){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tad ar reikia valyti liežuvį? Ką rodo liežuvio apnašos? Kada ir kodėl reikėtų valytis liežuvį? Apie tai kalbamės su Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos Periodontologijos poskyrio vadove gydytoja periodontologe Jūrate Žekoniene.
Iš tikrųjų burnos higienistai ir gydytojai periodontologai pacientams dažnai pabrėžia, kad būtina valytis ne tik dantis, tarpdančius, bet ir liežuvį. Kodėl?
Burnoje gyvena daugiau nei 700 rūšių mikroorganizmų. Tad tai tikrai nėra pati švariausia mūsų organizmo vieta. Burnos mikrobų yra ant dantų, ypač prie dantų kaklelio, ant gleivinės ir, be abejo, ant liežuvio. Liežuvio anatomija yra labai palanki mikrobams susilaikyti ir gyvuoti. Liežuvio nugarėlė yra plati, išvagota įvairių raukšlių, todėl labai patogi kauptis apnašoms ir bakterijoms. Po kurio laiko jie sukelia dantų ir dantenų ligas: ėduonį, gingivitą, periodontitą. Svarbiausia profilaktika, siekiant išvengti šių ligų, yra puiki burnos higiena, kai mechaniškai šepetėliu pašalinamos dantų apnašos, ir taip sumažėja mikroorganizmų koncentracija. Todėl yra labai svarbu šalinti apnašas ne tik nuo dantų paviršių, bet ir nuo tų burnos vietų, kur jie gali užsilaikyti ir daugintis, t.y. ir nuo liežuvio.
Ne, jie yra pavojingi anaiptol ne tik dantims. Kai kuriais atvejais (sutrikus imunitetui, sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis) ant liežuvio besikaupiantys mikrobai gali sukelti ir paties liežuvio uždegimą arba grybelinį jo pažeidimą.
Gydytojai periodontologai, vertindami paciento burnos būklę, apžiūri ir vertina liežuvį, jo spalvą, drėgnumą, spenelių atrofiją. Lygus ir raudonas liežuvis būdingas sergant mažakraujyste, avietinės spalvos – skarlatina ir sunkiomis infekcinėmis ligomis. Nešvarus pilkšvai baltomis apnašomis padengtas liežuvis gali rodyti skrandžio sutrikimus (uždegimą, erozijas, kitokią virškinamojo trakto patologiją), ryškiai raudonas būdingas kandidamikozei. Hemoraginiai liežuvio bėrimai rodo sunkias kraujo ligas.
Sausas liežuvis rodo dehidrataciją – skysčių stygių žmogaus organizme. Yra ir burnos gleivinės ligų, pažeidžiančių liežuvį.
Dažniausiai matome virškinamojo trakto ir nervų sistemos patologijas, padidėjusį nervingumą. Pastarąjį rodo dantų įspaudai ant liežuvio – tai byloja, kad pacientas linkęs stipriai sukąsti dantis, o tai yra parafunkcija, būdinga jautriems, įsitempusiems, streso apimtiems žmonėms. Neretai pastebime ir kraujo ligas, alergijas.
Burna yra neatsiejama organizmo dalis ir jos sveikata svarbi visam organizmui, o šio būklė turi įtakos dantų ir visos burnos sveikatai. Turbūt dauguma periodontologų vadovaujasi nuostata, kad pacientas turi žinoti savo būklę, todėl, esant įtarimams, rekomenduoja kitų specialistų konsultacijas ar papildomus tyrimus.
Sakoma, kad bet kokiam naujam įpročiui atsirasti ar keisti reikia 21-os dienos. Manau, kad įprasti valyti liežuvį gali tekti mokytis ir ilgiau, tačiau tai padaryti įmanoma ir nėra itin sunku. Svarbu paciento motyvacija, jam reikia gerai išaiškinti, kodėl jis turėtų tai kasdien atlikti.
O tai daryti nėra sudėtinga. Liežuvį galima valyti tuo pačiu dantų šepetėliu, kuriuo valome dantis. Valymo judesiai – braukiant nuo liežuvio šaknies šluoti liežuvio galiuko link. Taip pat galima naudoti ir specialias priemones: gramdiklius, valiklius. Kai kurių dantų šepetėlių galvutės nugarinis paviršius daromas šiurkštesnis, kad geriau pašalintų apnašas nuo liežuvio. Žodžiu, jis skirtas ne tik dantims, bet ir liežuviui valyti.
Liežuvio valymas neišgydytų gastrito ar anemijos, tačiau yra veiksminga priemonė sumažinti apnašas burnoje, mikrobų skaičių, riziką sirgti dantų ir dantenų ligomis, pagerintų paties liežuvio kraujo apytaką, burnos kvapą. Be to, žmogui suteiktų didesnį švaros ir gaivos pojūtį.
Ilgą laiką buvo pamirštos ir dantenos bei tarpdančių valymas. Nors dantų siūlas buvo sukurtas 1815 m., prisiminkite, kada mes pradėjome jį naudoti kasdien? Dažniausiai matydavome juo tarpdančius valantis kokius nors Holivudo filmų herojus ir tuo negalėjome atsistebėti.
Apie liežuvio valymą masinėse informavimo priemonėse nėra taip plačiai kalbama kaip apie periodonto ligas ar kariesą, gripą ar peršalimo ligas. Apie tai daugiau kalba ir tai pabrėžia dažniausiai gydytojai periodontologai ar burnos higienistai, kaip ir priklauso pagal specializaciją ir dirbamą darbą.
Šią pastabą norėčiau paaiškinti išsamiau. Dantų šepetėlius reikia keisti maždaug kas tris mėnesius arba dar anksčiau, tarkim, jeigu išsiklaipo minkšto dantų šepetėlio šereliai. Mat maždaug per tiek laiko šereliai iškrypsta, nusidėvi, neefektyviai valo dantis, gali traumuoti dantenas. Tai padaryti taip pat būtina persirgus infekcinėmis ligomis.
Liežuvio valiklis taip pat turėtų būti švarus – jį reikia nuplauti po tekančiu vandeniu, retkarčiais dezinfekuoti. Tad jeigu jis pagamintas iš tam nepritaikytų abejotinos kokybės medžiagų, nemanau, kad jį būtų galima naudoti visą gyvenimą.
Svarbiausia, kad įpratusieji kasdien atlikti dar vieną burnos higienos procedūrą, valytis ne tik dantis, bet ir tarpdančius, liežuvį, galėtų rečiau lankytis pas dantų gydytojus.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę