){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Odai labiausiai kenkia ir ją sausina įvairūs išorinės aplinkos veiksniai – maža santykinė oro drėgmė, stiprus vėjas, šaltis. Taip pat centrinis šildymas – prišildytos patalpos labai džiovina odą, ji žiemą suplonėja, tampa neatspari infekcijoms. Kenkia ir netinkamų priemonių, kurios sausina odą, naudojimas. Tada oda pradeda niežėti, pleiskanoti arba parausta dėmelėmis, praranda išvaizdą ir greičiau sensta.
Drėgmė, esanti odos ląstelių viduje, labai svarbi, nes padeda jai išlikti elastingai, neleidžia sausėti, pleiskanoti. Kad oda neprarastų drėgmės, ypač dabar, šaltuoju metų laiku, einant į lauką reikia naudoti apsauginį riebų kremą. Puikiai tinka priemonės su šlapalu ir omega riebalų rūgštimis. Jos padės apsisaugoti nuo žvarbaus vėjo, šalčio ir neleis odai nušalti. O jeigu jūsų oda ypač sausa, sugrįžę į namus odą vėl patepkite riebiu kremu.
Daugeliui lūpos, esant šaltam, vėjuotam orui, ypač džiūsta. Be to, pradeda šerpetoti, skilinėti, trūkinėti. Kad lūpos būtų sveikos ir gražios, kasdien jas masažuokite. Minkštą dantų šepetėlį pamirkykite vėsiame virintame vandenyje, žaliojoje arbatoje ar liepžiedžių nuovire ir 2–3 minutes švelniai juo braukykite lūpas sukamaisiais judesiais – nuo centro kampučių link.
Kad lūpos nebūtų tokios jautrios, dėkite maitinamąsias kaukes. Sumaišykite po 5 lašus morkų ir agurkų sulčių, įdėkite po ketvirtį šaukštelio medaus bei grietinės, išmaišykite ir patepkite lūpas. Po 10–15 minučių kaukę nuplaukite šiltu vandeniu ir patepkite lūpas alyvų, persikų ar kukurūzų aliejumi arba lūpų vazelinu, balzamu. Rinkitės juos stipresnio poveikio, skirtus specialiai sausoms lūpoms.
Atvėsus orams, rankas slepiame pirštinėse, tikėdamiesi apsaugoti jas nuo sausėjimo, šerpetojimo, nagų skilinėjimo. Tačiau rankas reikia saugoti ir šeimininkaujant namuose. Juk rankų odą sausina dažnas jų plovimas, ypač karštu vandeniu ir naudojant šarminės reakcijos muilus ar kitas priemones, bei dažnas ir stiprus odos šluostymas rankšluosčiu. Todėl svarbu pasirinkti tinkamas priežiūros priemones, galinčias drėkinti, maitinti ir apsaugoti odą.
Paprasčiausia – nusipirkti gero rankų kremo. Geras yra toks, kurių sudėtyje yra natūralių drėkinamųjų medžiagų, tokių kaip šlapalas. Jei mėgstate namines priemones, ištepkite ją tokiu mišiniu: 3 valgomuosius šaukštus glicerino sumaišykite su 1 šaukšteliu amoniako, truputėliu (ant šaukštelio galiuko) boro rūgšties, 1 šaukšteliu medaus. Viską gerai išmaišykite ir išplakite. Gauta mase ištepkite rankas ir užsimaukite medvilnines pirštines, 15–20 minučių palaukite ir nusiplaukite šiltu vandeniu. Po to rankas reikia ištepti greitai įsigeriančiu kremu. Rankų oda bus švelni ir minkšta.
Nagams, kaip ir rankų odai, reikia priežiūros. Dėl oro sąlygų, vitaminų trūkumo nagai skilinėja, lūžinėja. O kad nagai nelūžinėtų, nago plokštelę ir odą aplink jį reguliariai įtrinkite citrinų, spanguolių, raudonųjų arba juodųjų serbentų sultimis bei išmėginkite bičių vaško kompresus. Vašką pašildykite vandenyje, po to panardinkite į jį nagus. Ant pirštų atsiras „antpirščiai“, juos pasistenkite išlaikyti iki ryto.
Kojų pėdos – mažiausiai matoma vieta žiemos metu. Tačiau ir jos reikalauja priežiūros ir pagalbos, ypač tada, kai sustorėjusi oda trukdo dėvėti norimą avalynę ar šerpetojanti oda kimba prie kojinių. Kai kulnai skausmingai suskyla, prasideda uždegimai.
Padėti turėtų vonelės su aliejumi. Į vonelę įpilkite truputį augalinio aliejaus, kelis lašus eterinio (mėtos, melisos, rozmarino ar eukalipto) aliejaus. Vonelėje pėdas palaikykite 10–15 minučių, po to gerai nusausinkite ir įtrinkite kremu, balzamu ar kita kojoms prižiūrėti skirta priemone. Šiuo atveju vėlgi poveikis stipresnis, jei jų sudėtyje yra natūralios drėkinamosios medžiagos – šlapalo.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę