){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Aš labai džiaugiuosi, kad savo jėgas galiu išbandyti dar vienoje srityje – radijuje. Man patinka dirbti radijo laidoje, nes visuomet žavėjausi radijo teatru. Beje, suvokiau, kad radijuje galima žaisti garsu. Nors iš pradžių man trūko televizijos teikiamų vizualių raiškos priemonių. Jeigu balsas dreba, kalbi neužtikrintai, klausytojas girdi kokią nors papildomą emociją, todėl tenka labai atsakingai tarti žodžius ir save kontroliuoti. Man darbas radijuje yra atsakingesnis nei televizijoje.
Radijas – tai informacijos priemonė, kuri, atrodo, neatima iš tavęs papildomo laiko. Važiuoji automobiliu, vaikštai prekybos centre ir klausaisi. Iš tiesų radijas patogu skubančiam, lekiančiam žmogui, kuris neturi laiko žiūrėti televizoriaus.
Klausytojams tikrai žadame pasiūlyti įdomesnių, įvairesnių temų. Radijo laidos formatas leidžia operatyviau reaguoti į dabartines realijas, pateikti atsakymus į jums rūpimus klausimus. Užtikrinu naujosios radijo laidos klausytojas, kad joms bus skiriamas deramas dėmesys. Kodėl taip akcentuojama moters sveikata? Nepavargsiu kartoti, kad nuo moters sveikatos priklauso visos visuomenės sveikata. Dažniausiai vyrai nelinkę savimi rūpintis, o moterys yra jautresnės šeimos narių sveikatai. Tačiau svarbiausia, kad moteris nepamirštų savęs. Norėtųsi laidoje skirti didesnį dėmesį vyresnio amžiaus moteriai, kurios ir fizinė, ir psichinė sveikata dažnai nepelnytai pamirštama.
Beje, labai malonu dirbti su kolegomis, jie mane pamoko, pataria, mes pasitariame, kaip geriau pateikti temą.
Galvodami apie radijo laidą, turėjome tikslą prabilti žmonėms per dar vieną informacijos kanalą. Šiuo metu turime kelis žurnalus, interneto puslapius ir televizijos laidą. Turėjome tikslą tapti įmone, kuri galėtų pasiekti didžiausią skaičių skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų. Džiaugiuosi, kad dabar esame didžiausias medicinos ir sveikatos informacijos sklaidos kanalas šalyje.
Pasitarę su specialistais, pasirinkome kelių minučių formatą kiekvieną dieną. Tiesiog trumpa, praktiška, konkreti informacija yra naudingesnė negu vieną kartą per savaitę ilgesnį laiką transliuojama laida.
Kadangi radijo laida gyvuoja tik keletą savaičių, tai dar sunku svarstyti, ar bandymas pavykęs. Manau, kad ši radijo laida yra išskirtinė, jos formatas yra priimtinas klausytojams. Esu optimistiškai nusiteikęs, nes mano optimizmui užgesti neleidžia žmonių atsiliepimai: išgirstu net padėkų ir žinau, kad jau turime nuolatinių klausytojų.
SIMIA planuoja ir kitus projektus, kurie padės žmonėms gauti išsamią, naudingą ir patikimą informaciją apie sveikatą ir mediciną.
Dar sunku kalbėti apie tai, kaip mums sekasi, nes dirbame vos kelias savaites. Tačiau jau esu kupinas gerų emocijų. Anksčiau nesu susidūręs su sveikatos tema, gal tik kiek pačiam yra tekę lankytis ligoninėse. Atvirai sakant, iki šiol visiškai nesidomėjau sveikata, kol vieną dieną teko gulti „po peiliu“. Beje, esu įdomus gydytojams dėl skrandžio anomalijos: man augo kasa, teko atlikti operaciją. Tuo ir baigėsi mano santykiai su medicina.
Jau supratau, kad sveikata yra visiems aktuali tema, jau randu ir sau įdomių dalykų. Išgirstu naudingų patarimų, ką daryti ir ko nedaryti, kaip apsisaugoti nuo ligų. Dabar, beje, keičiasi ir mano požiūris į gydytojus. Anksčiau šiek tiek pykau ant gydytojų, nes maniau, kad jie ne viską daro teisingai. Dabar suprantu, kodėl chirurgai yra šiek tiek sarkastiški, kodėl kai kurie laisvalaikiu piešia, šoka ar dainuoja. Mediko darbas sudėtingas, tad nieko keisto, kad jie ieško atsipalaidavimo būdų.
Esu sau pažadėjęs, kad ruošdami informaciją stengsimės vengti sudėtingų terminų, pateiksime kuo daugiau naudingų ir praktiškų patarimų. Norime, kad laida būtų suprantama kiekvienam ir mielai visų klausoma.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę