){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nesvarbu, kokią sporto rūšį jus pasirinksite, aktyviau judant, aktyviau ir prakaituojama. Prieš einant sportuoti būtina nusivalyti makiažą. Jeigu sportuojate ryte, pakaks prieš tai pasitepti veidą įprastu kremu. Geriausia, kad jis būtų drėkinamasis. Tos, kurių oda itin jautri, šaltesniu metu lauku galėtų dar ant įprasto kremo, vadinamojo makiažo pagrindo, teptis skystą ar sausą pudrą. Tai rekomenduojama, jei tenka iki sporto klubo eiti lauku ilgiau kaip dešimt minučių. Sporto klube servetėle pudrą teks nusivalyti. Būtent šios priemonės, susimaišiusios su prakaitu, gali užkimšti poras ir tapti spuogelių ar net alerginių išbėrimų priežastimi.
Jeigu sportuojate dieną ar vakare, taisyklės panašios: makiažą teks nusivalyti. Tam puikiausiai tinka makiažą valančios servetėlės. Jos kartais būna su drėkinamosiomis medžiagomis, tad oda neturėtų išsausėti jas dažnai naudojant.
Po treniruotės veidą reikėtų nuplauti vandeniu ar sudrėkinti toniku. Galite pasipurkšti terminiu vandeniu ir, apsisiautusios rankšluosčiu, traukti į vandens procedūras.
Vandens procedūrų komplekse odos laukia nemažai išbandymų: chloruotas baseino vanduo, pirčių karštis, garai ir sausas oras, vėliau vėsus dušas. Maždaug per valandą veido oda patiria keliasdešimt šilumos šokų, staigi temperatūrų kaita gali sukelti ir nepageidaujamų reakcijų.
Jei oda nebus tinkamai prižiūrima, ji gali pradėti sausėti, šerpetoti, išryškės smulkieji, paviršiniai kapiliarai ir veidas bus paraudęs, jis gali papilkėti, prarasti sveiką spindesį ir net pradėti gilėti raukšlelės. Tad svarbu mažinti neigiamą vandens procedūrų poveikį.
Tos, kurių veido oda linkusi sausėti, gali ilgiau mėgautis drėgnomis pirtimis. Jei veido oda riebesnė ar mišri, rekomenduojama infraraudonųjų spindulių pirtis, nes ji ne taip smarkiai atakuoja odos poras. Jautrios odos savininkėms nerekomenduojama mėgautis karšta pirtimi ilgiau kaip dešimt minučių. Ši rekomendacija tinka ir toms, kurių kapiliarai yra arti paviršiaus. Po pirties tokia oda dar kurį laiką būna paraudusi ir negreitai „atvėsta“. Pirtyje siūloma lankytis ne dažniau kaip du kartus per savaitę, o geriausia – tik kartą.
Po vandens procedūrų būtina nuplauti chloruotą vandenį ir prakaitą. Naudokite įprastas priežiūros priemones. Jeigu prausiate veidą su muilu – naudokite muilą, jeigu mėgstate tonikus – naudokite juos.
Vėliau naudokite įprastas priemones: makiažo pagrindą (pagal odos tipą tinkantį kremą), skystą pudrą ir ant viršaus sausą pudrą. Toks „kailiukas“ apsaugos odą nuo darganos, lietaus ir šaltuko. Rekomenduojama pasirinkti kremą su UV apsauga, o, jei tenka nemažai laiko praleisti lauke, – atraskite kosmetikos gausoje priemones, kurios saugo nuo šalčio. Į klubą skubančios po darbo moterys gali jau nenaudoti skystos pudros. Lai oda pailsi.
Konsultavo Raivara Vildžiūnienė, grožio ir estetikos centro „Visunita“ kosmetologė
Sportuojančios moterys ir merginos yra priverstos po kiekvienos treniruotės trinkti galvą. Kartais manoma, kad dažnas trinkimas yra kenksmingas, kartais tiesiog tingima, nes reikia dar spėti užbėgti į parduotuvę, o kartais atrodo, kad, pasidžiovinus fenu, plaukai atrodo pakankamai švarūs. Iš tiesų galvą reikia trinkti po kiekvienos treniruotės ar apsilankymo baseine.
Sportuojant prakaituoja visas kūnas, plaukų šaknys taip pat pasidengia mažais prakaito lašeliais. Susimaišę su dulkėmis, kurios „nusėda“ ant plaukų praėjus gatve, prakaito lašeliai gali užkimšti galvos odos poreles. Pasekmė – pleiskanos, maži pūlingi spuogeliai, niežulys. Jeigu apsilankote baseine, prie plaukų dar „prilimpa“ ir chloras. Jis taip pat žalojamai veikia plauko struktūrą. Visus šiuos nešvarumus būtina nuplauti. Svarbiausia pasirinkti tinkamą šampūną.
Atsižvelgdamos į savo plaukų ir galvos odos tipą, pasirinkite kasdienės priežiūros priemones. Pavyzdžiui, dažytiems plaukams reikia rinktis tausojančias spalvą priemones, kurias galima naudoti kasdien.
Visiems plaukų tipams rekomenduojami šampūnai, kurių pH būtų neutralus. Tokiu šampūnu galima trinkti galvą kasdien, savo jis nedirgins galvos odos. Turinčioms pleiskanų itin rekomenduojami tokie šampūnai, o gydomąjį šampūną rekomenduojama vartoti vieną kartą per savaitę, kai nesportuojate.
Ištrinkusios galvas, skubame plaukus džiovinti fenu. Kasdienis džiovinimas ilgainiui palieka akivaizdžių pėdsakų – galiukai ima šakotis, plaukai lūžinėja, neblizga, o dažyti plaukai labai greitai praranda spalvos ryškumą. Nuo viso to gali apsaugoti tinkamos priemonės. Žinoma, geriausia būtų, ištrinkus galvą, plaukus patepti balzamu. Tačiau dėl riboto laiko klube neįmanoma kiekvieną kartą to padaryti, todėl rekomenduojama ieškoti „protingesnės“ išeities.
Rekomenduojama naudoti specialias priemones, padengiančias plauką plėvele ir saugančias nuo karščio. Nuo feno labiausiai kenčia plaukų galiukai. Būtent jiems apsaugoti tinka įvairios purškiamosios nenuplaunamos priemonės. Kasdien suteiksite savo plaukams apsaugą bei maitinimą.
Jei vis dėlto turite kelias minutes, įsigykite vienos minutės balzamus ar kaukes. Jie veikia itin greitai. Balzamus galima naudoti dažnai, o kaukę rekomenduojama tepti vieną kartą per savaitę.
Išsidžiovinusios plaukus taip pat neskubėkite į lauką. Plaukai dar neatvėso nuo feno karščio. Kelias minutes leiskite jiems priprasti prie vėsesnės temperatūros. O žiemą primygtinai rekomenduojama plaukus apsaugoti kepurėmis. Nors ir esame šiauriečiai, mūsų plaukai, kaip ir visos planetos gyventojų, jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Drėgmė, šaltis, karštis ir sausas oras – tokius pasikeitimus nelengva atlaikyti net ir storiausiam plaukui.
Beje, sportuojančios moterys kartą per savaitę galėtų surengti plaukams „lepinimo pusvalandį“. Pavyzdžiui, vieną savaitgalį tepate maitinamąją kaukę, kitą savaitę – plauką puoselėjantį ar augimą gerinantį serumą, trečią – rūpinatės plaukų galiukais. Už tokias pastangas sulauksite atpildo – plaukai žavės spindesiu ir vešlumu. O pavasarį džiaugsitės ne tik gražia figūra, bet ir sveikais plaukais.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę