){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors mokslininkai, pasitelkę į pagalbą moderniausius prietaisus, iki menkiausių smulkmenų išnagrinėjo žmogaus organizme vykstančius procesus, tačiau iki šių dienų negali paaiškinti, rodos, paprasto reiškinio – žiovulio. Žiovauja katės, šunys, žuvys. Žiovauja net aklas žmogus, išgirdęs ką nors žiovaujant. 50 proc. žmonių žiovauja pamatę kitą žiovaujant. Greičiausiai ir jūs užsinorėsite žiovauti, skaitydami šį straipsnį.
Yra sukurta gausybė teorijų, tačiau nei viena iki galo taip ir nepaaiškina, kas yra žiovulys.
Labiausiai paplitusi „nuobodulio teorija“. Joje teigiama, kad žmogus žiovauja dėl nuovargio, nuobodulio ar mieguistumo. Ši teorija gal ir būtų teisinga, jei ne vienas faktas – profesionalūs sportininkai dažnai žiovauja prieš svarbias varžybas. Gal tai būdas nusiraminti ir mobilizuoti jėgas?
Kita teorija – tai „evoliucijos“ teorija. Joje teigiama, kad žiovulys yra iš mūsų protėvių paveldėtas nesąmoningas procesas. Žiovaudami plačiai išsižiojame ir rodome priešininkui dantis, taip siekdami jį išgąsdinti, parodyti savo galią.
Trečioji – „fiziologinė“ teorija. Fizinio krūvio metu organizme sumažėjęs deguonis ir susikaupęs anglies dvideginio kiekis veikia kvėpavimo centrą ir kelia norą žiovauti. Norėdami patvirtinti šią teoriją, mokslininkai patalpoje padidino deguonies kiekį, tačiau tai nesustabdė žiovaujančiųjų.
Per tūkstančius metų evoliucijos metu žmogaus galvos dydis ir smegenų tūris kito. Pirmykštis žmogus nuo šių laikų skyrėsi daug didesne kaukolės veidine ir mažesne smegenine dalimi. Daug ryškesnė buvo kakta, žandikauliai, skruostai. Laikui bėgant sumažėjo veidinė kaukolės dalis ir padidėjo smegenys. Mokslininkai niekaip negali sutarti ir vis nesiliauja ginčai, ar protas priklauso nuo smegenų dydžio.
Genialumu susidomėta 19 amžiuje, kada jį pradėjo tirti Z. Froidas ir kt. Smegenys buvo sveriamos, matuojamas jų tūris, skaičiuojami žievės vingiai. Tačiau nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp smegenų dydžio ir intelekto. Kartais paaiškėdavo, kad kai kurių genijų smegenys buvo net mažesnės nei vidutinis žmogaus smegenų vidurkis. Kai kurių gyvūnų smegenys daug didesnės už žmogaus, bet tai nereiškia, kad jie protingesni. Dabar manoma, kad žmogaus protas priklauso nuo paveldėjimo. J. S. Bacho giminėje buvo daugiau nei penkiasdešimt gabių muzikų, o iš jų dvidešimt išgarsėjo visame pasaulyje. Svarbu ne tik tai, ką mums davė genai, bet ir pačių darbas bei nuolatinis gabumų lavinimas. Niutonui mokykloje nesisekė nei matematika, nei fizika, A. Einšteinas taip pat nebuvo stropus mokinys, Vagneris tik dvidešimties išmoko rašyti natas, bet tai jiems nesutrukdė tapti iškiliausiais žmonijos atstovais.
Tikriausiai ne vienas iš mūsų esame kritę, susitrenkę. Po kelių dienų sutrenktoje vietoje išryškėja mėlynė, kuri per savaitę ar greičiau išsisklaido. Nedaugelis galėtų paaiškinti, iš kur ji atsiranda ir kur pradingsta.
Mėlynė (kraujosruva) formuojasi pažeidus poodinį kapiliarų tinklą ir į audinius pritekėjus kraujo. Kraujuojant į audinius patenka eritrocitų, kurių sudėtyje yra deguonį sujungiančio hemoglobino. Irstant hemoglobinui ir susidaro geležies turintys pigmentai – bilirubinas, biliverdinas. Jie ir suteikia mėlynei specifinę spalvą. O kraujo irimo produktai dirgina nervų galūnes ir sukelia skausmą.
Vieniems mėlynės formuojasi dažniau, kitiems rečiau. Ar sutrenktoje vietoje susidarys mėlynė, priklauso nuo lyties, audinio, kuris pažeistas, tipo ir kapiliarų pralaidumo. Kapiliarų pralaidumą gali sumažinti vitaminas C, todėl rekomenduojama jo vartoti žmonėms, kuriems lengvai atsiranda mėlynės. Sergant hemofilija, kada kraujyje trūksta krešėjimo faktorių, net menkiausias prisilietimas sukelia mėlynes. Mėlynės dydis priklauso nuo to, kaip greitai pažeistas kapiliaras atsinaujina.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę