){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Alma Matusevičienė ir Neringa Išorienė: Plaukų plovimo dažnumą lemia daugybė veiksnių: plaukų struktūra, jų ilgis, plotis, galvos odos problemos, žmogaus darbo sąlygos, pobūdis ir t.t. Pagal gyvenimo būdą susiformuoja ir tam tikri galvos plovimo įpročiai. Juk yra žmonių, kurie, ryte palindę po dušu, kartu išsiplauna ir galvą. Ir nebūtinai todėl, kad ji nešvari.
Gana dažnai taip elgiasi tie, kurie dažniau pasirodo plačiajai visuomenei: televizijos atstovai, įstaigų vadovai, žurnalistai ir pan. Be abejo, jiems labai svarbi yra estetinė išvaizda.
Alma: Taip, taip moterys ir sako, ir daro. Ir aš plaunu galvą kasdien dėl estetinio vaizdo ir, kaip sakoma, „plaukai nenukrenta“.
Neringa: Plaukų plovimo dažnumą, manau, turėtų nulemti realus poreikis. Pavyzdžiui, jeigu jūsų galvos oda riebi, plaukite plaukus kasdien. Tačiau, jeigu galvos oda sausa, tikrai nerekomenduočiau to daryti kiekvieną dieną.
Aušra: Jei dažnai naudosite įvairias plaukų formavimo priemones, tokias kaip lakas, putos, vaškas, jūsų plaukai greičiau susiriebaluos ir juos reikės dažnai plauti.
Neretai moterys daro klaidą – tepa ir plaukų šaknis, naudodamos kaukę plaukams. Kauke paprastai reikia ištepti tik plaukus neliečiant jų šaknų, tuomet plaukai nesusiriebaluos.
Alma: Netiesa. Kartais tiesūs ar garbiniuoti ploni plaukai būna sausi, todėl dažnai jų plauti tikrai nereikia. Pasitaiko atvejų, kai ploni plaukai greičiau riebaluojasi, tuomet juos galima plauti kasdien arba kas antrą dieną.
Neringa: Taip, manau, kad plonus plaukus reikėtų plauti dažniau, – jie greičiau sukrenta, netenka purumo, greičiau riebaluojasi. Galima panaudoti sausą šampūną. Papurkštas ant plaukų šaknų, jis sugeria riebalus, pagerina plaukų tekstūrą ir estetinį vaizdą.
Tačiau minėtas šampūnas galvos plovimą atstoja vienam vakarui.
Alma: Kai galvos oda yra riebi, pirmiausia, reiktų parinkti tinkamą šampūną, sureguliuoti mitybą. Gal valgote per riebiai? Gal labai mėgstate saldumynus? Maistas turi didelę įtaką plaukų kokybei. Jei galvos oda riebi, plaukus reikėtų plauti kasdien arba kas antrą dieną. Šiuolaikinėje visuomenėje nepriimtina vaikščioti riebaluotais plaukais.
Aušra: Jei galvos oda riebi, manyčiau, kad galvą reikėtų plauti du kartus per savaitę.
Neringa: Tai labai individualu. Pirmiausia reikėtų paieškoti priežasties, kodėl galvos oda yra riebi. Gal vartojote vaistus, sirgote? Gal išgyvenote stresą?
Pritariu kolegei, kad plaukus reikėtų plauti kasdien arba kas antrą dieną.
Alma: Dermatologams prieštarauti negali, jie baigė medicinos mokslus, turi patirties gydydami ligonius. Ką galėčiau pridurti? Kol yra pleiskanų, galvą reikėtų plauti šampūnu nuo pleiskanų kas antrą dieną, kol jas išnaikinsite. Po to plaukite plaukus paprastu jums tinkamu šampūnu.
Neringa: Vėlgi priežastis gali būti jūsų organizmo viduje. Gal odos seborėja, gal žvynelinė, gal stresas? Sausos ar riebiosios pleiskanos – tai vidinės būsenos išraiška ir pasekmė. Pradėkite nuo šampūno pasirinkimo: jei įsigijote šampūną nuo pleiskanų, dar nereiškia, kad jis jums tiks. Kiekvienam gal padėti skirtingos sudėties šampūnai, nors ant visų jų etikečių bus užrašyta „šampūnas nuo pleiskanų“. Bandykite vieną, kitą, trečią priemonę, kol atrasite sau tinkamą. Tuomet vieną dvi savaites kas antrą dieną juo plaukite plaukus. Po to, kai pleiskanų sumažės, plaukite juo tik 1–2 kartus per mėnesį pagal poreikį.
Alma: Ir viena, ir kita. Vienam žmogui, – tai įprotis, kitam –poreikis. Tai tarpusavyje susiję dalykai. Aišku, jei žmogus dirba atsakingą darbą, dažnai matomas viešumoje (pavyzdžiui, aktoriai, atsakingi asmenys, šou žvaigždės ir pan.), tai dažnas galvos plovimas tampa kasdieniniu poreikiu.
Neringa: Kai mano klientės, turinčios ilgus plaukus beveik „iki užpakaliuko“, pasakoja, kad juos plauna kasdien, tai tikrai yra įprotis, o ne poreikis. Juk tai sunkus darbas.
Tačiau svarbiausia, kad gerai jaustumėtės.
Aušra: Dažnas galvos plovimas priklauso ir nuo metų laiko. Vasarą dažniau prakaituojate, žiemą plaukus kaitina galvos apdangalai, veikia temperatūrų svyravimai (šaltis, dargana, šiluma). Taigi plaukai greičiau riebaluojasi, todėl dažniau juos ir plaunate.
Alma: Ne, nes riebalinių liaukų veikla priklauso nuo vidinių dalykų: racionalios mitybos, vidinės ramybės, genetikos ypatumų. Prisiminkime, kaip mes atrodome, kai susergame, kai pakyla temperatūra? Arba pažiūrėkite, kaip atrodo merginų plaukai prieš egzaminą. Stresas, susirūpinimas, bemiegės naktys bematant pakeičia plaukų išvaizdą. Jie tampa sulipę, riebaluoti, neišvaizdūs.
Aušra: O aš manau, kad, plaunant galvą kasdien, jie prie to pripranta ir greičiau riebaluojasi.
Neringa: Mano nuomone, nereikėtų plauti galvos kasdien, prakaito liaukos, veikiant šampūnui, greičiau išskiria riebalus, todėl kas plauna galvą kasdien daro sau lyg ir meškos paslaugą.
Alma: Kasdieniniam galvos plovimui rinkitės švelnesnės sudėties šampūną, kuris tausotų jūsų plaukus, o kai yra kokia problema, pavyzdžiui, yra pleiskanų, plaukai slenka, yra sausi ar riebaluoti, – rinkitės šampūną pagal poreikį.
Aušra: Kasdieniniam plovimui vėlgi rinkitės šampūną ir kondicionierių pagal poreikį. Pavyzdžiui, jeigu jūsų plaukai yra sausi, tai kasdienai naudokite plaukus drėkinančius šampūnus ir kondicionierius. Jeigu jūsų plaukai yra riebūs, nereikėtų naudoti maitinamųjų šampūnų ir kaukių.
Alma: Plaukite galvą taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų šeštasis pojūtis – intuicija.
Aušra: Svarbiausia išmokite pasirinkti jums tinkamas plaukų priežiūros priemones, tuomet plaukams nepadarysite žalos. Ypač saikingai naudokite plaukų formavimo priemones.
Neringa: Mūsų plaukai yra neatskiriama mūsų organizmo dalis. Jei plaukas atrodo negyvybingas, jei neliko tamprumo ar blizgesio, pagalvokite ne tik, kad laikas jau išsiplauti galvą. Gal jiems trūksta vitaminų, meilės ir dėmesio?
Dėkojame visoms grožio specialistėms už pareikštas mintis. Tikėkimės, kad kiekviena skaitytoja apmąstys jų patarimus, atsirinks, kas įdomu ir svarbu būtent jai. Gal ko nors pasimokys, gal ką nors išbandys.. Ir ko gi mes nepadarome dėl grožio!
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę