Neatimkime dovanos girdėti

Aplinkinių kalba neaiški, televizoriaus garsą nuolat norisi padidinti – tai pirmieji klausos sutrikimo požymiai. Klausos pažeidimai kankina ne vien vyresniąją kartą: tarp neprigirdinčiųjų nemažai vaikų, darbingo amžiaus žmonių. Bet ši problema gali būti veiksmingai išspręsta, nes šiuolaikiniai klausos aparatai – tai mažas mikroelektronikos stebuklas, galintis sugrąžinti garsų pasaulį.

 

Problemos nepripažįsta

 

Klausa gali pablogėti, jei kūdikystėje sirgote tymais, vėjaraupiais, kiaulyte, pūlingu meningitu, dėl į ausį patekusių svetimkūnių. Vėlesniame amžiuje klausa sutrinka patyrus traumą, sergant lėtinėmis, infekcinėmis ligomis ir dėl natūralių senėjimo procesų. Neigiamai klausą veikia intensyvūs garsai, darbas triukšmingoje aplinkoje.

Klausos sutrikimas turi įtakos mokymosi ir darbo galimybėms, skurdina žmogaus gyvenimą. Blogiau girdintis žmogus yra nesaugus, nes gali neišgirsti pavojaus signalo, dirglus, atsisako bendrauti. Be to, kenčia ir namiškiai, nes kyla nemalonios situacijos, nesusipratimai. Svarbu žinoti, kad, ignoruojant ir atidėliojant klausos reabilitaciją, problema tik gilės.

Daugelis tų, kurių klausa sutrikusi, savo ligos nepripažįsta ir nemano, kad reikia išsitirti. Iš tiesų, kai klausa silpsta palaipsniui, žmogus net nepastebi, todėl ir įtikinti jį eiti pas gydytoją sudėtinga. Be to, mūsų visuomenėje dar gyvuoja daugybė prietarų, susijusių su klausa ir klausos aparatais, todėl pagalbos žmonės dažnai ieško pavėluotai.

JAV kalbos ir klausos asociacija jau nuo 1927 m. gegužę yra paskelbusi geros klausos mėnesiu. Šis mėnuo – puikus metas pagalvoti, ar nesate vienas iš tų, kurių klausa sutrikusi, o svarbiausia – sužinoti, kad šis sutrikimas gali būti įveikiamas.

 

Mitas 1. Man per anksti nešioti klausos aparatą, užtenka pagarsinti televizorių.

Faktas. Klausos aparatas reikalingas esant bet kokiam klausos praradimo laipsniui, jeigu tai trikdo kasdieninį gyvenimą. Situacija panaši, kaip ir silpstant regėjimui. Juk nelaukiate, kol visai nebematysite, užsisakote akinius.

 

Mitas 2. Klausos aparatai tik sustiprina garsus, tačiau aiškiau suprasti kalbos nepadeda.

Faktas. Naujausi skaitmeniniai klausos aparatai programuojami individualiai: jei žmogus negirdi tam tikro dažnio, stiprumo garsų, aparatas juos sustiprina. Be to, šiuolaikiniai prietaisai leidžia išskirti balsą iš minios, slopinti neinformatyvius garsus. Taigi kalba išryškinama ir pastiprinama.

 

Mitas 3. Klausos aparatas gali dar labiau pabloginti klausą.

Faktas. Tinkamai parinktas klausos aparatas negali pabloginti klausos. Priešingai, problemą pagilina aparato nenaudojimas. Kuo ilgiau žmogus delsia, t.y. kuo ilgiau negirdi įvairaus spektro garsų, tuo sunkiau jam prisitaikyti prie klausos aparato, nes smegenys būna atpratusios nuo negirdėtų garsų. Todėl nuolat nešiodami aparatą treniruojate, gerinate klausos funkciją.

 

Mitas 4. Klausos aparatai labai matomi, todėl žmonės laikys mane neįgaliu, nevisaverčiu.

Faktas. Iš tiesų šis psichologinis barjeras egzistuoja. Lietuvoje klausos aparatu naudojasi tik 1 iš 10 žmonių, kuriems jo reikia. Tačiau šiuolaikiniai aparatai visai nepanašūs į senuosius – jie mažai pastebimi, praktiškai nesiskiria nuo muzikos grotuvo ausinukų. Todėl tikimasi, kad netolimoje ateityje klausos aparatas taps tokiu pačiu įprastu aksesuaru, kaip, pvz., akiniai. Medikai rekomenduoja naudotis šiuolaikiniais pasiekimais ir džiaugtis pasaulio garsais. Atminkite, klausos praradimas labiau matomas nei klausos aparatas.

 

Mitas 5. Klausos aparato užtenka vieno.

Faktas. Ausys – porinis organas, todėl, norėdami kokybiškai girdėti, turėtume nešioti du klausos aparatus. Taip garsai atkuriami natūraliai: tarpusavyje bendraujantys aparatai leidžia žmogui suprasti, iš kokios pusės sklinda garsas, kas itin aktualu, pvz., einant gatve. Nešioti du klausos aparatus – jokia naujiena. JAV jau apie 20 m. niekas nė negalvoja tik apie vieną klausos aparatą.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai