){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labai mėgstu sportą, domiuosi visomis jo šakomis, esu pamišus dėl Formulės 1, tačiau gyvenime nesu sportavus ar dariusi mankštos.
Mano nuomone, žmogui sveikas gyvenimo būdas yra tai, kai jis maitinasi ir gyvena taip, kaip reikalauja jo organizmas.
Pvz., mano vyras, kol buvo gyvas, buvo grynas „mėsininkas“, labai mėgo įvairias sriubas su grietine, o aš nuo šešerių sriubos nevalgau.
Pačią ilgą laiką vargino žaizdelė dvylikapirštėje žarnoje, apie 10–12 metų negalėjau beveik nieko valgyti, nei pomidorų, nei agurkų, nieko kepto, šiuo atžvilgiu buvau kankinė – gyvenau pusbadžiu.
Dabar, kai žaizda išgijo, aš beveik nieko kito nevalgau tik daržoves, labiausiai mėgstu šviežias, tačiau neatsisakau ir šaldytų. Brokoliai, pipirai, žirneliai, kopūstai, kalafiorai, cukinija – viską apverdu ir įpilu truputį aliejaus. Valgau paukštieną, karšto rūkymo šoninę – jei užsinoriu parduotuvėje pamačiusi – nusiperku ir valgau.
Saldumynų seniai beveik nevartoju, tik sachariną, tačiau jei jau valgau, tai tik tikrus saldumynus – pvz., jei pyragaitis, tai būtinai su dvigubu kiekiu kremo.
Būna momentų, kad, užsinorėjusi saldaus, galiu vienu kartu suvalgyti 300 g ir gal dar daugiau gerų saldainių, po to vėl pusę metų nieko nebenorėti.
Apskritai nesilaikau jokių die-tų, nežinau, kas yra kalorijos ar angliavandeniai.
Vaikystėje buvau labai stora – būdama 13 metų, svėriau gal 10 kg daugiau nei dabar, kadangi mane mama labai maitino, vėliau pradėjau blogti. Tais metais, kai gyvenau su vyru, buvau labai pasitaisius, kadangi jis dažnai virdavo valgyti sau ir man atnešdavo – vėliau pajutau, kad nebetelpu į sijonus. Dabar, kai niekas nebeneša, mano visi sijonai žemiau bambos.
Visų pirma – tai genai, o antra – nuo jaunų dienų įprastinis popietinis miegas. Nuo pusės dviejų iki penkių mano telefonai išjungti ir, jei kas skambina (vieną telefoną palieku įjungtą), tai žinau, kad svetimas. Pietų pogulio įprotis toks stiprus, kad jau baigdama valgyti pietus, galima sakyti, miegu, tai iš jaunystės. Tačiau ryte visada keliuosi anksti – apie 6 valandą.
Cigaretės yra mano blogas įprotis, tačiau jo atsikratyti negaliu – rūkau jau 60 metų be pertraukos, tad dabar mesti turbūt ir nebūtų sveika. Gydytojui ir pasakiau – galiu mažinti kiekį, bet ne mesti.
Tačiau prieš metus mirus vyrui, su kuriuo 42 metus kartu išgyvenome be barnių, be jokių problemų, tarsi vienas žmogus, rūkiau tikrai gana daug.
Aš nesuprantu, kas yra depresija, man atrodo, kad depresija yra bloga nuotaika, kuri vėliau praeina.
Net, kai mirė vyras, buvo šokas, tačiau vienas geras mūsų šeimos draugas sakė, kad aš stipriai laikiausi, nors ir gėriau raminamuosius.
Vyro mirtis labai pakeitė mane, visą požiūrį į gyvenimą, mąstymą, tapau jautresnė, ramesnė – tai buvo tikrai sunkūs metai.
Tačiau reikia išgyventi, susiimti į rankas – tai svarbiausias dalykas gyvenime, ir, nors ne visada pavyksta, bet reikia stengtis pasiekti bent minimaliai.
Nelankau teatro turbūt jau 20 metų. Einu į įvairius atidarymus, šventes. Be galo myliu operą, pati esu muzikologė ir beveik jas visas mintinai žinau, mielai ir dabar nueičiau, tačiau man per brangu pirkti bilietus – už 150 Lt man nepavyksta.
Apskritai yra baisu, nes kiekvieną dieną įjungus televizorių tik ir lauki kol kas pabrangs.
Ta pati bedarbystė. Man mama sakydavo, kad bedarbiai būna tik tinginiai arba girtuokliai, o dabar realybė visai kitokia.
Puošimasis – mano dalykas – drabužių pas mane daugybė ir pačių įvairiausių. Dabar, kai numečiau nemažai svorio, teks vėl pirkti naujus daiktus.
Kosmetiką naudoju, tačiau saikingai, pagal savo amžių – truputį pasidažau akis, antakius, kur nors eidama pasitepu kremine pudra.
Nesikvėpinu, kadangi vyras sirgo astma, nors dovanotų kvepalų turiu nemažai.
Kremą veidui naudoju, kadangi mano labai sausa oda.
Apskritai naudoju tiktai gerą kosmetiką.
Ji jau beveik baigta ir atiduota į leidyklą, nors vis dar kažkas po truputį prisideda.
Knyga bus labai įvairi. Tai ne memuarai, o viso gyvenimo patirtis apie meilę, seksą, religiją, vaikų auklėjimą taip, kaip aš tai suprantu. Gamta man padovanojo daug laimės, visą gyvenimą buvau labai laiminga, tai atsispindės knygoje. Visi, kurie iš redakcijos skaitė, sakė, kad turėtų būti įdomu. Nors vilčių nei į pirmąją, nei į antrąją nedėjau.
Ši knyga yra kaip duoklė mano vyrui, kuris norėjo, kad išleisčiau antrąją knygą. Ji turėtų išeiti rudenį – mano aštuoniasdešimtmečio proga.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę