){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tikriausiai visi sutiksite, kad cukrų degustuoti nėra taip paprasta. Tai įvertinę degustacijos dalyviai nutarė šį kartą balų nerašyti, tiesiog pristatyti cukraus produktus, kokie buvo ant degustatorių stalo. Buvo pasigailėta, kad nepavyko padaryti paprasto eksperimento, t.y. ištirpinti cukraus, kaip daroma įvairių “virtuvės procesų” metu. Jei į paviršių iškiltų bent kiek nešvarumų, ką gi, tai jau akivaizdžiai – nekokybiško produkto ženklas. Greičiausiai šį “eksperimentą” teko stebėti ne vienai šeimininkei verdant uogienes ir, tikimės, jų nuomonės sutaps su mūsų pastabomis.
Cukrų vertino prof. Dalia Brazauskienė, vyr. inspektorius technologas Tautvydas Mikalonis, biologė, tirianti maisto priedus, Zita Mikalonienė, atsakingasis redaktorius Giedrius Židonis bei redakcijos atstovai. Žmonės, dalyvavę vertinant produktus, neatstovavo įstaigoms, kuriose jie dirba.
Cukrų pirkome dideliuose Vilniaus bei Kauno prekybos centruose kartu su kitais pirkėjais. Taigi kas pateko į redakciją, galėjo patekti ir ant jūsų stalo. Mūsų tyrimas – tai siekimas atkreipti pirkėjų dėmesį į tai, ką mes perkame ir ką valgome bei geriame. Galutinis sprendimas - pirkti ar nepirkti - visada priklauso tik nuo pirkėjo.
Cukrus – ne tik visiems puikiai žinomas maisto produktas. Praeityje jis naudotas įvairiais tikslais – prieskoniams, papuošalams gaminti, medicinoje. XIX-XX a. cukrus dažniausiai imtas naudoti kaip saldinamoji ir konservuojamoji medžiaga. Paskutinių dešimtmečių tendencija – cheminiu būdu išgaunama gliukozė ir fruktozė.
Cukranendrės Naujojoje Gvinėjoje žinomos jau nuo VIII tūkst. prieš Kr. IV-VIII a. po Kr. šis augalas paplito Eufrato ir Tigro upių deltoje. VII-VIII a., prasidėjus arabų ekspansijai, cukrus pasirodo ir Europoje. Jo perdirbimą arabai išplatino visame Viduržemio jūros areale. Pietų Italijoje X a. cukrus paminimas ir farmacijos knygose. Ypač didelio dėmesio cukraus gamyba susilaukė XIII a. pabaigoje, Kryžiaus karų metu. Jo kryžiuočiai parsivežė iš Kipro.
Vėlyvaisiais viduramžiais cukraus industrija buvo sutelkta Portugalijai ir Ispanijai priklausančiose Atlanto vandenyno salose. XVI a. prasidėjo cukraus perdirbimo klestėjimo laikai ir, anot Ortelijaus (1572 m.): “Kas anksčiau buvo vaistas, šiandien –valgis”. XVII a. Ispanija ir Portugalija tapo monopolistėmis Prancūzijos rinkoje, tačiau nusileido Anglijos Ost Indijos kompanijos pigiam cukrui iš Kinijos. Vis tik XVII a. lenkų bajorams cukrus dar buvo prabanga.
Didelis šuolis cukraus gamyboje įvyko 1747 m., kai vokietis A.Markgrafas išrado būdą, kaip pramoniniu būdu išgauti cukrų ne iš cukranendrių, o iš cukrinių runkelių. XIX a. pradžioje lordas Šefieldas teigė: “Cukraus vartojimas gali stipriai padidėti. Pusė Europos jį ne visai gerai pažįsta”. Ir jis buvo teisus – cukraus gamyba vis augo.
Rafinuotas cukrus visuotinai paplito XIX a., tačiau tai dar nereiškė, kad jo buvo ant kiekvieno europiečio stalo. Cukrus buvo fasuojamas “galvomis”, kurias reikėjo pjaustyti specialiu svertu-peiliu į smulkesnius gabaliukus. Tik po Pirmojo pasaulinio karo atsirado gabalinio cukraus, kuris buvo smulkinamas. Rusijoje net įsigalėjo paprotys gerti nesaldintą arbatą, cukraus gabaliuką laikant burnoje.
Parengė Aurimas PAUTIENIUS
1. Ne pats sveikiausias, tačiau prieinamiausias angliavandenių šaltinis.
2. Gardina patiekalus ir gėrimus.
3. Labai kaloringas, greitai ir iki galo pasisavinamas, todėl tinka energijos resursams atnaujinti.
4. Idealus natūralus konservantas gaminant uogienes, kompotus.
5. Mažais kiekiais būtinas detoksikuojamajai funkcijai.
6. Rafinuotas (baltas) cukrus yra savotiškas dopingas – patekęs į skrandį lengvai rezorbuojasi ir tuoj pat patenka į kraują. Žmogus ima jausti energijos antplūdį, pakyla nuotaika. Tačiau cukraus kiekis kraujyje taip pat greitai sumažėja, ir prasideda “cukrinė depresija”.
7. Nerafinuotas (rudas) cukrus neturi tiek neigiamų savybių kaip rafinuotas, jo vartojant rečiau susergama cukriniu diabetu ir rečiau vystosi dantų ėduonis.
1. Rafinuotas, t.y. išvalytas cukrus yra praradęs visas savo teigiamas savybes, išskyrus tai, kad yra kalorijų šaltinis.
2. Vartojant daug cukraus apkraunama kasa, kuri turi gaminti daug insulino cukraus koncentracijai kraujyje sumažinti. O tai yra rizika susirgti cukriniu diabetu.
3. Rafinuotas cukrus yra aterogeniškas, t.y. organizme sugeba pavirsti riebalais, o tai yra antsvorio ir aterosklerozės rizikos faktorius.
4. Saldumynų mėgėjai daug dažniau lankosi stomatologijos kabinetuose.
5. Mokslininkai teigia, kad nesaikingai vartojant balto cukraus, atsiranda pavojus alkoholizmui ir narkomanijai vystytis.
Gyd. Marina SADEVIČ
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę