){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Yra vienas didelis projektas, kurio pavadinimas – Rūta Lukoševičiūtė. Vedu renginius, dainuoju, rašau daug eilių kitiems atlikėjams, nebūna nė savaitės, kad nerašyčiau teksto dainai. Kai nebūnu ant ledo, dirbu žurnalisto darbą.
Manau, kad šiuo metu esu gerokai sveikesnė todėl, kad man padeda šalia esantys žmonės. Dabar dalyvauju Ledo žvaigždžių projekte. Čiuožiu su dainininku Milano, todėl ir laiko kartu praleidžiame daugiau. Prisipažinsiu, man buvo keista tai girdėti iš vyro lūpų, bet jis visuomet derina maistą. Milano atėmė iš manęs vitaminus, nes aš pamirštu jų išgerti, bet pavalgius jis visąlaik man jų paduoda. Kartais sakau, kad labai noriu bulvinių blynų, ir klausiu, ar galiu save palepinti. O Milano man – Rūta, tu vakar save lepinai, tuo labiau kad bulvės nieko naudingo neduoda. Nežinau, kaip bus vėliau, bet dabar mes nepaprastai daug sportuojame: du kartus per dieną čiuožiam ant ledo. Kaip žmogui, kuris paskutinį kartą sportavo mokykloje, toks krūvis yra gana didelis. Atima labai daug energijos, jos reikia pasikrauti ir būtent maitinantis ne bet kaip, o valgyti sveikesnį maistą.
Sveikas žmogus visų pirma rūpinasi savimi, rūpinasi savo sveikata. Mūsų visuomenėje yra įprastas ir priimtinas toks kvailas darboholizmas. Tik dirbam, dirbam, pamirštame pavalgyti, neprižiūrime savęs, nevartojame vitaminų ir t.t. Taigi, be darbo, dar reikia nepamiršti reguliariai maitintis, valgyti sveiką maistą, ir tai, kas labiausiai tinka organizmui. Maždaug prieš metus aš pradėjau valgyti pagal kraujo grupę ir visai gerai jaučiuosi. Pasirodo, aš valgiau daug man netinkamų produktų ir nesupratau, kodėl man negera. Galiu sakyti, kad atradau savo „formulę“ ką valgyti ir nesijausti apsunkusiai. Manau, kad mityba pagal kraujo grupes – dėmesio vertas dalykas* .
Be abejo, – judėjimas. Didžiąją laiko dalį praleidžiame prie kompiuterio, sėdime darbe, namuose, automobilyje, viešajame transporte. Nežinau, kiek liko žmonių, kurie visą laiką arba važiuotų dviračiu, arba vaikščiotų pėsčiomis, arba lankytųsi sporto klube. Manau, laisvalaikio praleidimas turėtų būti susijęs su judėjimu, nes tai labai svarbus dalykas.
Taip, tikrai teko: pradeda svaigti galva, silpna, paakiuose ratilai ir atrodo, kad tuoj apalpsi. Vieną kartą vos neapalpau iš tikrųjų. Negalima savęs taip alinti. Tik darbą matantiems žmonėms visada sakau – darbdavys išnaudos tol, kol tu sugebėsi taip dirbti, tada tu jam būsi nereikalingas. Aišku, tavo paslaugų bus atsisakyta gražiai. Save reikia labiau mylėti.
Visaip būna, kai visai „prispaudžia“ – klausau, nes nėra kur dingti. Bet būna ir kitaip. Manau, kad dabar sergu bronchitu, karščiuoju, bet neturiu laiko gulėti ir sirgti. Vakar buvo pasirodymas, išgėriau vaistų ir ėjau.
Su sveikata susijusių žalingų įpročių neturiu. Nerūkau. Daug kas sako, kad bučiuoti rūkančią moterį – tas pats, kas laižyti peleninę. Tai…nenorėčiau rūkyt. Dažnai atrodo, kad mažai padariau, reikia dar ir dar pasistengti. Nuvaryti save kaip arklį – toks mano būdas.
Ko palinkėtum „Sveiko žmogaus“ skaitytojams?
*Aut. pastaba: Mitybos pagal kraujo grupes teorija nėra panacėja. Ją griauna, kad ir toks faktas: beždžionės taip pat turi kraujo grupes, bet, klausydamos gamtos balso, visos valgo tą patį maistą. Be to, yra ir lieknos, ir sveikos. Makakos turi A antigeną, o gorilos – tik B antigeną. Pasidomėjau šių primatų maitinimosi ypatybėmis. Pasirodo, makakos minta augalų lapais, vabzdžiais bei smulkiais gyvūnais, o kai kurios makakų rūšys valgo net krabus ar kitus jūros gyvius, jei tik sugeba pagauti. Pasižiūrėkime, ką D’Adamo siūlo valgyti šią kraujo grupę turintiems žmonėms: „Idealu, jei A(II) kraujo grupės žmonės visiškai nevalgo mėsos. Derėtų vengti krevečių, krabų, omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių. Tinkamiausi produktai — ankštiniai augalai: pupelės, pupos, šparagai, žalieji žirneliai, lęšiai. Iš valgiaraščio patartina išbraukti bananus, apelsinus, mandarinus, mango vaisius ir papajas.“ Sutikite, sunku įsivaizduoti simpatišką beždžionėlę, atsisakančią banano.
Sakote, šis nesutapimas – tikrų tikriausias atsitiktinumas? Pasižiūrėkime, kas rekomenduojama trečią kraujo grupę turintiems žmonėms: „Gyvulinės kilmės baltymai padeda B(III) kraujo grupės žmonėms išlaikyti gerą formą. Daugiausia jėgų teikia jūros gėrybės. Tinka žirneliai, šparaginės ir baltosios pupelės, daržovės, kiaušiniai.“ Gorilos minta apytikriai 200 rūšių augalų lapais, vabzdžiais ir visiškai negeria vandens.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę