){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kad mes kasdien valomės dantis dantų pasta, nieko nestebina. Tačiau ar žinote, kad šis mums įprastas daiktas turi ilgą istoriją? Dantų pasta ne visuomet buvo tokios sudėties, ji buvo nuolat keičiama ir tobulinama. Gana keistas faktas, kad į daugumos pirmųjų pastų sudėtį įėjo ir žmogaus šlapimas, mat, Romos gydytojai manė, kad šlapimas balina ir padeda išsaugoti dantis.
Apie dantų pastos kilmę yra įvairių nuomonių. Vieni šaltiniai teigia, kad dantų pasta atsirado senovės Egipte maždaug 3000–5000 metais prieš Kristų. Egiptiečiai gamino dantų pastą, kuri buvo panaši į kremą, maišydami galvijų kanopų pelenų miltelius su mira, degintais kiaušinių lukštais, pemza ir vandeniu. Kiti šaltiniai teigia, kad dantų pastos kelias prasidėjo Senovės Indijoje ir Kinijoje maždaug 300–500 metų prieš Kirstų. Bet kuriuo atveju dantų pasta praėjo ilgą kelią. Juk modernios dantų pastos atsirado tik 19 amžiuje. O pirmą kartą masiškai pardavinėti kvepianti dantų pasta buvo pradėta 1873 metais, tačiau į tūbeles pateko tik 1892 metais. Taigi, nors ir mums nepažįstamais pavidalais, pasta gyvuoja jau ilgus amžius.
Dantų pastos sudėtis priklauso nuo to, kam ji skirta. Pavyzdžiui, ėduonies profilaktikai skirtose pastose yra mikroelementų, mineralinių druskų, stiprinančių danties emalio atsparumą rūgščių poveikiui bei skatinančių remineralizaciją.
Plačiausiai vartojami fluoro junginiai (natrio fluoridas, amonio fluoridas, alavo fluoridas, natriomono fluorfosfatas). Fluoro koncentracija profilaktinėse dantų pastose varijuoja nuo 0,125–0,25 proc. iki 0,5–1 proc. Fluoro poveikiui sustiprinti naudojami ir kalcio bei fosforo junginiai. Gydomosios pastos nuo ėduonies, turinčios 1,5–2,5 proc. fluoro, naudojamos esant dauginiams karieso pažeidimams. O pastose nuo uždegimo veikliųjų medžiagų vaidmenį atlieka natūralūs vaistinių augalų (medetkų, ramunėlių, šalavijų, mėtų, ąžuolo žievės ir kt.) ekstraktai, fermentai arba cheminės antimikrobinės medžiagos. Taip pat gaminamos ir specialios pastos rūkantiems žmonėms (jose yra daugiau šiurkščių mikrodalelių, sodos ir kitų balinamųjų medžiagų), balinančios dantis bei jautrumą mažinančios pastos. Į pastarųjų sudėtį pridedama dentino kanalėlių jautrumą mažinančių fluorido, kalio nitrato, stroncio chlorido, natrio citrato ar kt. Jų efektyvumas pasireiškia po 3–4 savaičių kasdien valant.
Norint išsirinkti tinkamą dantų pastą, pirmiausia reikėtų žinoti, kokių rūšių pastų yra. Visos dantų pastos yra skirstomos į dvi stambias grupes: higieninės pastos, kurios neturi veikliųjų, gydomųjų medžiagų, tačiau gerai valo, putoja ir yra malonaus skonio. Jos tinka mažiems vaikams, žmonėms, nešiojantiems protezus, turintiems dantų implantus ar žmonėms, kurie alergiški pastų veikliosioms medžiagoms. Kita stambi pastų grupė yra profilaktinės ir gydomosios pastos, kurios gali saugoti nuo karieso, uždegimo ir gali būti antibakterinės, balinamosios, mažinančios dantų jautrumą, slopinančios akmenų susidarymą, mažinančios dantenų jautrumą ir slopinančios dantenų kraujavimą .
Dantų pastą geriausia rinktis pagal poreikį. Jei dantys sveiki, dantenos nėra jautrios ir jokių negalavimų nėra, galite rinktis bet kokią pastos rūšį. Esant kažkokiai problemai patartina pastą rinktis atsižvelgiant į ją. Pavyzdžiui, jei jūsų dantys labai jautrūs, patartina rinktis tokią dantų pastą, kuri mažintų jautrumą, jei kraujuoja dantenos, geriausia rinktis pastą, kurios sudėtyje yra žolelių, ir pan. Jei vargina kokie nors negalavimai, dantų pastą geriausia būtų rinktis pasitarus su gydytoju. S. Girdžiūtė pataria, kad kokybišką dantų pastą galima įsigyti tik vaistinėse, na, o jos kaina gali svyruoti nuo 6 iki 30 litų ir daugiau. Kokybiška dantų pasta užtikrina kokybišką dantų priežiūrą.
Dantų pastos rūšį reikėtų keisti maždaug kas mėnesį. Keisdami dantų pastą, dėmesį atkeipkite ne į pastos gamintoją, o į jos sudedamąsias dalis. Galite vieną mėnesį naudoti pastą su fluoru, kitą – balinamąją, vėliau – skirtą visapusiškai dantų priežiūrai ir t.t.
Viskas priklauso nuo pastos kokybės. Jei tai kokybiškas gaminys, geram rezultatui pasiekti, kiekvieną kartą valantis dantis, užtenka ant šepetėlio išspausti žirnio didumo pastos kiekį. Jei pasta nėra kokybiška, ji pakankamai neišputos, taip pat gerai nenuvalys dantų, todėl jos reikės daugiau.
Norint turėti sveikus dantis, vien geros dantų pastos nepakanka. Reikia ir kokybiško dantų šepetėlio. Šiuo metu galite rinktis iš daugybės jų rūšių, formų, ir šerelių minkštumo. Burnos higienistė Sandra Girdžiūtė pataria naudoti minkštus dantų šepetėlius. Na, o jų formą, dydį ir t.t. rinktis pagal poreikius. Pavyzdžiui, dantų šepetėliai, kraštuose turintys guminius šerelius, masažuoja dantenas. Jei sunku valytis krūminius dantis dėl to, kad jaučiate pykinimą, vaistinėse rasite specialius šepetėlius vadinamus „vieno danties“ šepetėliais, jų galvutės apvalios, maždaug centimetro skersmens. Nepatariama naudoti kietų dantų šepetėlių, jie tinkami tik išimamiems dantų protezams (plokštelėms, lankams ar kt.) valyti. Svarbu nepamiršti keisti dantų šepetėlio kas tris mėnesius. Kokybiška dantų pasta ir geras šepetėlis yra pagrindinės priemonės, padedančios išlaikyti dantis sveikus ir gražius.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę