){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai daugelis lietuvių dar vartėsi nesmarkiai įšilusiose pajūrio kopose, laidos „Sveikas žmogus“ kūrybinės grupės nariai jau sveikinosi, pažindinosi, dėliojosi popieriukus, aptarinėjo būsimųjų reportažų temas, valė dulkes nuo kasečių ir visaip kitaip ruošėsi naujajam televizijos sezonui. Nors reikia prisipažinti, kad ir mūsų kontoroje dar ilgai sklandė vasaros prisiminimai: vadybininkė Raimonda dvelkė tolimų šalių vėjais, administratorė Lina vaišino lietuviškais miškais ir pievomis kvepiančiomis „močiutės lauktuvėmis“, laidos vedėja Andžela visus juokino pasakojimais apie keliones su vaikais, o žurnalistei Daivai, pasirodo, vis pavykdavo atsidurti ten, kur reikėdavo suteikti pirmąją pagalbą. Laidos operatorius Dainius juokavo, kad visą vasarą nė karto nesirgo, o naujajam laidos režisieriui Vaidui teko susidurti su liūdnąja medicinos puse.
Taip įsupti į vasaros nuotaikas ir negalėdami iš jų išsivaduoti, net nusprendėme parengti siužetą apie tai, kaip po atostogų lengviau prisitaikyti darbe. Jį pamatysite artimiausiose „Sveiko žmogaus“ laidose. O kadangi mes jau žinome, kaip susigrąžinti norą dirbti, tai pasistengėme, kad šiltasis sezonas žiūrovams būtų nemažiau įdomus.
TV3 kanalo žiūrovai šiemet bus supažindinti su įvairiomis sveikatos temomis ir skirtingais požiūriais į diagnostiką, gydymą bei į pačią ligą. Laidos „Sveikas žmogus“ žiūrovams praėjusį sezoną pasakojome apie mistinių galių turinčius akmenis, apie būsto išplanavimo įtaką sveikatai ir net apie keturkojų draugų bičiulystės naudą mūsų savijautai. Šiemet žadame parengti nemažiau įdomių siužetų.
Jau buvome susitikę su chiromantu, kuris pasakojo apie mūsų delnų raukšlelėse slypinčias paslaptis. Pas jį ėjome tikėdamiesi sužinoti, ar sveikata – iš anksto nulemtas dalykas, užfiksuotas mūsų delne, ar vis dėlto priklauso tik nuo mūsų. Atsakymą į šį klausimą išgirsite žiūrėdami mūsų laidas.
Domėsimės ir ne itin išvaizdžių padarėlių – dėlių – nauda mūsų sveikatai. Išgirsime oficialiosios medicinos atstovų nuomonę ir sužinosime, ką jaučia išbandžiusieji gydymą dėlėmis.
Žiūrėdami laidą „Sveikas žmogus“ sužinosite, jog sveikatos būklę galima išsitirti pagal akies rainelę ir net plauką.
Laidoje daugiau dėmesio skirsime psichikos sveikatai, kalbinsime psichologus, aiškinsimės, kaip palengvinti sudėtingą priešingų lyčių, vaikų ir tėvų, darbdavių ir darbuotojų bendravimą. Juk tarpusavio santykiai turi didelę įtaką mūsų savijautai. Pastaruoju metu dažnai girdime žodį „stresas“. Bandysime išsiaiškinti, kaip gyventi nekreipiant į jį dėmesio.
Lai nesupyksta vyriškoji mūsų laidos auditorija, tačiau mūsų kūrybinės grupės moterys šiemet pasižadėjo daugiau kalbėti apie moters sveikatą. Juk moterys – tai tie trys banginiai, ant kurių laikosi vyrų pasaulis, tad ir moterų sveikata būtina rūpintis atidžiau. Vyrai, be abejo, irgi neliks nuskriausti: apie vyriškas bėdas mes jau mokame kalbėti subtiliai, tačiau aiškiai ir tiksliai.
Taip pat daugiau informuosime žiūrovus apie teisinius medicinos priežiūros aspektus, apie pacientų teises ir pareigas bei gydymosi galimybes.
Tikimės, kad ir šį sezoną savo žiūrovams pateiksime kitų sveikatos laidų kūrėjų primirštų temų ir nebijosime kontroversiškų požiūrių bei netikėtų nuomonių.
Medicinos mokslų daktarė Goda Denapienė šį sezoną tapo mūsų kūrybinės grupės nare. Jeigu oficialiai – ji bus medicinos redaktore, pasak prodiuserio – idėjų generatore ir antrąja laidos vedėja. Laidos vedėja Andžela vadina ją logiškuoju balsu laidoje, o, kitų nuomone, Goda bus „geroji fėja“ ir asmeninė kūrybinės grupės gydytoja. Goda Denapienė dirba Vilniaus Santariškių klinikose gydytoja gastroenterologe. Augina du vaikus, konsultuoja privačiai ir nuo rudens dar dėstys universitete. Į klausimą, ar jos gyvenime para turi daugiau valandų, ar ji tiesiog žino stebuklingų būdų, kaip viską suspėti, Goda nusišypsojo ir pasakė, jog daug dirbantys daug ir nudirba. Godos negalima vadinti televizijos naujoke, nes jai teko metus vesti LRT televizijos rengiamą laidą. Skrandžio ligų gydytoja prisipažino, jog jai patinka darbas televizijoje, nes ją visuomet domino, kaip informaciją vizualizuoti. Ji pati mėgsta fotografuoti ir filmuoti. O laisvalaikiu Goda šoka tango.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę