Vienokios traumos naujagimių, kitokios - vyresniųjų
3-6 mėn.
Kai kūdikiui 3-6 mėn., jis tiesia rankas, griebia žaislus, kišasi juos į burną. Tada ir atsiranda pirmųjų traumų galimybė - praryti smulkų žaislą, sagą ar segtuką. Nuo 5-6 mėn. kūdikis bando verstis. Kartais šie pirmieji bandymai baigiasi trauma: tėvai, paguldę kūdikį ant sofos, lovos ar vystymo stalo, akimirką nusisuka, ir kūdikis nusirita ant žemės.
6-14 mėn.
6-8 mėn. kūdikis sėdasi, ima šliaužioti, bando stotis. 8-14 mėn. pradeda vaikščioti. Tai svarbus, bet pavojingas vaiko gyvenimo šuolis: dabar jam, galima sakyti, atsirišo rankos. Jis gali ant savęs užsiversti, užsipilti ar įsikišti į burną viską, ką tik gali pasiekti, kas prastai pritvirtinta, nepakankamai gerai paslėpta ar padėta.
Formuojasi jei ne charakteris, tai reakcija į tinkamą ar netinkamą auklėjimą. Jis visko reikalauja riksmu, mušdamas ranka ar žaislu. Aplinkinių susižavėjimas tokiu "užsispyrimu" ir "valingumu" padeda formuotis nelabai žavingam vaiko charakteriui.
Mažas, vos pradėjęs vaikščioti kūdikis griūna šimtus kartų. Gerai, jeigu jis atsisėda ant minkšto užpakaliuko. Blogiau, kai atsitrenkia į kėdės kampą ar metalinį radiatorių. Todėl buityje naudojami minkštieji baldai, kilimai - tai ne tik komfortas ir estetika, bet ir apsauga nuo traumų.
10-12 mėn.
Tokio amžiaus kūdikis ima pažinti daiktų savybes. Jis juos liečia, čiupinėja. Jei tik įmanoma atidaryti, išberti, suplėšyti, sulaužyti - viskas tinka išsamiam tyrinėjimui. Kaip tik šiuo momentu tėvai padaro didelių pedagoginių klaidų. Užuot ramiai ir griežtai pasakę "negalima", po beprasmių klausimų - "kur tu lipi?" ar "ką tu darai?" leidžia vaikui daryti tai, ko jis neturi daryti. Taip jis ima suprasti, kad parodžius tam tikrą užsispyrimą, daug ko galima pasiekti. Tai pirmieji žingsniai daug metų truksiančių konfliktų, o kartais ir nelaimių, tarp kurių svarbią vietą užima ir traumos, link.
3-5 m.
vaiko aktyvumas nuolat didėja. Didėja ir jo fizinis pajėgumas: jis tampa stipresnis, moka šokinėti, mėgdžioti suaugusiųjų judesius, užlipti ir nulipti. Klausinėja visur ir visada (mažasis "kodėlčiukas"). Dauguma vaikų psichologijos žinovų teigia, kad vaikas užauga toks, koks suspėjo tapti iki 5 metų.
Šiuo laikotarpiu nuolat didėja vaiko smalsumas. Jis nori ne tik paliesti, bet ir paragauti pačių neįtikinamiausių daiktų. Jis gali paragauti vaistinėlėje rastų tablečių, vonios kambaryje baldų valiklių, skalbiklių ir kitų buitinės chemijos medžiagų. (Įtarus apsinuodijimą, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o kol atvyks gydytojas, būtina kuo skubiausiai suteikti pirmąją pagalbą: jei apsinuodijo per virškinamąjį traktą, būtina išplauti skrandį).
5-7 m.
amžiui būdingas pirmasis pastebimesnis vaiko ūgio padidėjimas (per metus gali paaugti 7-10 cm) ir nepaprastai didelis fizinis aktyvumas - ištisas valandas vaikas gali bėgioti nepavargdamas. Jeigu jam bus skiriama per mažai dėmesio, tai iš jo galima laukti visko. Bandymas sukurti laužą po stalu, "kad nesimatytų", nėra pats blogiausias dalykas, kurį iškrečia tokio amžiaus vaikai. Elektros lizdas, į kurį ne tik įdomu įkišti ir ištraukti lempos šakutę, bet ir pabandyti, kas bus įkišus adatą. Bet dažniausiai tokio amžiaus vaikai susižeidžia bėgiodami kieme su bendraamžiais.
7-11 m.
vaikas įgyja vikrumo, kurį ugdyti padeda įvairių sporto šakų kultivavimas. Mokyklinio amžiaus vaikams būdingas perėjimas nuo konkretaus realaus prie abstraktaus mąstymo. Sustiprėja dėmesys, suvokimas, vaizduotė, vaikas gali daug ilgesnį laiką susikaupti. Traumų atžvilgiu - tai pats pavojingiausias periodas. Mokinukas neturi gyvenimo patirties ir elgesio gatvėje įgūdžių. Mažasis, mėgdžiodamas vyresniųjų mokinių elgesį, gali pakliūti (ir pakliūna) po automobilio ratais. Automobilių traumas dažniausiai patiria 6-8 m. vaikai. Tai ir vadinamosios antrosios vaiko krizės metai.
11-14 m.
vaikų fizinis aktyvumas labai priklauso nuo charakterio ir nuo auklėjimo. Šiam laikotarpiui būdingi du kritiniai periodai: antras ūgio padidėjimo šuolis (11-14 m.) ir trečioji paauglystės (lytinio brendimo) krizė. Bręstančių ir besiformuojančių organizmo funkcinių sistemų sutrikimas priklauso nuo daugelio priežasčių, bet šios sistemos lengviausiai pažeidžiamos būtent kritinių periodų metu, kai jos ypač greitai ir intensyviai vystosi. Šios taisyklės teisingumą patvirtina kad ir toks pavyzdys: smegenų trauma pirmaisiais gyvenimo metais sukelia sunkesnių pasekmių negu tokia pat smegenų trauma, patirta vėliau.
12-15 m.
vaikams formuojasi visuomeninis socialinis elgesys. Jie sukyla prieš dogmas, nepripažįsta tėvų ir mokytojų autoriteto, pasireiškia demagogiško pasitikėjimo savimi bruožų. Šio amžiaus vaikai ūmūs, įžeidūs, greitai puola muštis, linkę į neprognozuojamus poelgius - nuo pabėgimo iš namų iki savižudybės. Daugelis konfliktų, kylančių šiuo laikotarpiu šeimoje, dažnai turi traumas sukeliančių pasekmių, ir ne tik dvasinių, bet ir fizinių.
Vaiko anatomija ir traumos
Traumos labai priklauso ir nuo anatominių vaiko ypatumų.
Galva
Naujagimio neproporcingai didelė galva, gana didelis pilvukas, mažos apimties krūtinės ląsta, trumpos, bet stiprios rankutės ir kojytės. Vienerių metų kūdikiui pradėjus vaikščioti, jo svorio centras dėl sunkios galvos yra daug aukščiau negu suaugusiojo, o liemuo turi laikytis ant mažulyčių pėdelių. Todėl kūdikis labai "nestabili konstrukcija", turinti ir neišlavėjusį pusiausvyros aparatą, ir nevikri, ir neturinti įgūdžių kristi. Tiesa, gamta pasirūpino, kad kūdikis neužsigautų: jis aprūpintas neplonu sluoksniu poodinės riebalinės ląstelienos, kuri atlieka natūralaus amortizatoriaus vaidmenį.
Smegenys
Labiausiai pažeidžiama galvos dalis - smegenys - apsaugotos ne tik kauline danga, bet ir gana storu sluoksniu smegenų skysčio, kuris taip pat apsaugo smegenis nuo sutrenkimo. Vis dėlto galvos smegenų traumų vaikams pasitaiko daug - pargriuvus gali įvykti vadinamasis smegenų sukrėtimas. Nukritus nuo aukštai ar patyrus buką traumą (oro ar vandens banga), gali įvykti ir viso organizmo sukrėtimas. Visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes nuo staiga ištikusio kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimo ligonis gali net mirti. Įvykus galvos traumai, vaiką reikia paguldyti ant šono, prie sumuštos vietos pridėti šaltą kompresą.
Oda
Vaiko oda nepaprastai švelni. Ji gali būti pažeista dėl mažiausių išorinių poveikių. Kuo vaikas mažesnis, tuo jo oda jautresnė terminiams dirgikliams (ne tik karščiui, bet ir šalčiui). Todėl kūdikis gali nusiplikyti arbata, kuri suaugusiajam atrodo tik šilta, arba nušalti veiduką per pasivaikščiojimą, kai, atrodo, oras nebuvo labai šaltas.
Kaulai
Vaikų kauluose yra mažiau neorganinių medžiagų, jie ne tokie trapūs, jų geresnė kraujotaka, jie apsupti sodraus antkaulio. Todėl jeigu kaulas lūžta, tai dažniausiai kaulo lūžis nevisiškas, panašus į žalios šakelės lūžį: žievinis kaulo sluoksnis lūžta, o antkaulis - ne. Todėl vaikas, patyręs kaulo lūžį, gali ypač smarkiai nesiskųsti, o ir apžiūrint dažnai neaptinkama nei lūžio vietos deformacijų. Kai atlikus rentgeno nuotrauką nustatomas lūžis, tėvai dažnai būna labai nustebę, kodėl diagnozės nenustatė iš karto.
Sąnariai
Vaikams dažniau sąnariai ne išnyra, bet ištempiami audiniai arba įplyšta raiščiai. Vaikų sąnariai formuojasi neproporcingai. Pavyzdžiui, jei 2-5 m. vaiką patrauksite už rankutės ties alkūnės sąnariu, gali įvykti sąnario panirimas. Apie jo priežastis tėvai dažniausiai nieko nežino, todėl išryškėjus patinimui, skausmingumui ir judesių sutrikimui, būtina skubiai kreiptis į vaikų traumatologinį punktą.
Stuburas
Dėl vaiko kaulų elastingumo ir lankstumo ypač pavojingos stuburo traumos. Tokias traumas reikia ilgai, net keletą metų gydyti. Įvykus traumai nukentėjusįjį reikia paguldyti ant kieto pagrindo. Esant kaulo srities sumušimams būtina uždėti galvą fiksuojančią apykaklę.
Vidaus organai
Važinėjantis su rogutėmis, čiuožiant pačiūžomis ar slidėmis gali trūkti įvairūs organai (kepenys, blužnis, inkstai). Šie vaikų organai yra santykinai didesni ir geriau aprūpinti krauju negu suaugusiųjų, todėl lengviau pažeidžiami. Esant pilvo sumušimams pilvo srityje dedamas šaltas kompresas, vaikas guldomas jam patogioje padėtyje, draudžiama gerti ir valgyti, lūpas galima suvilgyti vandeniu.
Kalti ir suaugusieji
Kodėl toks didelis vaikų traumatizmas? Svarbiausia, matyt, - per mažas dėmesys vaikui, jo dvasiniam ir fiziniam auklėjimui, neracionalus savo ir vaikų laiko panaudojimas. Kalbama apie bendrą darbą, bendrus žaidimus, bendrą sportą, teatro lankymą, poilsį. Visa tai rimtos priemonės, padedančios užkirsti kelią vaikų traumoms.
Parengė dr. Dalia RASTENIENĖ
Konsultavo doc. Romas Jonas KALESINSKAS,
KMU Traumatologijos-ortopedijos klinikos vadovas
Kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingas tam tikras psichikos ir fizinio aktyvumo raidos lygis, nuo kurio didele dalimi ir priklauso traumų pobūdis.
Pasąmoninės vaikų traumų priežastys
Bihevioristinė (angl. behaviour - elgsena) psichoterapija teigia, kad žmogaus elgesys formuojasi pagal reakciją į savo poelgius. Jei neatsargiai padėjęs kojytę vaikutis griūva ir pajaučia skausmą, tai kitą kartą kojytę statys atsargiau. Susižeidęs vaikas patiria ne tik skausmą, bet dažniausiai ir daug daugiau aplinkinių dėmesio negu žaisdamas ramiai. Patirtas malonumas dėl buvimo dėmesio centre ar dėl padidėjusios tėvų globos gali tapti svarbesnis nei kenčiamas skausmas. Todėl jeigu vaikas tėvų dėmesio sulaukia tik tokiu būdu, gali formuotis save žalojantis, t.y. mazochistinis elgesys.
Jeigu tarp tėvų tvyro įtampa arba vienas iš tėvų ruošiasi palikti šeimą, vaikas to gali nežinoti, bet būtinai jaučia. Vaiko liga ar trauma gali būti nesąmoningas vaiko bandymas išgelbėti tėvų santuoką. Kiti šeimos nariai susitelkia ties vaiką ištikusia nelaime, o tarpusavio santykių problemas tuo metu laikinai "pamiršta".
Trauma gali reikšti ir bandymą išvengti nemalonių dalykų. Pavyzdžiui, eidamas į darželį vaikas parvirsta ir susižeidžia rankytę. Jei vaikui dažnai kartojasi įvairūs skausmai ir traumos prieš einant į darželį, pagalvokime, kaip galėtume jam padėti. Juk tai reiškia, kad buvimas darželyje sukelia stipresnį diskomforto jausmą negu skausmas, o pačiomis traumomis vaikas nori mūsų paprašyti, kad apsaugotume jį nuo šio diskomforto.
Gyd. Zita ALSEIKIENĖ
Medicinos centras "Neuromeda"
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę