){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lūpų oda yra pati ploniausia, kraujagyslės labai arti paviršiaus, būtent dėl to mūsų lūpos yra rausvos. „Rudenį ir žiemą reikia ypač saugoti lūpų odą. Dėl orų kaitos, sauso patalpų oro, atšiaurių vėjų jos gali pradėti šerpetoti, skilinėti, pasidengti šašiukais, net ima kraujuoti,” – sakė „Baltoros grožio studijos” kosmetologas Robertas Kantauskas.
Lūpų pleiskanojimas yra nuolatinis reiškinys, nes lūpų oda, taip pat kaip ir visa oda, atsinaujina. Šios pleiskanėlės – tai jos atsinaujinimo rezultatas. Veido odą mes rytą ir vakarą plauname, o lūpomis, deja, nepasirūpiname.
Kosmetologas Robertas Kantauskas patarė visuomet prieš einant į lauką pasitepti lūpas vazelinu, balzamu ar kremu. Tai puikios apsauginės priemonės, galinčios padėti išvengti šerpetojimo ir skilinėjimo. „Tokių priemonių yra daug ir įvairių, tereikia susirasti sau tinkamą. Vieniems patinka riebesni vazelinai ar lūpų balzamai, kiti renkasi greitai susigeriančius, moterys mėgsta turinčius švelnų rožinį atspalvį. Nors moterys gali naudoti ir lūpų dažus. Daugelis jų turi maitinamųjų ir lūpas saugančių sudedamųjų dalių. Pasitepus tokiu lūpdažiu, nereikia ir apsauginio balzamo ar vazelino,” – patarė kosmetologas Robertas Kantauskas. Jeigu lauke labai šalta, ant apsauginio balzamo galima pasitepti kremine pudra ir tada jau lūpų dažais. Pasak kosmetologo, tokios lūpos bus visiškai apsaugotos nuo bet kokio kenksmingo aplinkos poveikio.
• Lūpų pleiskanas galima pašalinti nesudėtingu, „liaudišku“ būdu. Pasitepkite lūpas medumi ir švelniai pamasažuokite dantų šepetėliu. Medus – puiki priemonė, kuri pašalina pleiskanas ir kartu pamaitina lūpų odą.
• Jeigu trūkinėja lūpų kampučiai, tai rodo, kad organizmui trūksta vitamino A. Galima pasirinkti kremą su šiuo vitaminu, gerti maisto papildų ar kas vakarą pasitepti augaliniais riebalais, pavyzdžiui, alyvų aliejumi, sviesto ir riebalų mišiniu.
• Šaldyto agurko kompresai puikiai atgaivina lūpas, grąžina joms spalvą ir minkštumą.
• Varškės kaukės puikiai pamaitina lūpų odą, neleidžia joms skilinėti. Varškės kaukė stiprina lūpų odą. Tokią kaukę užtenka palaikyti vos kelias minutes. Be to, tokią kaukę paskui galima suvalgyti.
Pasak kosmetologo Roberto Kantausko, nevertėtų lūpų valyti veido šveitikliais. Lūpų oda yra plonesnė nei veido, ir tokie valikliai gali tik pakenkti. „Galima pažeisti kraujagysles, gali net pradėti kraujuoti. Tai, kas skirta veidui, netinka lūpoms. Lūpoms reikia švelnesnių priemonių,” – pabrėžė Robertas Kantauskas. Vargu, ar pavyks rasti specialių kosmetikos priemonių, ypač valiklių, lūpų odai. Nors kremai ir kaukės lūpoms yra kuriamos.
Nereikėtų pirkti pigių ir nekokybiškų vazelinų ir balzamų, nes jie gali net ir pakenkti. „Pasitepus tokia priemone, lūpos skilinės ir šerpetos dar labiau. Geriau tokias priemones pirkti vaistinėse, o ne kioskuose ar turguje,“ – sakė Robertas Kantauskas.
Beje, taisyklė, kad negalima bučiuotis vėjyje, tebegalioja. Vėjyje lūpos labiau gairinamos. Geriau palaukti pavasario. Arba tiesiog jas palepinti kremu, vazelinu ar kauke.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
.