){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ilgainiui dantų spalva gali keistis. Priežastys – įvairiausios: paveldimumas, ligos, antibiotikų vartojimas, amžius, įpročiai, maisto, kurį valgome, poveikis, burnos higienos priežiūra. Odontologai atkreipia dėmesį, jog didžiausi baltų dantų „priešai“ – kava, juodoji bei žalioji arbata, raudonasis vynas, gazuoti gėrimai, rūkalai. Prieš renkantis dantų balinimo procedūrą derėtų nustatyti priežastis, dėl ko pakito dantų spalva. Tuomet lengviau surasti tinkamiausią bei saugiausią priemonę dantims balinti.
Nerekomenduojama naudoti balinamųjų pastų vaikams, nėščioms bei krūtimi žindančioms moterims, žmonėms, kurių dantys ypač jautrūs, pažeisti periodontito, kuriems yra kai kurių žarnyno, skrandžio veiklos sutrikimų, stemplės, gleivinės pažeidimų.
Balinamųjų pastų (beje, kaip ir kitų pastų) sudėtyje yra abrazyvinių medžiagų, padedančių šalinti dantų dėmes, apnašas. Balinamosiose pastose gali būti daugiau šių medžiagų, kurios efektyviau nuvalo nešvarumus. Iš tiesų vadinamoji balinamoji pasta dantų nebalina. Ji pašalina paviršiaus pigmentą, tad ją naudojant dantų spalva gali pašviesėti.
Abrazyvinės, arba šlifuojamosios, medžiagos nulemia pastos balinamąjį poveikį. Jos padeda pašalinti dėmes, akmenis, jų balinamasis poveikis panašus kaip ir balinamosios dantų procedūros, atliekamos profesionaliai – odontologo kabinete. Dažniausiai tai kalcio fosfatas, kalcio karbonatas aliuminio oksidas, silicis, peroksidas. Kad balinamoji pasta nekenktų danties emalei, šis abrazyvumo žymuo (literatūroje ir ant pakuočių įvardijamas kaip RDA – angl. Relative Dentine Abrasivity.) turėtų būti ne didesnis kaip 100. Kuo mažesnis šis žymuo, tuo švelnesnė balinamoji dantų pasta. Kita vertus, kuo šis rodiklis didesnis – tuo didesnis balinamasis pastos poveikis. Deja, tik ant nedaugelio balinamųjų pastų, parduodamų Lietuvoje, nurodomas RDA.
Balinamosios dantų pastos skiriasi savo sudėtimi, kuri lemia kaip bus paveikta danties spalva.
Peroksidai cheminiu būdu balina danties paviršiaus dėmes ir patį dantį. Jei jų koncentracija pakankamai didelė, gali dantis pašviesinti ir jų spalva bus baltesnė negu natūrali. Abrazyvinės medžiagos (aliuminio oksidas, silicis) nutrina dėmes ir apnašas. Soda – viena švelniausių pastos sudedamųjų abrazyvinių dalių, padedančių pašviesinti dantų spalvą. Valant dantis, balinamojoje pastoje esantys, detergentai turi įtakos pastos putojimui. Būtent tai valo danties paviršių. Enzimai, esantys pastoje, sukuria apsauginę plėvelę, kuri neleidžia kauptis apnašoms, akmenims, dėmėms.
Balinant dantis pasta atkreiptinas dėmesys, jog:
· Kuo mažiau seilių burnoje, tuo didesnis balinamosios pastos poveikis
· Kuo ilgiau pasta kontaktuoja su dantimis, tuo didesnis šviesinamasis dantų spalvos poveikis (todėl išsivalius dantis rekomenduojama tik išspjauti pastos perteklių, bet neskalauti burnos)
· Dažniau ir sistemingai vartojama balinamoji dantų pasta užtikrina ilgai išliekantį spindinčių dantų efektą
Šiandien nėra vieningos nuomonės, ar balinamosios dantų pastos sukuriamas estetinis danties „švytėjimas“ atsveria galimus danties pažeidimus. Senstant dantų emalio mažėja, o balinamosios pastos naudojimas gali dar labiau pakenkti dantims. Jie gali tapti jautrūs šalčiui, maistui. Pasirinkus dantų balinimo procedūrą, rekomenduojama ją atlikti odontologo kabinete, o balinamąją dantų pastą naudoti kaip dantų baltumą palaikančią priemonę po profesionalo atliktos dantų balinimo procedūros.
· Dantų pasta buvo naudojama dar 500 m. pr.m.e. Egipte, Kinijoje, Indijoje.
· Pirmųjų dantų pastų sudėtyje buvo smulkintų kaulų, kiaušinių lukštų, sraigių, austrių kiautų, kurie pagelbėjo šalinant dantų akmenis, apnašas.
· Mums įprastos dabartinės balinamosios pastos pradėtos gaminti XX a. viduryje.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
www.skelbimai.lt/jurgees