){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia, norint turėti spindinčią odą, reikia pašalinti tai, kas negyva, – suragėjusias odos ląsteles. Veidui naudoti švelnų šveitiklį, nedirginantį odos. Šveičiant nepamiršti dekoltė srities. Galima nušveisti ir lūpas – jos taps daug švelnesnės, ypač po šveitimo dar užtepus ant jų medaus. Šveitiklį naudoti kartą per savaitę. Jeigu po šveitimo oda parausta, tuomet – dukart per mėnesį.
Jei, prieš mėgaujantis saulės voniomis, norisi veidą išvalyti, reiktų nepamiršti, kad tai atlikti geriausia ne prieš pat deginimąsi, bet bent jau prieš porą savaičių. Procedūras, žalojančias viršutinį odos sluoksnį, taip pat kurioms naudojamos stiprios konsistencijos priemonės, pavyzdžiui, mikrodermabrazija ar valymas rūgštimis, geriausia atlikti bent jau mėnesį prieš karštąjį sezoną, kadangi po šių procedūrų oda tampa švelni ir jautri, gali greitai smarkiai nudegti, atsirasti pigmentinių dėmių.
Svarbiausia, ko reikia nepamiršti prieš vasarą, – intensyvaus odos drėkinimo. Drėgmė odai reikalinga visus metus, tačiau prieš vasarą – ypač. Pradėti labiau drėkinti geriausia jau pavasarį, kai lauke jau pliusinė temperatūra ir nebepučia žvarbūs vėjai. Pasirinkti drėkinamuosius kremus, atsižvelgiant į savo odos tipą, ir naudoti pagal odos poreikius arba bent jau ryte ir vakare. Svarbu nepamiršti, kad odą drėkinti reikia ne tik prieš lendant į saulutę, bet ir po seanso.
Prieš einant į lauką, jau pavasarį galima pradėti naudoti apsauginius kremus, turinčius SPF, kadangi ir šiuo metų laiku galima nudegti. Jei naudojama kreminės konsistencijos pudra su apsauga nuo saulės, papildomai tokio kremo naudoti nebereikia.
Pirmiausia, taip pat kaip ir veido, kūno odą kartą per savaitę reikia nušveisti. Kūnui naudoti grubesnį kūno šveitiklį. Nepamiršti skirti didesnio dėmesio alkūnėms, keliams, pėdoms, kadangi ten būna storesnis suragėjusių ląstelių sluoksnis. Jei kulnai itin suragėję, geriausia pasidaryti manikiūrą, kad ir namų sąlygomis – kojas pamirkyti vandenyje, pėdas nušveisti pemza ir patepti jas specialiu kremu.
Kaip ir veidui, taip ir kūnui, svarbiausia – drėgmė. Būtina kasdien naudoti drėkinamuosius kūno losjonus ar kremus, kad oda būtų pamaitinta ir sudrėkinta. Naudoti pagal poreikius, minimaliai ryte ir vakare.
Prieš deginimosi seansus nepamiršti ir depiliacijos. Užtikrinti ilgam „nė plaukelio“ efektą depiliacijomis cukrumi, vašku, putomis arba kasdien naudoti paprastus peiliukus.
Spinduliai, kad ir kaip džiugintų, kenkia odai, todėl, norint ją labiau apsaugoti, jau dabar galima pradėti gerti antioksidantų (paprasčiausi – vitaminai A, C, E ir beta karotinas), o, norint vasarą gražiau ir greičiau įdegti, – įdegį skatinančių specialių preparatų odai.
Norinčiosioms pradėti deginimosi sezoną jau džiaugiantis bent šiek tiek auksiniu, o ne popieriaus baltumo kūno atspalviu, galima prieš vasarą saikingai pasideginti soliariume. Svarbiausia – prieš ir po deginimosi naudoti specialius soliariumui skirtus kremus, kurie apsaugo ir maitina odą. Taip pat nepiktnaudžiauti seanso minutėmis – jis turėtų trukti atitinkamai pagal kiekvieno odos tipą (rekomenduojamą trukmę galima rasti kiekviename soliariume). Vienoms užtenka porą kartų nueiti, ir jau matomas įdegis, kai kurioms reikia apsilankyti po du kartus per savaitę visą mėnesį, kad pasimatytų poveikis. Pamačius, kad oda jau sureagavo į spindulius, apsilankymus galima nutraukti.
Soliariumas nėra blogiausia išeitis, kaip treniruotė prieš degimąsi saulėje: jau geriau truputį įpratinti odą prie spindulių ir saugiau jaustis negu, pirmąkart pasideginus saulėje, iš karto nusvilti. Soliariumo minutes ir spindulių galią galima reguliuoti, tačiau saulės poveikį ir stiprumą nuspėti sunku, o deginimosi trukmę dažnai mėgstama pailginti.
Celiulitas – viena labiausiai neraminančių problemų prieš vasaros sezoną. Per porą mėnesių atgauti puikias formas yra itin sunku ir beveik neįmanoma – tam reikia skirti ne vieną mėnesį. Tačiau bent minimalių rezultatų pasiekti tikrai galima. Ar bent jau sustabdyti celiulito progresavimą. Pirmiausia, bent prieš du tris mėnesius, jei nebuvo tai daroma prieš tai, subalansuoti mitybą, gerti daug skysčių ir įtraukti fizinį aktyvumą: pradėti lankyti sporto klubą, sportuoti namuose ar pradėti bėgioti, važinėti dviračiu. Masažai – tik pagalbinės priemonės. Daug masažuojantis, tačiau valgant bet ką ir visiškai nesportuojant, celiulito atsikratyti tikrai nepavyks. Vienintelis receptas – visų priemonių derinys: tai sveika mityba, sportas, apsilankymai pirtyse, probleminių vietų koregavimas masažais ir įvyniojimais.
• Veidui: valymas, šveitimas, drėkinamosios procedūros.
• Kūnui: šveitimas, depiliacija, drėkinamosios procedūros, masažai, įvyniojimai.
• Pėdoms: profesionalus pedikiūras.
• Nagams – manikiūras.
• Rankoms – vaško vonelės.
• Plaukams – maitinamosios, atkuriamosios procedūros.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę