){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Odai drėkinti skirti įvairūs drėkinamieji kremai, losjonai, serumai, kaukės, jų sudėtyje yra daug drėkinamųjų medžiagų: augalinių aliejų, lanolino, kolageno, vitaminų A, E, C, F, kurie ypač sulaiko odos drėgmę.
Dieną odą būtina tepti drėkinamuoju kremu, kuriame yra lecitino, vitaminų. Odai pleiskanojant, svarbu naudoti riebesnį maitinamąjį kremą su vaisių rūgštimis, nebijokite juo gausiai tepti kruopščiai nuplautos veido ir kaklo odos. Jei jūsų oda linkusi šerpetoti, rinkitės kremą, kurio sudėtyje būtų vitaminų A ir E. Dėl dažnų temperatūros svyravimų žiemą pakinta veido odos spalva, todėl patartina naudoti kremą su vitaminu C. Rekomenduojama kremu odą patepti ne vėliau nei likus pusei valandos prieš einant į lauką.
Labiau rūpinkitės oda akių srityje, rytais ir vakarais tepkite paakių kremu.
Kartą per savaitę dėkite drėkinamąsias ir maitinamąsias kaukes, kurios padeda išsaugoti veido ir kaklo odos stangrumą.
Nuo nepalankaus žiemos oro puikiai gelbsti ir dekoratyvinė kosmetika. Toninio kremo sluoksnis sukuria puikią apsaugą jūsų veido odai. Sausos, birios pudros žiemą geriau nenaudoti.
Odos gydytojai ir kosmetologai rekomenduoja atsisakyti intensyvių odos valymo priemonių, tokių kaip muilas, šveitikliai, losjonai, kurių sudėtyje yra spirito, ir rinktis švelnesnius bei labiau tausojančius odą. Žiemą net riebios odos nevalykite spiritinėmis valymo priemonėmis. Tinka nealkoholiniai tonikai, švelnūs geliai, o sausai odai – kosmetinis pienelis. Galima rinktis ir liaudies medicinos priemones: rūgpienį, grietinėlę, medų, alaviją, žaliąją, ramunėlių, medetkų arbatas veidui valyti. Oda aplink akis ypač jautri, vokų oda pati ploniausia ir kraujagyslės yra arti paviršiaus, todėl žiemą ypač venkite muilo ir dezinfekuojamųjų priemonių, kurios sausina odą akių srityje. Nupraustos odos nešluostykite rankšluosčiu – leiskite jai nudžiūti natūraliai.
Norint gražiai atrodyti, nepakanka vartoti vitaminų turinčias kosmetikos priemones, bet dar ir taisyklingai maitintis, taip vitaminais aprūpinant visą organizmą. Valgiaraštyje turi netrūkti cinko ir vitaminų A, E, C. Jie svarbūs sintezuojant jie sudaro siūlinius baltymus – kolageną ir elastiną, kurie teikia odai stangrumo ir tvirtumo. Cinko yra ankštinėse daržovėse, grybuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose. Vitamino A – piene, kepenyse, vitamino E – žuvų taukuose. Valgykite citrusinių vaisių ar gerkite natūralias jų sultis, nes vitamino C dozė taip pat skatina kolageno gamybą. Siekiant, kad veido oda žiemą atrodytų sveika ir graži, verta kasryt, prieš pusryčius, išgerti odą gražinančio ir organizmo imuninę sistemą stiprinančio kokteilio: ketvirtį stiklinės citrinų arba šaltalankių sulčių atskieskite stikline žaliosios arbatos ir pasaldinkite šaukšteliu medaus.
Kiaušinio baltymo stangrinamoji kaukė. Į kiaušinio baltymą įlašinkite kelis lašus citrinų sulčių ir išplakite iki standžių putų. Kauke ištepkite veidą, palaukite, kol nudžius, nusiprauskite ir pasitepkite drėkinamuoju kremu.
Vitamino A, E, C aliejinės kapsulės. Ryte ar vakare veido odą įtrinkite pasirinktinai aliejinių vitaminų A, E, C kapsulės turiniu. Jeigu nepakanka vienos, įtrinkite dar vieną. Vitaminas E saugo odą nuo laisvųjų radikalų, kurie skatina odą senti. Vitaminas A spartina odos ląstelių regeneraciją, gilesniuose odos sluoksniuose sulaiko vandenį – ji atrodo jaunesnė ir gražesnė. Vitaminas C šviesina papilkėjusią veido odą, teikia jai stangrumo ir lygumo.
Naudokite alaviją (lapo minkštimą) veido odai valyti. Tai labai veiksmingas drėkiklis – drėkinamosios medžiagos įsiskverbia tris kartus greičiau už vandenį. Oda tampa elastingesnė, stangresnė ir jaunesnė.
Veido odos valymas medumi. Veidą švariai nuplaukite ir nusausinkite. Pamažu švelniai įtrinkite medumi, kol oda pasidarys sausa ir nelipni. Rankšluostį pamirkykite karštame vandenyje, juo švelniai masažuokite bei drėkinkite odą. Valant medumi ne tik pasišalina negyvos odos ląstelės, šlakai, pagerėja kraujotaka, bet oda yra ir drėkinama.
Veido odos valymas rūgpieniu. Rūgpieniu galima valyti visų tipų odą, tačiau sausai odai patartina rinktis neseniai surūgusį pieną. Vatos tamponą suvilgykite rūgpieniu ir valykite veido odą iš apačios į viršų. Po to suvilgykite kitą tamponą ir ištepkite rūgpieniu visą veidą. Galite net kelis kartus pakartoti procedūrą. Po 10–15 minučių veidą nuplaukite šiltu vandeniu.
Pasukų vonia. Porą kartų per savaitę būtinai pagulėkite kūno odą drėkinančioje pasukų vonioje: į 37 laipsnių karštumo vandens sklidiną vonią įpilkite 3 l pasukų, kūną ištepkite kosmetiniu aliejumi ir 10–15 min. panirkite į šiltą vandenį.
Pieno ir medaus vonia. Siūloma kelis kartus per savaitę pasiruošti kūno odą švelninančią bei stangrinančią pieno ir medaus vonią: 1 l pieno ištirpinkite 5 šaukštus medaus, išspauskite šiek tiek citrinos sulčių ir supilkite į šilto vandens sklidiną vonią.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę