){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Manoma, kad šilkas kilęs iš Kinijos. Seniausi žinomi šilko audiniai rasti Altajaus kalnuose ir priskiriami VI-V a. pr. Kr. Tai ploni, vienspalviai audiniai. Daugelį metų Kinija slėpė šilko gavimo paslaptį ir beveik 20 amžių buvo šio nuostabaus pluošto monopolininke. Korėja apie šilko gamybą sužinojo tik II a., o iš čia žinios išplito į Japoniją. Dar vėliau, apie IV a., su šilko gamyba susipažino Indija ir Buchara.
Žinoma, kad senovės Romoje ir Graikijoje buvo išvystyta kinų šilko perdirbimo į pusiau šilkinius audinius pramonė: atvežti plonyčiai audiniai buvo ardomi ir vietoj šilko ataudo buvo praklojami medvilnės ar vilnos ataudai. Tuo metu šilkinių audinių kaina buvo lygi aukso kainai, t.y. buvo atsiskaitoma tokiu pačiu aukso svoriu. Nors šilkinai audiniai buvo labai brangūs, jie tapo ir labai madingi tarp Romos didikų. 16 m. po Kr. imperatorius Tiberijus uždraudė vyrams dėvėti šilko rūbus, paskelbdamas, kad tai žemina jų vyriškumą, o tokio įsakymo šalininkai reikalavo visai uždrausti dėvėti tokius rūbus.
Egzistuoja legenda, kad vienuoliai slaptavietėje, įrengtoje bambukinėje lazdoje, atnešė šilkverpio kiaušinėlių iš Persijos į Bizantiją. Viduramžiais šilko gamyba buvo viena svarbiausių Venecijos (XIII a.), Genujos ir Florencijos (XIV a.), Milano (XV a.) pramonės šakų.
Buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje šilkas pradėtas gaminti V-VII a. - Vidurinėje Azijoje ir Užkaukazėje. Dar visai neseniai Lietuvoje šilkas į audinius buvo perdirbamas “Kauno Audinių” fabrike. Pagal šilko gamybą buvusi Sovietų Sąjunga užėmė III vietą po Japonijos ir Kinijos.
Šilverpiai auginami tik šiltuose pietų kraštuose, specialiuose fabrikuose, kur peteliškės poruojamos, vėliau atskiriamos, kad galėtų dėti kiaušinėlius. Padėti kiaušinėliai rūšiuojami - geri kiaušinėliai paliekami naujoms vadoms, o pažeisti sunaikinami.
Vasarą šilkverpio peteliškės patelės padėti kiaušinėliai laikomi 2-4oC temperatūroje ir 65-70 proc. drėgmėje iki kito pavasario.
Pavasarį, kai atsiranda šilkmedžio, pagrindinio šilkverpio maisto, lapeliai, šilkverpio kiaušinėliai pradedami gaivinti inkubatoriuose: kiaušinėliai išskirstomi plonu sluoksniu, temperatūra kasdien keliama puse ar vienu laipsniu - nuo 12-13oC iki 22-23oC. Esant drėgnai aplinkai, kiaušinėliai atgaivinami, pradeda brinkti ir formuotis vikšrai. Kai vikšras užauga iki 3 mm ilgio, jam atnešama šviežių šilkmedžio šakelių su lapais, ir kai jis, pajutęs kvapą, ant jų peršliaužia, pernešamas į kitas patalpas auginti. Vikšras labai jautrus aplinkai, todėl gerai vėdinamose patalpose ėsdamas dieną ir naktį, per 30-40 parų padidėja 10-12 tūkstančių kartų. Būsimo šilko kokybė priklauso nuo vikšro maitinimo.
Per tą laiką jie užauga iki 8 cm ilgio ir 1 cm storio. Prieš virsdamas lėliuke, šilkverpio vikšras iš liaukų, esančių po apatine lūpa iš abiejų pusių, pradeda leisti tam tikrą masę (fibroiną), kuri ore tuojau kietėja dviejų gijelių pavidalu. Išeidamos iš vikšro kūno, tos gijelės dar pasidengia tam tikra klijinga medžiaga sericinu, kuris abi gijeles sujungia į vieną.
Vikšras, prieš virsdamas lėliuke, siūbuodamas galvą įsivynioja į aštuoniukės forma išklostytą gijelių (siūlų) kamuolėlį - kokoną. Po kelių valandų nuo “darbo pradžios” jau matosi aiškūs “ būsimo namo” kontūrai, o po paros vikšro visai nebesimato. Po trijų dienų kokonas jau būna suformuotas, o vikšras per tą laiką sublogsta ir virsta lėliuke. Tokios būklės jis išbūna apie dvi savaites.
Po 12-16 dienų lėliukė virsta peteliške. Išskirdama specialų skystį, ji suminkština ir atitirbdo kokono klijus, prakiurdina jį ir išlenda į paviršių. Ciklas prasideda iš naujo: peteliškės poruojasi, po kelių valandų jau pradeda vėl dėti kiaušinėlius. Šilkverpio peteliškės neskraido ir gyvena ne ilgiau nei 15 parų. Deja, kiauras kokonas jau netinka perdirbimui, nes šilko siūlelis jau yra sudraskytas. Surinkus kokonus, juose esančios lėliukės nužudomos ne vėliau nei praėjus 6-7 dienoms nuo kokono susiformavimo, nes vėliau pradėjusios vystytis peteliškės sugadins kokonus.
Egzistuoja įvairių lėliukių marinimo būdų, bet dažniausiai naudojami garai arba karštas oras. Po šios operacijos kokonai rūšiuojami.
Tolimesnė siūlelio gamybos stadija yra kokonų išvyniojimas (nulenkimas). Viename kokone būna 800-2000 m šilko gijelės, bet nulenkti nuo kokono galima tik 300-800 m, likusi kokono dalis sunaudojama kaip atliekos. Iš kokonų likučių, atlikus visą seriją sudėtingų operacijų, gaminami šilko verpalai, kurių higieninės savybės yra analogiškos šilko siūlams, tik stiprumas ir tąsa mažesni.
Kokonų nulenkimo procesas yra taip pat labai kruopštus ir sunkus darbas, nes vienu metu nuo 5-25 kokonų, mirkstančių karštame vandenyje, nuvyniojamas atitinkamas gijų skaičius. Vienos gijos neįmanoma perdirbti dėl jos plonumo, be to, sudėjus kelias gijas į vieną, išsilygina būsimo siūlo storis ir savybės. Dar prieš nuvyniojimą kokonai yra mirkomi karštame tekančiame vandenyje. Jie išbrinksta, ištirpsta sericinas ir tik tada galima nuo jų nulenkti gijas. Nulenktos gijos suvyniojamos ant specialaus lanksčio į sruogas. Toks šilkas vadinamas žaliu šilku. Natūrali šilko spalva dažniausiai būna gelsva, retkarčiais balta arba žalsva. Toliau perdirbant gijos iš žalio šilko sruogų dar kartą nuvyniojamos, po to sukamos į siūlus. Siūlai, tinkantys audiniams austi, yra sukami nuo 300 iki 3200 sukių/m, sudaromi iš kelių šilko siūlų, juos susukant ir dar kartą susukant po kelis siūlus.
Šilko gijelės diametras yra apie 20-30 mikronų, t.y. apie du kartus plonesnis už plauką. Gijelė yra labai stipri ir elastinga. To paties storio šilko gijelės yra stipresnės nei medvilnės pluošto, o jų elastingumas beveik toks pats kaip vilnos pluošto. Šilkas yra labai tamprus, net 60 proc. elastinės deformacijos yra tamprioji, t.y. po pratempimo, sumažinus jėgą, siūlas vėl sugrįžta į pradinį ilgį. Todėl gaminiai iš šio pluošto nesiglamžo, yra patogūs dėvėti.
Kitame numeryje rašysime apie šilko audinio higienines
savybes.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę