytoją, jis, objektyviai ištyręs (apžiūrėjęs ir apčiuopęs krūtis, limfmazgius), rekomenduoja, atsižvelgiant į moters amžių, atlikti echoskopinį ar rentgeninį (mamografiją) krūties tyrimus. Įtarus patologinį pakitimą krūtyje, pacientė siunčiama pas krūties ligų specialistą. Įtarus krūties vėžį, atliekami punktato ir išskyrų bei citologiniai tyrimai.
Šeimos gydytojas ir be echoskopinių bei rentgeninių tyrimų gali pacientę tiesiogiai nusiųsti pas krūties ligų specialistą. Šis pagal indikacijas paskiria reikalingus tyrimus, nustato diagnozę. Nustačius krūties vėžio diagnozę, pacientė siunčiama į gydymo įstaigą, kurioje atliekamas specializuotas, kombinuotas arba kompleksinis gydymas: chirurginis, chemoterapinis ir spindulinis. Šeimos gydytojas stebi visą gydymo eigą.
Kiekviena moteris ir be šeimos gydytojo siuntimo gali tiesiogiai kreiptis į krūties ligų specialistą, jei pastebėjo pakitimų krūtyse ar turi kitų įtarimų.
Krūties echoskopija atliekama pagal indikacijas, neatsižvelgiant į moters amžių.
Mamografija paprastai atliekama moterims nuo 40 metų amžiaus, bet, jei krūtų ligų gydytojas įtaria ikivėžinius ar vėžinius pakitimus, – ir jaunesnėms.
Kontrolinė mamografija, įvertinus rizikos veiksnius, nuo 50 m. atliekama kiekvienais metais.
Jei moteris priklauso rizikos grupei (yra pirmos eilės giminaičių, sergančių krūties vėžiu), mamografija atliekama jaunesniame amžiuje.
Apčiuopos arba apžiūros metodais nustačius mazgą krūtyje, esant neaiškiems pakitimams, atliekamas citologinis tyrimas – aspiracinė punkcija kontroliuojant echoskopu ir/ar rentgenu.
Esant galimybėms, atliekamas papildomas tyrimas – imunohistocheminė hormonų receptorių diagnostika.
Vėžio ląstelės kraujyje gali būti aptinkamos keliais metodais: imunohistocheminiu, tėkmės citometrija ir molekuliniais metodais.
Molekuliniu metodu nustatoma kraujyje cirkuliuojanti specifinė vėžinių ląstelių medžiaga – iRNR (informacinė ribonukleininė rūgštis). Šis metodas tikslus ir greitas bei naudojamas norint anksti nustatyti vėžio metastazes, pasirenkant vėžio gydymo taktiką bei įvertinant vėžio gydymo veiksmingumą.
Vėžį nustatyti galima aptikus kraujyje vėžio žymenis. Tai baltymai, fermentai ar biomolekulės, kurias gamina vėžinės ląstelės, arba organizmo imuninės sistemos išskiriamos medžiagos, kurios atsiranda kraujyje kaip atsakas į auglį. Kuo didesnis vėžio žymenų kiekis kraujyje, tuo labiau - išplitęs vėžinis procesas.
Medicinos diagnostikos centro PGR (polimerazės grandininės reakcijos) laboratorijoje atliekamas naujas tyrimas krūties vėžio pirminėms metastazėms išaiškinti. Tai žmogaus mamaglobino geno iRNR nustatymas jautria AT-PGR (atvirkštinės transkriptazės-PGR) metodika.
Žmogaus mamaglobinas (MAM) – tai neseniai atrastas baltymas, pradėtas naudoti kaip molekulinis krūties vėžio žymuo. MAM yra specifinis krūties audiniui ir nustatomas kraujyje atsiradus pirminėms krūties vėžio metastazėms. Todėl šis tyrimas yra ypač vertingas jas nustatant, kai neretai krūties vėžys dar yra išgydomas.
Jei moteris krūties vėžio profilaktikai ar atsiradus įtarimams kreipiasi į šeimos gydytoją, jis, objektyviai ištyręs (apžiūrėjęs ir apčiuopęs krūtis, limfmazgius), rekomenduoja, atsižvelgiant į moters amžių, atlikti echoskopinį ar rentgeninį (mamografiją) krūties tyrimus. Įtarus patologinį pakitimą krūtyje, pacientė siunčiama pas krūties ligų specialistą. Įtarus krūties vėžį, atliekami punktato ir išskyrų bei citologiniai tyrimai.
Šeimos gydytojas ir be echoskopinių bei rentgeninių tyrimų gali pacientę tiesiogiai nusiųsti pas krūties ligų specialistą. Šis pagal indikacijas paskiria reikalingus tyrimus, nustato diagnozę. Nustačius krūties vėžio diagnozę, pacientė siunčiama į gydymo įstaigą, kurioje atliekamas specializuotas, kombinuotas arba kompleksinis gydymas: chirurginis, chemoterapinis ir spindulinis. Šeimos gydytojas stebi visą gydymo eigą.
Kiekviena moteris ir be šeimos gydytojo siuntimo gali tiesiogiai kreiptis į krūties ligų specialistą, jei pastebėjo pakitimų krūtyse ar turi kitų įtarimų.
Krūties echoskopija atliekama pagal indikacijas, neatsižvelgiant į moters amžių.
Mamografija paprastai atliekama moterims nuo 40 metų amžiaus, bet, jei krūtų ligų gydytojas įtaria ikivėžinius ar vėžinius pakitimus, – ir jaunesnėms.
Kontrolinė mamografija, įvertinus rizikos veiksnius, nuo 50 m. atliekama kiekvienais metais.
Jei moteris priklauso rizikos grupei (yra pirmos eilės giminaičių, sergančių krūties vėžiu), mamografija atliekama jaunesniame amžiuje.
Apčiuopos arba apžiūros metodais nustačius mazgą krūtyje, esant neaiškiems pakitimams, atliekamas citologinis tyrimas – aspiracinė punkcija kontroliuojant echoskopu ir/ar rentgenu.
Esant galimybėms, atliekamas papildomas tyrimas – imunohistocheminė hormonų receptorių diagnostika.
Vėžio ląstelės kraujyje gali būti aptinkamos keliais metodais: imunohistocheminiu, tėkmės citometrija ir molekuliniais metodais.
Molekuliniu metodu nustatoma kraujyje cirkuliuojanti specifinė vėžinių ląstelių medžiaga – iRNR (informacinė ribonukleininė rūgštis). Šis metodas tikslus ir greitas bei naudojamas norint anksti nustatyti vėžio metastazes, pasirenkant vėžio gydymo taktiką bei įvertinant vėžio gydymo veiksmingumą.
Vėžį nustatyti galima aptikus kraujyje vėžio žymenis. Tai baltymai, fermentai ar biomolekulės, kurias gamina vėžinės ląstelės, arba organizmo imuninės sistemos išskiriamos medžiagos, kurios atsiranda kraujyje kaip atsakas į auglį. Kuo didesnis vėžio žymenų kiekis kraujyje, tuo labiau - išplitęs vėžinis procesas.
Medicinos diagnostikos centro PGR (polimerazės grandininės reakcijos) laboratorijoje atliekamas naujas tyrimas krūties vėžio pirminėms metastazėms išaiškinti. Tai žmogaus mamaglobino geno iRNR nustatymas jautria AT-PGR (atvirkštinės transkriptazės-PGR) metodika.
Žmogaus mamaglobinas (MAM) – tai neseniai atrastas baltymas, pradėtas naudoti kaip molekulinis krūties vėžio žymuo. MAM yra specifinis krūties audiniui ir nustatomas kraujyje atsiradus pirminėms krūties vėžio metastazėms. Todėl šis tyrimas yra ypač vertingas jas nustatant, kai neretai krūties vėžys dar yra išgydomas.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę