){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Cigaretėje yra sukauptas mirtinas chemikalų „kokteilis“ – amoniakas, vandenilio cianidas, butanas, nikotinas, karbolis, skruzdžių rūgštis, piridinas, arsenas, kadmis. Atrodo daug? Tačiau tai tik, cigaretėse esančių ir odai kenksmingų medžiagų sąrašo pradžia.
Rūkant nukenčia mažiausios kraujagyslės – kapiliarai. Jose vyksta svarbūs deguonies ir maisto medžiagų apykaitos procesai. Per kapiliarus oda yra maitinama, aprūpinama deguonimi. Kraujas anglies monoksidą gali prisijungti 200 kartų greičiau nei deguonį, todėl rūkant didelė dalis deguonies yra pakeičiama anglies viendeginiu.
Nikotino veikiamos kraujagyslės siaurėja, todėl į odą patenka mažiau kraujo, dėl to pablogėja aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi, silpnėja ląstelių gebėjimas regeneruotis.
Vienas cigaretės dūmas paskleidžia maždaug milijardą laisvųjų radikalų. Tyrimai parodė, kad, prieš juos pašalindamas, organizmas ketverius metus nešiojasi vienos cigaretės nuosėdas. Todėl nikotino veikimas yra visapusiškai kenksmingas. Organizmas, norėdamas apsiginti nuo laisvųjų radikalų, naudoja sukauptą vitamino C kiekį, kuris yra reikalingas organizmui, nes padeda apsisaugoti nuo kitų ligų. Iš organizmo norint pašalint kiekvienos cigaretės su dūmais patekusius laisvuosius radikalus, organizmas turi sunaudoti po 25 mg vitamino C. Todėl rūkaliams reikia dvigubos ar, JAV mokslininkų nuomone, net trigubos, vitamino C normos. Kitaip susilpnės imunitetas, sumažės atsparumas infekcijoms, padidės širdies infarkto, kraujotakos ligų rizika.
Rūkymo poveikis odai – katastrofiškas. Kepenys, bandydamos pašalinti kenksmingas medžiagas iš organizmo, yra nuvarginamos ir nebegali deramai atlikti savo įprastų funkcijų. Dėl to oda praranda spindesį, papilkėja. Taip pat rūkymas paspartina raukšlių atsiradimą, oda greičiau suglemba, tampa neelastinga. Kuo daugiau cigarečių surūkoma, tuo prasčiau oda atrodo.
Taip pat yra ir fizinis rūkymo poveikis odai. Rūkant prisimerkiama. Taip susidaro raukšlės aplink akis. Ruošiantis įtraukti dūmą, sučiaupiamos lūpos. Tai pagilina raukšles aplink burną.
Rūkaliai per prievartą – taip apibūdinami tie žmonės, kurie, būdami kartu su rūkančiuoju, yra priversti kvėpuoti cigarečių užterštu oru. Cigaretės dūmai, po to, kai užgesinama cigaretė, ore pasilieka dar kelioms valandoms. Todėl būnantis toje pačioje aplinkoje, kurioje rūkoma, sulauks tokių pačių rezultatų, kaip ir rūkantysis – papilkėjusios odos, ankstyvųjų raukšlių, sumažėjusio odos elastingumo.
Rūkymas stabdo kraujotaką, todėl ją reikėtų gerinti. Stimuliuoti kraujagyslių veiklą galima įvairiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, pirtys – puiki kapiliarų treniruotė. Pirtyje sušylama, todėl kapiliarai išsiplečia. Išėjus iš pirties, oras būna daug vėsesnis, todėl kapiliarai greitai susitraukia.
Norint panaikinti odos papilkėjimą, geriausia naudoti kremus, skaistinančius odą – kremo sudėtyje turi būti vitamino C. Taip pat veiksmingi yra odos masažai, įvairios kosmetologų kabinetuose atliekamos skaistinančios procedūros.
Pirmiausia reikėtų mesti odą žalojantį įprotį. Tik tuomet bus galima tikėtis maksimalių rezultatų. Imantis visų odą gelbėjančių procedūrų, matomo rezultato būtų galima laukti praėjus aštuonioms savaitėms. Norint visiškai regeneruoti rūkymo paveiktą odą, gali prireikti daugiau nei metų sistemingai atliekamų procedūrų. Reikia nepamiršti, kad procedūrų efektyvumas priklauso nuo to, kaip oda atrodė pradėjus gydytis, kiek laiko buvo rūkoma, po kiek cigarečių per dieną surūkoma, nuo procedūrų dažnio.
Jeigu neatsisakysite žalingo įpročio, tačiau imsitės priemonių, žinoma, teigiamas poveikis odai bus, tačiau minimalus.
Pradedant rūkyti, ypač jaunesniame amžiuje, pirmaisiais penktaisiais metais rūkymo poveikis odai nepastebimas. Tačiau mūsų oda turi „atmintį“. Tai, kaip buvo gyvenama jaunystėje, odoje atsispindės apie keturiasdešimtuosius gyvenimo metus. Tuo metu ir taip silpnėja odos funkcijos, tačiau, jei rūkėte ar rūkote, oda bus daug labiau suglebusi, pageltusi ir raukšlėta.
Britų mokslininkai ištyrė 25 identiškų dvynių poras, iš kurių vienas dvynys rūko visą gyvenimą, o kitas niekada nėra surūkęs cigaretės. Norėdami ištirti vidinės rankos pusės odos storį, gydytojai naudojo ultragarso sistemą. Tyrimai parodė, kad rūkaliaus oda buvo ketvirtadaliu plonesnė nei nerūkančiojo.
1.Išsirinkite dieną
Pasirinkite kitos ar ateinančios savaitės dieną, kurią mesite rūkyti. Nėra „tobulos“ dienos – tiesiog išsirinkite bet kurią ir pasirašykite kalendoriuje.
Prieš metant rūkyti:
• Surašykite priežastis, kodėl norite mesti rūkyti (dėl sveikatos, šeimos, pinigų).
• Užrašykite keletą naujų hobių, kuriais galėtumėte užsiimti vietoj rūkymo – sportas, mezgimas. Bet kas, kas užimtų jūsų rankas ir mintis.
• Pakalbėkite su draugais, šeima, kolegomis. Papasakokite jiems apie savo planus mesti rūkyti, kad šis sumanymas taptų realesnis.
2. Pasirinkite vieną ar daugiau metodų.
Yra daug metodų rūkymui mesti. Pasirinkite daugiau nei vieną metodą, metimo efektyvumui padidinti. Pasirinkite tai, kas jums atrodo priimtiniausia.
Metodai:
• Prisijunkite prie grupės žmonių, kurie taip pat nori mesti rūkyti. Moksliškai įrodyta, kad priklausant grupei, yra lengviau mesti.
• Apsilankykite pas konsultantą, kuris konsultuoja rūkymo metimo klausimais.
• Naudokite nikotino pleistrus, gumas, pastiles ar inhaliatorius. Jie pakeičia dalį nikotino, kurį įprastai gaunate rūkydami. Tai padės lengviau iškęsti nikotino atsisakymą.
• Paprašykite savo daktaro jums išrašyti bupropiono. Tai antidepresantas, kuris gali padėti lengviau mesti rūkyti;
• . Kartais mesti spontaniškai – labai veiksmingas būdas. Kai kurie žmonės vieną dieną tiesiog nusprendžia mesti rūkyti. Galbūt tą dieną, kai sužino, kad serga plaučių liga ar kai gimsta anūkas. Galbūt dėl kokių kitų priežasčių. Daug žmonių, kurie metė rūkyti, sako, kad nustojo rūkyti būtent naudodamiesi šiuo metodu.
3. Metimo dieną, visiškai liaukitės rūkę.
Nerūkykite. Nei truputį. Išmeskite visas cigaretes, tabaką, pelenus. Venkite situacijų, kuriose susigundytumėte parūkyti. Jei dažniausiai rūkote tam tikroje kėdėje, nesėdėkite joje. Jei dažnai rūkote naktiniame klube, venkite jo kurį laiką. Pakeiskite savo rutiną taip, kad naujojoje neliktų vietos rūkymui. Užuot rūkę geriau išeikite pasivaikščioti, daugiau mankštinkitės. Tai atitrauks jūsų mintis nuo rūkymo, pagerins nuotaiką ir padidins energijos kiekį. Būkite pozityvus. Tikėkite savimi ir savo planu.
Neužmirškite, kad nikotino įpratimo simptomai tęsiasi tik kurį laiką. Kai simptomai baigsis, jūs jausitės daug geriau nei bet kada.
Atšvęskite savo sėkmę ir padovanokite sau ką nors. Papasakokite draugams, kiek laiko jau nerūkote, kaip jums puikiai sekasi. Tai didis pasiekimas, kuriuo turėtumėte didžiuotis.
4. Jei nepasisekė mesti rūkyti, nepasiduokite.
Daugumai žmonių, kurie metė rūkyti, tai pavyko tik iš 5 ar 6 karto. Tai normalu. Todėl nenusivilkite savimi, jei iš karto jums nepavyko. Galbūt nikotino troškimas buvo per stiprus? Galbūt griebėtės cigaretės, kai jus apėmė stresas? Pasikalbėkite su specialistu apie savo patirtį. Jei manote, kad kitos priemonės, padės lengviau mesti rūkyti, pasitarkite su gydytoju apie tai ir bandykite vėl.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę