Receptas

Labai dažnai vos tik išėję iš gydytojo kabineto pamirštame visus gydytojo nurodymus, nors ką tik, prieš keletą minučių, puikiai viską supratome ir žinojome. Tačiau, laimei, mūsų rankose lieka keletas ar bent vienas gydytojo išrašytų lapelių, bylojančių, kad turime vienaip ar kitaip vartoti tam tikrus vaistus. Tik, deja, niekaip negalime jų perskaityti. Vis dėlto nereikėtų spėlioti, kad išsiaiškintumėte, kas parašyta recepte. Receptas - nėra paslaptingas raštas, paprasčiausiai tai yra raštiškas gydytojo kreipimasis į farmacininką, kad jis pagamintų ir išduotų ligoniui skirtus vaistus. Tai juridinis dokumentas, rašomas specialiame blanke rašalu ar tušinuku, kuriame negali būti jokių braukymų bei taisymų. Daugelis simbolių ir frazių, gydytojo naudojamų recepte, yra sutrumpinimai iš lotynų ar gaikų kalbų. Pavyzdžiui, “gtt.” - tai sutrumpintas lotyniškas žodis guttae, kuris reiškia “lašai”. Jums nereikia tapti gydytoju, medicinos seserimi ar farmacininku, kad perskaitytumėte receptą. Tereikia žinoti tam tikrų sutrumpinimų reikšmes, kurios dažniausiai vartojamos rašant receptą.
aa - duok
D. - po
D. t. d. N. - duok tokių dozių skaičių
extr. - ekstrakto
fluid. - skysto
gtt., gtts. - lašų, lašus
in drag. - dražetėmis
in tab. - tabletėmis
inf. - užpilo
lin. - skystas tepalas, skysto tepalo
mixt. - mikstūros
N. - skaičiumi
ol. - aliejaus
pil. - piliulė
pro inject. - įšvirkštimui
pulv. - miltelis, miltelio
Rp. - paimk
S. - pažymėk
sol. - tirpalo
supp. - žvakutė, žvakutės
susp. - suspensija, suspensijos
tab.- tabletę, tabletes
tinct. - tinktūros
ung. - tepalas, tepalo
UA - veikimo vienetus
UI - tarptautinius vienetus

Pavyzdžiui:
1. Rp.: Susp. Amoxicillini 0,125/5 ml - 100 ml
D.S. Po 1 a. š. x 4 d.
Paimk: 0,125/5 ml - 100ml Amoksicilino suspensijos
Duok. Pažymėk. Po vieną arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną.
#
2. Rp.: Tab. Digoxini 0,00025 N.30
D.S.Po 1 tab. per dieną, septintą dieną padaryti pertrauką.
Paimk: 30 digoksino tablečių po 0,00025 gramus
Duok. Pažymėk. Po 1 tab. x d., septintą dieną padaryti
pertrauką.
#
3. Rp.: Ketorolac tromethamini 0,01
D.t.d.N.10 in tab.
S. Po 1 tab. kas 4 val. kai reikia
Paimk: Ketorolako trometamino 0,01
Duok 10 tokių dozių tabletėmis.
Pažymėk. Po 1 tab. kas 4 val. kai reikia
 

Galimi klausimai farmacininkui

Tarkim, jūs jau mokate perskaityti receptą, tačiau ar viskas jums tampa aišku parsinešus tokį receptą namo. Panagrinėkime trečiąjį pavyzdį. Gydytojas jums išrašė ketorolaką, kurį turite gerti “kai reikia” po vieną tabletę kas 4 valandas. Tačiau čia nepasakyta, kiek tablečių galima išgerti per dieną - keturias, šešias ar daugiau? Frazė “kai reikia” nėra aiški ir tiktai jūs galite žinoti, ką tai reiškia, be to, jūs nežinote, kiek vaisto dozių galima išgerti per dieną. Kitas klausimas: kaip teisingai vartoti vaistus, jeigu recepte parašyta “po 1 tabletę keturis kartus per dieną”? Pavyzdžiui, vartojant antibiotikus šis pasakymas reiškia, kad kiekviena vaisto dozė geriama kas šešias valandas (pagal laikrodžio rodyklę). Vartojant kitus medikamentus šį pasakymą galima iššifruoti kitaip - vieną tabletę išgerti ryte, kitą vidudienį, trečią vakare, ketvirtą einant gulti. Kadangi perskaičius receptą gali iškilti daug klausimų, neišeikite iš vaistinės nesužinoję atsakymų; paklauskite farmacininko, ką reiškia kiekvienas jums nesuprantamas recepte parašytas terminas, kad būtumėte tikras, kaip tiksliai vartoti vaistus, nes nuo to priklauso, ar vaistas bus efektyvus.
Farmacininkas tikrai gali jums atsakyti į šiuos klausimus. Be to, farmacininkas gali duoti patarimų ar perspėti, jeigu jūsų vartojami vaistai sąveikauja su tabaku, kai kuriais maisto produktais ar alkoholiu, taip pat jeigu vartojamas vaistas gali sukelti mieguistumą ar pykinimą. Farmacininkas gali jus informuoti, koks galimas jums paskirto medikamento poveikis, kiek laiko galima vartoti šį medikamentą.
Farmacininkas gali perspėti jus ir apie galimus šalutinius poveikius bei patarti, kada nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių fenilbutazono šalutinių poveikių yra sunki kraujo liga (agranulocitozė), kurios pirmasis simptomas yra gerklės skausmas. Todėl farmacininkas pacientui, vartojančiam šį vaistą, gali rekomenduoti reguliariai lankytis pas gydytoją ir išsitirti pilną kraujo vaizdą, o pastebėjus pirmuosius šios ligos simptomus nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Farmacininkas gali pakonsultuoti, kaip teisingai vartoti vaistus, nes jums reikia žinoti, kada gerti vaistus - prieš valgį, po jo ar valgymo metu. Kiekvieno vaisto vartojimo laikas taip pat gali skirtis: vieni gali būti vartojami ryte, kiti - vakare. Farmacininkas gali paaiškinti, ką reiškia frazės “kai reikia” ir “vartoti su skysčiais”. Pavyzdžiui, vartojant kai kuriuos vaistus negalima užsigerti pienu, o tiktai vandeniu. Visi šie patarimai reikalingi, kad jūsų vartojamas vaistas būtų maksimaliai veiksmingas ir siekiant išvengti nepageidaujamo šalutinio poveikio.
Receptinius vaistus galima skirstyti įvairiai, tačiau paprasčiausiai juos galima suskirstyti į keletą grupių, atsižvelgiant tai, kokioms ligoms gydyti jie skiriami.
 

Širdį ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai

Vaistai nuo krūtinės anginos
Kadangi širdis yra organas, kuris privalo dirbti nuolat, širdį reikia reguliariai aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis. Krūtinės skausmas, vadinamas krūtinės angina, išsivysto tuomet, kai sutrinka kraujo, o taip pat ir deguonies patekimas į širdį. Sergant krūtinės angina vartojama keletas vaistų grupių. Tai gali būti kraujagysles plečiantys - vazodilatatoriai (nitroglicerinas, izosorbido dinitratas), kalcio kanalų blokatoriai (diltiazemas, nifedipinas, verapamilis) ir betablokatoriai (acetubololis, atenololis, labetalolis, metoprololis, nadololis, pindololis, propranololis, timololis). Visi šie vaistai didina deguonies kiekį, patenkantį į širdies raumenį.
Antiaritminiai vaistai
Jeigu širdies ritmas nereguliarus ar silpnas (t.y. pasireiškia aritmija), jos susitraukimų dažnį reikia reguliuoti. Antiaritminiai vaistai (dizopiramidas, meksiletinas, prokainamidas, propranololis, tokainidas, kvinidinas) keičia širdies nervinius impulsus, taip užkirsdami kelią ir palengvindami širdies ritmo sutrikimus.
Vaistai nuo hipertenzijos
Aukštas kraujospūdis yra tokia būsena, kai kraujo spaudimas į kraujagysles yra didesnis negu normalus. Aukštas kraujospūdis, arba hipertenzija, gali pakenkti smegenims, akims, širdžiai ar inkstams, todėl jį reikia mažinti. Labai svarbu, kad jūs nuolat ir reguliariai vartotumėte aukštam kraujospūdžiui reguliuoti skirtus vaistus ir nenutrauktumėte gydymo kurso be gydytojo nurodymo. Kontroliuojant hipertenziją galima išvengti daugelio pažeidimų.
Antihipertenzinių vaistų veikimo pobūdis gali būti skirtingas: vieni blokuoja nervinius impulsus, kurie sutraukia kraujagysles, todėl jos išsiplečia; kiti lėtina širdies ritmą ir mažina širdies susitraukimo jėgą; treti mažina hormono aldosterono, kuris didina kraujospūdį, kiekį kraujyje. Visų šių vaistų efektas vienodas - jie mažina kraujo spaudimą.
Vienas iš pagrindinių medikamentų, vartojamų hipertenzijos gydymui, dažniausiai yra diuretikas, kuris mažina organizme skysčių kiekį. Paprastai kartu su diuretiku skiriami kitų grupių antihipertenziniai vaistai, pavyzdžiui, klonidinas, metildopa, prazosinas ir rezerpinas. Jei liga sunkesnė gali būti skiriami ir kelių medikamentų deriniai.
Diuretikai
Diuretikai, pavyzdžiui, chlorotiazidas, furozemidas, hidrochlortiazidas ir spironolaktonas, skatina vandens ir druskų pasišalinimą iš organizmo (todėl kartais šie vaistai vadinami “šlapimą varančiais”). Netenkant vandens ir druskų, mažėja kraujo spaudimas. Kaip jau minėjome anksčiau, kraujo spaudimas gali mažėti padidėjus kraujagyslių diametrui. Kadangi daugelis antihipertenzinių vaistų sulaiko organizme vandenį ir druskas, dažniausiai jie yra vartojami kartu su diuretiku. Dauguma diuretikų skatina šlapimo išsiskyrimą per inkstus. Diuretikų sukeliamas šlapimo išsiskyrimą skatinantis poveikis inkstams yra skirtingas, todėl gydant hipertenziją jie parenkami individualiai.
Tiazidų grupės diuretikai, pavyzdžiui, chlorotiazidas, chlortalidonas ir hidrochlorotiazidas, šiuo metu yra vieni iš dažniausiai skiriamų diuretikų. Jie gerai toleruojami, skiriami vieną ar du kartus per dieną. Jeigu pacientui nesivysto tolerancija diuretikų sukeltam antihipertenziniam poveikiui, jie gali būti vartojami labai ilgai.
Didžiausias diuretikų trūkumas - tai, kad jie išskiria iš organizmo kalį. Jo trūkumą galima papildyti vartojant kalio preparatus ar daug kalio turintį maistą bei skysčius, pavyzdžiui, bananus, abrikosus ir apelsinų sultis.
Furozemidas yra daug stipresnis diuretikas. Jis sąlygoja didelį vandens ir kalio kiekio išsiskyrimą.
Kita diuretikų grupė - kalį tausojantys diuretikai, kurie pašalina skysčių perteklių iš organizmo išsaugodami kalį. Šie vaistai, pavyzdžiui, spironolaktonas, triamterenas ir amiloridas, efektyvūs gydant hipokalemiją (kalio trūkumą organizme), širdies nepakankamumą ir hipertenziją. Kalį tausojantys diuretikai gali būti derinami su tiazido grupės diuretikais, pavyzdžiui, galimi tokie deriniai: spironolaktonas ir hidrochlorotiazidas, triamterenas ir hidrochlorotiazidas, amiloridas ir hidrochlorotiazidas. Vartojant tokius vaistų derinius sustiprėja antihipertenzinis poveikis ir prarandama mažiau kalio.