){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Priemonių plaukams prižiūrėti yra įvairių, bet pirmiausia ir pagrindinė – vanduo. Juk be jo ir galvos neišsitrinksi. Paprastai daugiausia rūpinamės geriamuoju vandeniu, bet turbūt svarbu ir kokiu vandeniu trenkame galvą. Taigi koks vanduo vis dėlto tinka geriausiai?
Taip, vanduo svarbus ne tik geriant. Plaukams plauti geriausiai tinka minkštas, virintas vanduo. Vasarą pageidaujama naudoti lietaus, o žiemą – sniego vandenį. Galima vandens užsišaldyti kameroje ir kai prireiks atitirpinti ir pasišildyti. Mokslininkų yra patvirtinta, kad vanduo, kuris atsiranda ištirpus ledui, turi visai kitą molekulių struktūrą ir smarkiai skiriasi nuo vandens iš čiaupo. Reguliariai naudojant tokį vandenį, plaukai tampa stipresni, mažėja pleiskanų ir galvos odos riebumas.
Taip pat tinka filtruotas vanduo. Filtras panaikina nereikalingų medžiagų perteklių, įskaitant ir geležį, nuo kurios plaukai įgauna ne tik kietumo, bet ir gelsvą atspalvį.
Kas atsitinka, jei vanduo chloruotas? Kodėl plaukiojant baseine patariama dėvėti maudymosi kepuraites?
Turbūt pastebėjote, kad nuo chloruoto baseino vandens blankėja maudymosi kostiumėlių spalvos, nes chloro paskirtis – ėsdinti, naikinti įvairias bakterijas, sukeliančias ligas. Lygiai taip pat vandenyje esantis chloras ėsdina ir mūsų plaukus. Plaukai praranda spalvą, kietėja, šiaušiasi, sausėja.
Tai ką daryti? Ar teks atsisakyti malonumo pasiplaukioti baseine?
Atsisakyti malonumo neverta, tik reikia žinoti keletą dalykų. Jei net išlipę iš baseino maudotės po dušu ir išsiplaunate plaukus, chloruotas vanduo jau gali būti padaręs didelę žalą plaukams. Taigi baseine derėtų užsidėti jūsų minėtą maudymosi kepuraitę – ji saugo plaukus nuo chloruoto vandens. Jei vis dėlto kepuraitės neturite, po maudynių gerai išplaukite plaukus šampūnu ir praskalaukite balzamu. Kartą per savaitę pamaitinkite plaukus kauke sausiems plaukams – juk plaukus teks dažniau plauti ir džiovinti. Beje, patariama netrinkti galvos su šampūnu prieš einant į baseiną. Taip yra todėl, kad su šampūnu išplauti plaukai gali netekti natūralios apsaugos nuo kenksmingo chloruoto baseino vandens poveikio.
O jei chloruotas ir namie? Kaip poveikį neutralizuoti?
Jei yra galimybė, įsigykite dušo filtrą, nes chloruotas vanduo kenkia ne tik plaukams, bet ir odai. Jei nėra galimybės, tuomet, ištrinkę galvą su šampūnu, perskalaukite plaukus balzamu ar net vandeniu su actu. Beje, ši priemonė be reikalo seniai užmiršta. Actu perskalauti plaukai gražiai blizga. Pigu ir nekenkia aplinkai. Vertėtų skalauti vandeniu su actu plaukus ir po cheminių sušukavimų, garbanojimų.
Koks dar vanduo gali būti netinkamas?
Netinkamas kietas, prisotintas geležies vanduo. Dažnai trenkant galvą tokiu vandeniu, plaukai kietėja, praranda blizgesį, gelsta. Paprastai kietas būna vanduo iš čiaupo mūsų namuose. Jis nelabai tinka nei plaukams plauti, nei tuo labiau perskalauti. Be to, plaunant plaukus kietu vandeniu gali likti kalkių ir šampūno likučių, o šampūno likučiai padaro plaukus matinius, lipnius, jie daug greičiau vėl tampa nešvarūs. Nuskalavimui reikia trigubai daigiau laiko negu plaukų plovimui. Jei galvos oda sveika, nuskalavus šampūną, galima perpilti plaukus vėsesniu vandeniu.
Tad ką daryti, jei vanduo per kietas?
Vis dėlto patogiausiai įsigyti vandens filtrą, tačiau yra ir liaudiškų priemonių. Kietas vanduo suminkštėja įpylus į jį amoniako (pusę šaukšto litrui vandens), taip pat jį galima suminkštinti lašeliu acto ar citrinos rūgštimi. Dar kitas būdas vandeniui suminkštinti – iš anksto jį užvirinti ar įberti ketvirtį arbatinio šaukštelio geriamosios sodos litrui vandens. Galima iš anksto pasidaryti žolelių nuovirą, jį užšaldyti. Esant reikalui jį galima ištirpinti, pašildyti ir panaudoti plaukams skalauti – bus daug geresnis efektas nei paprastas plaukų skalavimas vandeniu iš čiaupo.
O gal reikia papildomai panaudoti kokių nors priežiūros priemonių?
Visos plaukų priežiūros priemonės su mažu pH padeda plaukus išlaikyti sveikus ir minkštus, tad padės ir balzamai, ir kaukės bei ampulės.
Aptarėme netinkamo vandens poveikį. Kas, be netinkamo vandens, dar gali neigiamai paveikti mūsų plaukus?
Plaukams kenkia tai, kas kenkia ir visam organizmui. Tai stresas, ypač jei trunka ilgesnį laiką, netinkama mityba, dietos.
Na, mityba, dietos gal ir nieko keista, bet kaip mūsų plaukams atsiliepia stresas?
Tokios streso pasekmės, kaip nemiga, nuovargis, nervinis išsekimas, prastas apetitas, sukelia įvairias ligas, silpsta imunitetas, dėl to plaukai ima slinkti ir lūžinėti, atsiranda pleiskanų, plaukai gali imti per daug riebaluotis. Beje, tyrimai rodo, kad plaukai gali pradėti slinkti nuo stipraus emocinio sukrėtimo, kuris galėjo įvykti net prieš trejetą mėnesių, todėl žmonės dažniausiai ir nesusieja plaukų praradimo su stresiniais išgyvenimais. Manoma, kad stresas gali sukelti hormonų disbalansą ir plaukų slinkimą, kadangi, mokslininkų nuomone, streso metu oda tampa jautresnė testosterono poveikiui, todėl padidėja tikimybė prarasti plaukus.
O kuo neigiamai veikia dietos? Juk jų griebiamasi norint atrodyti gražesnėms?
Dažnai po dietos pastebimas gausus plaukų slinkimas, lūžinėjimas, galiukų skilinėjimas, išsausėjimas ar net plikimas. Netaisyklinga dieta, netinkamai parinkti maisto produktai, vitaminų trūkumas gali pridaryti daug žalos ne tik organizmui, odai, bet ir plaukams. Organizmas išsenka, nebeaprūpina reikalingomis medžiagomis odos ir plaukų šaknų, tad oda sausėja, pleiskanoja, plaukai taip pat sausėja, lūžinėja, praranda žvilgesį. Dažnai sulėtėja plaukų augimas, o vietoje išslinkusių nauji nebeatauga, nes trūksta reikalingų maisto medžiagų.
Tad kokių medžiagų būtinai reikia net ir laikantis dietų?
Su maistu mūsų organizmas pasisavina visas gerai organizmo būklei palaikyti reikalingas medžiagas. Jeigu jūsų plaukai pradėjo slinkti, dažnai riebaluotis ar tapo silpni, tai yra signalas, kad trūksta mineralinių medžiagų ar vitaminų. Slenkantiems ir ploniems plaukams dažniausiai trūksta geležies. Jei organizme per mažai geležies, , tai gali skatinti plaukų slinkimą. Tiesa, jei plaukai per daug pasisavina geležies, juos sunkiau dažyti šviesiomis spalvomis, nes turi daug geltono, oranžinio pigmento.
Jei ilgą laiką (daugiau nei mėnesį) su maistu negauni pakankamo kiekio baltymų, kuriuos sudaro aminorūgštys, būtinos naujų ląstelių gamybai, sulėtėja plaukų augimas, daugiau jų ima slinkti. Ypač reikalinga žuvis, neriebi mėsa, vištiena, riešutai (turi daug baltymų, geležies, vitaminų A, E, ir B, kurie yra kaip statybinė medžiaga odai ir plaukams, jų sveikai būklei atkurti ir palaikyti) ar bent reguliariai apie mėnesį papildomai pavartoti žuvų taukų. Vartojant maistą, kuriame gausu vitaminų, mineralų, baltymų, plaukai bus aprūpinti reikiamomis maisto medžiagomis, tad labiau blizgės, geriau augs ir mažiau lūžinės.
O ko apskritai reikėtų vengti?
Kaip ir visam mūsų organizmui, plaukų sveikai išvaizdai ir būklei kenkia besaikis alkoholio, kavos, riebaus maisto vartojimas. Po didelio kiekio šių produktų vartojimo yra pastebimas gausesnis plaukų riebalavimasis, pleiskanojimas, net ir slinkimas.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę