){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Katastrofų metu gimsta mažiau berniukų
Po didelio masto nelaimių gimsta daugiau mergaičių nei berniukų. Tokią išvadą padarė Niujorko universiteto mokslininkai, studijavę stipriausio žemės drebėjimo, 2005 metais įvykusio Čilėje, poveikį besilaukiančioms moterims.
Analizuodami duomenis apie gimstamumą Tarapacá regione, kur minėtas žemės drebėjimas buvo pasiekęs 7,8 balų pagal Richterio skalę, mokslininkai nustatė, kad regiono gyventojos, kurių nėštumas drebėjimo metu buvo antro ir trečio mėnesio, pagimdė daugiau mergaičių nei paprastai ir kuo arčiau žemės drebėjimo epicentro gyveno, tuo mažiau berniukų pagimdė.
Kaip mano viena iš tyrimo autorių prof. Florencia Torche, tai patvirtina hipotezę, kad motinos stresas turi daugiau įtakos vyriško nei moteriško vaisiaus gyvybingumui.
Mokslininkai mano, kad įtampa ir yra priežastis, kodėl dažnai ankstyvosiose stadijose įvyksta persileidimas moterims, kurios nešioja berniukus.
Be to, buvo nustatyta, kad nuo vaisiaus lyties priklauso ir gebėjimas prisitaikyti – mergaitės yra labiau linkusios prisitaikyti prie kintančių sąlygų nei berniukai.
Tiesa, stresas turėjo įtaką ir toms moterims, kurios nešiojo moterišką vaisių: pastebėta daugiau nei įprasta priešlaikinio gimdymo atvejų.
Atmintis gali pradėti silpnėti anksčiau nei manyta
Neseniai atliktos tyrimo išvados prieštarauja ilgą laiką nusistovėjusiam supratimui, kad pažintinių funkcijų ir atminties blogėjimas prasideda tik po 60 metų amžiaus. Pasirodo, kad tai gali prasidėti daug anksčiau – nuo 45-erių.
Tyrime dalyvavo 45–70 metų asmenys. Jau pačioje tyrimo pradžioje įvertinus tiriamųjų būklę pasirodė, kad daliai 45 metų asmenų pažintinės funkcijos buvo pablogėjusios. Taigi mokslininkai mano, kad pirmieji požymiai gali atsirasti ir dar anksčiau. Šios išvados gali turėti toli siekiančių pasekmių sergančiųjų demencija tyrimams ir gydymui. Ypač jos svarbios dėl to, kad, laiku nustačius demenciją, pačioje ligos pradžioje, gydymas vaistais yra pats sėkmingiausias.
Manoma, kad Alzheimerio ir kraujagyslinės demencijos vystymąsi gali paskatinti tokie veiksniai, kaip nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis ir rūkymas. Tačiau iki šiol atliekant šių ligų tyrimus pagrindinis dėmesys buvo skiriamas 65 metų ir vyresniems žmonėms. Ateityje mokslininkai turės atlikti ilgalaikius klinikinius tyrimus, kurie apims daug jaunesnio amžiaus grupes, pastebi tyrimo autoriai.
Kavos ir arbatos poveikis smegenų auglio rizikai
Atlikus didelės apimties tyrimus Europoje nustatyta, kad kava ir arbata mažina galvos gliomos riziką suaugusiems žmonėms. Smegenų augliai nėra dažni, pavyzdžiui, Europoje per metus sudaro nuo keturių iki šešių atvejų 100 000 moterų ir nuo šešių iki aštuonių atvejų 100 000 vyrų. Tačiau galvos smegenų gliomos sudaro net iki 80 proc. visų piktybinių galvos smegenų auglių.
Mokslininkai pastebi, kad tai, jog kavos ir arbatos vartojimas kažkaip apsaugo nuo gliomos, gali padėti surasti navikų atsiradimo priežastis, nes iki šiol labai nedaug žinoma apie tai, kas sukelia smegenų vėžį.
Neseniai atlikus laboratorinius tyrimus pasirodė, kad kofeinas sulėtino gliomos tipo vadinamosios glioblastomos augimą. Be to, kavos ir arbatos sudėtyje yra antioksidantų, kurie padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo poveikių, galinčių sukelti vėžį ir kitas ligas.
Tiesa, kol kas negalima atmesti, kad tyrime dalyvavę kavos ir arbatos mėgėjai pasižymėjo ir kitomis savybėmis, kurios galėjo turėti įtakos gliomos rizikos sumažėjimui. Taigi reikia daugiau tyrimų, kurie galėtų padėti išsiaiškinti galimo teigiamo kavos ir arbatos veikimo mechanizmus.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę