Kas bėgant metams vyksta mūsų odoje?
Senstantis organizmas patiria daug iššūkių, taip pat ir odos senėjimą. Senstanti oda ne tik praranda elastingumą, išryškėja raukšlės, bet ir sutrinka odos apsauginė (barjerinė) funkcija, ir tai pasireiškia odos sausumu ir jį lydinčiu nemaloniu niežuliu. Odos apsauginį barjerą sudaro epidermio raginis ir hidrolipidinis sluoksniai. Raginis sluoksnis saugo nuo išdžiūvimo ir drėgmės pertekliaus, sulaiko šilumą, taip pat nuolat pleiskanodamas apvalo odą nuo kenksmingų medžiagų ir mikrobų. Švari oda pasižymi baktericidinėmis savybėmis, nes jos reakcija (pH) yra rūgšti. Melaninas apsaugo organizmą nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio. Apsauginės sveikos odos barjero savybės turi išlikti stabilios ir optimalios, net netikėtai pasikeitus aplinkos sąlygoms (temperatūrai, pH, drėgmei).
Ar oda sausėja tik dėl amžiaus nulemtų pokyčių?
Kserozė – tai bet kokių veiksnių nulemtas odos sausumas. Sausa oda ypač vargina vyresnio amžiaus žmones. Odą sausina įvairūs aplinkos veiksniai: maža santykinė oro drėgmė, stiprus vėjas, šaltis, karštis, įtakos turi hormonų pusiausvyra ir metų laikas. Odos sausumas ir pleiskanojimas sumažėja vasarą (šiltas, drėgnas oras) ir sustiprėja žiemą (šaltas, vėjuotas oras, dėl centrinio šildymo sumažėjusi patalpų drėgmė). Oda sausėja ir dėl netinkamos jos priežiūros: dažno prausimosi, ypač karštu vandeniu ir naudojant šarminius muilus, odos trynimo šiurkščiu rankšluosčiu. Tai skatina ir kontaktas su įvairiais dirgikliais: buitinėmis valomosiomis priemonėmis (skalbimo milteliais, indų plovimo, patalpų valymo priemonėmis ir kt.), cheminėmis medžiagomis (trąšomis, dažais), kosmetikos priemonėse esančiomis medžiagomis ir medicininiais preparatais (antiseptiktais, dezinfekavimo priemonėmis ir vaistais, pvz., diuretikais, antiandrogenais, vietiniais vaistais spiritiniu pagrindu, retinoidais, chemoterapiniais preparatais). Daugumoje muilų ir valymo priemonių yra natrio laurylsulfato – detergento, turinčio dirginantį poveikį. Sausos odos atsiradimui įtakos gali turėti paveldimumas, natūralus odos senėjimas, vitamino A, cinko ar riebalų rūgščių trūkumas, inkstų funkcijos nepakankamumas, neurologinės ligos, sutrikdančios prakaito liaukų darbą, AIDS, piktybinės ligos, tulžies latakų obstrukcija, radiacinis gydymas, cukrinis diabetas. Kai kurios odos ligos taip pat susijusios su odos sausumu. Tai žvynelinė, kontaktinis, atopinis ir seborėjinis dermatitas, paprastieji spuogai, ichtiozė, kt.
Kodėl senstama nevienodai?
Įtakos gali turėti paveldimumas, gyvenimo būdas, mityba, ligos. Tačiau bet kokiu atveju odos būklė vyresniame amžiuje priklauso ir nuo odos priežiūros.
Sausos odos priežiūra: kokias klaidas vis dar daro žmonės?
Reikėtų atsisakyti visų odą dirginančių priemonių ir šarminės reakcijos muilo. Muilą reikėtų pakeisti specialiais lipidų turinčiais muilų pakaitalais – prausikliais. Žmonėms, kurių oda sausa, sudirgusi, maudytis reikia dažnai, nes maudantis sudrėkinamas odos raginis sluoksnis, pašalinamos pleiskanos, šašai, mikroorganizmai. Maudytis geriausia drungname vandenyje, į jį įpilant specialių drėkinamųjų aliejų voniai. Tokiomis voniomis rekomenduojama mėgautis 2–3 kartus per savaitę, jų metu negalima naudoti muilo (sumažėja procedūros gydomasis poveikis). Maudymosi trukmė – 10–15 min., vandens temperatūra – 35o C ar žemesnė (aukštesnėje temperatūroje sunkiau atsiranda odą apsauganti riebalų plėvelė). Nusiprausus odą reikia nusausinti netrinant, švelniai prispaudžiant rankšluosčiu ir per 3 min. odą būtina sutepti specialiomis drėkinamosiomis priemonėmis – emolientais. Kenčiantiems dėl sausos odos rekomenduojama vilkėti natūralaus pluošto drabužius, vengti vilnonių, sintetinių audinių. Patalynė ir lovos baltiniai turi būti gerai išskalauti, kad neliktų erzinančių muilo, skalbimo miltelių dalelių.
Kokios kremų sudedamosios dalys yra svarbios, kai oda sausa? Kaip veikia emolientai?
Sausą odą reikia drėkinti, o emolientai kaip tik ir yra odą minkštinantys ir drėkinantys preparatai. Pagrindinės jų sudedamosios dalys – lipidai (gyvuliniai, augaliniai (aliejai), mineraliniai ar sintetiniai) ir humektantai. Humektantai įsiskverbia į epidermio raginį sluoksnį, ten pritraukia ir sulaiko vandenį. Dėl to odos paviršius tampa lygesnis, pagerėja jos elastingumas, sumažėja pleiskanojimas. Drėkinamasis emolientų poveikis priklauso nuo į juos įdėtų humektantų (pvz., šlapalas, pieno rūgštis, glikolio rūgštis, vyno rūgštis, glicerinas, propilenglikolis). Itin naudingi emolientai su šlapalu. Nustatyta, kad veikiant šlapalui oda pasisavina didesnį kiekį vandens molekulių, todėl geriau drėkinama. Šlapalas taip pat pasižymi keratoliziniu, epidermio ląstelių lupimąsi gerinančiu, poveikiu.
Emolientų vaidmuo dvejopas: vandeninė fazė tiekia vandenį, o lipidinė sudaro plėvelę odos paviršiuje, palengvina epidermio barjero atsinaujinimą. Taigi emolientai atnaujina epidermio barjerą, todėl neleidžia patekti patogeniniams mikroorganizmams. Be to, jie pasižymi ir uždegimą slopinančiu poveikiu.
Kokį emolientą rinktis? Kuo jie skiriasi? Kokie rekomenduojami vyresniame amžiuje?
Pagal lipidų ir vandens santykį emolientai gali būti: aliejaus vandenyje emulsija (losjonai, pusiau riebūs kremai), vandens aliejuje emulsija (kremai, riebūs kremai ) ir tik lipidai (tepalai).
Daugiausiai lipidų yra tepaluose, o mažiausiai – aliejaus vandens emulsijose. Kuo didesnis lipidų kiekis, tuo emoliento poveikis geresnis ir ilgesnis, bet oda atrodo riebesnė, lipnesnė, blizganti.
Preparato formą (losjoną, kremą, tepalą) reikia pasirinkti atsižvelgiant į pažeistos odos vietą, jos būklę, ligos eigą (jeigu sergama). Taip pat į tai, kokiu metų ir dienos laiku jį naudosime, svarbu įvertinti ir žmogaus norus, preparato kosmetines savybes.
Plaukuotajai odai labiau tiks losjonai, veido, liemens, galūnių odai – kremai ir tepalai. Jei oda labai sausa, pleiskanojanti, rekomenduojama pasirinkti riebų kremą ar tepalą. Jei nėra labai išsausėjusi, tinka pusiau riebūs kremai. Žiemą sausai odai tepti tinka riebūs kremai ir tepalai, o vasarą – losjonai ir pusiau riebūs kremai. Atsižvelgiant į tam tikrų kūno dalių sausumą, vienas vietas gali tekti tepti tepalu, kitas – kremu. Žmonėms, kurių oda sausa, reikėtų pabandyti keletą emolientų. Aišku, kadangi vyresniame amžiuje oda sausesnė, tad ir priemones reikėtų rinktis riebesnes ir su didesniu šlapalo kiekiu.
Kaip naudoti emolientus?
Sausą odą emolientais reikia tepti dažnai – 2–6 kartus per dieną. Geriausia, jei emolientai naudojami kas 4 val. ar bent jau 3-4 kartus per dieną. Labai svarbu pasirinkti tinkamą emolientą ir naudoti jį reguliariai. Geriausiai tepti ant drėgnos odos, tačiau galima ir kitaip.
Dažna klaida – emolientai naudojami per retai, tepamas nepakankamas jų kiekis, kuris būtinas maksimaliam efektui pasiekti. Jei oda labai sausa, visam suaugusio žmogaus kūnui ištepti gali reikėti iki 500 g (priklauso nuo kūno svorio) preparato per dieną.
Sausos odos simptomai:
· Šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, pasidengia žvyneliais.
· Praranda elastingumą, atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos gali patekti įvairių aplinkos medžiagų, alergenų, patogeninių mikroorganizmų ir sukelti uždegimą ar ligos paūmėjimą.
· Peršti, niežti, gali būti jaučiamas tempimas.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę