){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ryklės uždegimą dažniausiai sukelia virusai, nors gali sukelti ir kiti sutrikimai. Uždegimui kilti turi reikšmės nusilpusi imuninė sistema, emociniai veiksniai, alergenai. Virusai sukelia ūminį, dažniausiai be karščiavimo (afebrilų), viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, kuris gali paveikti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jų dalis - nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, o kartais ir trachėją bei bronchus. Tuomet jaučiamas bendras organizmo negalavimas, tačiau karščiavimas nėra būdingas. Kosulys paprastai lengvas ir švelnus, nors kartais gali tęstis iki kelių savaičių.
Ūminiam faringitui (ryklės uždegimui) būdingas gerklės sausumas, perštėjimas bei skausmas, ypač sustiprėjantis valgant ar geriant, rijimo metu. Apžiūrėjus galima matyti, kad minkštojo gomurio, žiočių lankų ir užpakalinės ryklės sienos gleivinė paburkusi ir paraudusi.
• Neperšalti, ypač saugoti kojas, kad nesušaltų ir nesušlaptų.
• Vengti emocinių bei fizinių stresų. Laikytis optimalaus darbo ir poilsio režimo. Jei žmogus patiria nuolatinį stresą, dažnai būna pervargęs, neišsimiegojęs, jį gerklės skausmas vargina dažniau.
• Ypač svarbu dažnai plauti rankas, nes būtent per rankas greičiausiai plinta įvairių infekcinių ligų sukėlėjai.
• Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, artėjant gripo epidemijai, dažniau valyti dulkes namuose ir darbo patalpose.
Visada naudinga šiluma ir ramybė. Karščiuojant ir esant stipriems bendriesiems negalavimo simptomams, vartoti antipiretikų.
Rekomenduojama gerti kuo daugiau mineralinio vandens, čiobrelių, aviečių, liepžiedžių arbatų su medumi ar šilto vandens su citrinos sultimis.
Gerklės skausmą mažina svogūnų sultys, taip pat juodojo ridiko sulčių ir medaus mišinys.
Reikia vartoti daug vitamino C, vitaminų preparatų. Jei nėra apetito, per prievartą nereikia valgyti.
Nakčiai rekomenduojama kojoms padaryti šiltą vonelę su druska ar garstyčiomis ir apsiauti šiltas vilnones kojines.
Padeda ir šiltas kompresas ant kaklo. Tik ne visi moka jį pasidaryti. Reikia vatą suvilgyti degtine (ar per pusę skiestu spiritu), ant jos uždėti celofano ar pergamentinio popieriaus, kad sulaikytų šilumą, ant jo vėl dėti vatos sluoksnį ir apvynioti kaklą šilta skara ar šaliku. Laikyti kompresą rekomenduojama tol, kol jaučiama maloni šiluma.
Gerklės skausmą mažina ir vietinio poveikio vaistai. Vienas iš tokių yra Tantum-Verde. Galima naudoti ir kitą purškiamąjį preparatą Hexaspray.
Gerklės skausmą gana veiksmingai malšina ir įvairios čiulpiamosios tabletės, kurių galima nusipirkti vaistinėse. Pavyzdžiui, Falimint, Efisol, Faringosept. Kiekvienas gali pasirinkti pagal skonį - mėtų, eukalipto ar kitą “šaldomąjį” aromatą.
Antibiotikai vartojami tik bakterijų sukeltam ryklės uždegimui gydyti. Bakterinę infekciją galima įtarti tuomet, kai vargina aukšta temperatūra, kai, nepaisant vietinio gydymo, skausmas vis stiprėja, padidėja kaklo limfmazgiai, atsiranda kraujosruvų ryklės sienelėje.
Įtarus bakterinę infekciją, reikėtų kreiptis į gerklės ligų specialistą, jis atliks pasėlio mėginį AGS (A grupės streptokokų) antigenui nustatyti. AGS sukeltas faringitas gydomas penicilinu, o esant jautrumui šiam vaistui - eritromicinu. Tačiau ūminę bakterinę infekciją visada gydo specialistas.
• Neperšalti, ypač saugoti kojas, kad nesušaltų ir nesušlaptų.
• Vengti emocinių bei fizinių stresų. Laikytis optimalaus darbo ir poilsio režimo. Jei žmogus patiria nuolatinį stresą, dažnai būna pervargęs, neišsimiegojęs, jį gerklės skausmas vargina dažniau.
• Ypač svarbu dažnai plauti rankas, nes būtent per rankas greičiausiai plinta įvairių infekcinių ligų sukėlėjai.
• Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, artėjant gripo epidemijai, dažniau valyti dulkes namuose ir darbo patalpose.
Visada naudinga šiluma ir ramybė. Karščiuojant ir esant stipriems bendriesiems negalavimo simptomams, vartoti antipiretikų.
Rekomenduojama gerti kuo daugiau mineralinio vandens, čiobrelių, aviečių, liepžiedžių arbatų su medumi ar šilto vandens su citrinos sultimis.
Gerklės skausmą mažina svogūnų sultys, taip pat juodojo ridiko sulčių ir medaus mišinys.
Reikia vartoti daug vitamino C, vitaminų preparatų. Jei nėra apetito, per prievartą nereikia valgyti.
Nakčiai rekomenduojama kojoms padaryti šiltą vonelę su druska ar garstyčiomis ir apsiauti šiltas vilnones kojines.
Padeda ir šiltas kompresas ant kaklo. Tik ne visi moka jį pasidaryti. Reikia vatą suvilgyti degtine (ar per pusę skiestu spiritu), ant jos uždėti celofano ar pergamentinio popieriaus, kad sulaikytų šilumą, ant jo vėl dėti vatos sluoksnį ir apvynioti kaklą šilta skara ar šaliku. Laikyti kompresą rekomenduojama tol, kol jaučiama maloni šiluma.
Gerklės skausmą mažina ir vietinio poveikio vaistai. Vienas iš tokių yra Tantum-Verde. Galima naudoti ir kitą purškiamąjį preparatą Hexaspray.
Gerklės skausmą gana veiksmingai malšina ir įvairios čiulpiamosios tabletės, kurių galima nusipirkti vaistinėse. Pavyzdžiui, Falimint, Efisol, Faringosept. Kiekvienas gali pasirinkti pagal skonį - mėtų, eukalipto ar kitą “šaldomąjį” aromatą.
Antibiotikai vartojami tik bakterijų sukeltam ryklės uždegimui gydyti. Bakterinę infekciją galima įtarti tuomet, kai vargina aukšta temperatūra, kai, nepaisant vietinio gydymo, skausmas vis stiprėja, padidėja kaklo limfmazgiai, atsiranda kraujosruvų ryklės sienelėje.
Įtarus bakterinę infekciją, reikėtų kreiptis į gerklės ligų specialistą, jis atliks pasėlio mėginį AGS (A grupės streptokokų) antigenui nustatyti. AGS sukeltas faringitas gydomas penicilinu, o esant jautrumui šiam vaistui - eritromicinu. Tačiau ūminę bakterinę infekciją visada gydo specialistas.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
padidejas skrandzio rugstingumas nezinau kur daugiau
kreiptis pas ka.
Gerkle skauda ir taip pat grauzia labai o ypact
pabudus antksti ryte.
Geriu daug arbatu kartu su medumi,ciobreliu ir visu kitu rusiu arbatu.
Kad svarbiausiai tureciau teperaturos ar kas ka panasaus taciau teperaturos visiskai nera tik pirma diena buvo pakilusi teperatura o poto iskart nukrito iki normalios ir tai jau darosi 3
savaite nezinau kur daugiau kreiptis gal jus ka patartumete?
Dar kartais uzeina galvos skausmai lauzia kakla,skauda galva ir rytais atsibudus skauda nugaros sonus.
Kas dar gali buti kreipiuosi i visus patarkite ka man daryti vortoju man israsytus vaistus lanzul ir polverit man tas gerkles grauzimas nepatinka.
Taigi tikuosi,kad greitai gausiu is jusu atsakyma dekui.