Inkstų akmenys klasifikuojami į dvi pagrindines grupes – organinės ir neorganinės kilmės. Labiausiai paplitę neorganinės kilmės kalciniai akmenys: kalcio oksalatiniai ir kalcio fosfatiniai. Beje, kalcio oksalatiniai akmenys aptinkami dažniau negu kalcio fosfatiniai. Taigi kalciniai akmenys sudaro 70–80 proc. visų inkstuose randamų akmenų. Organinės kilmės akmenys – tai uratiniai (susidaro iš šlapimo rūgšties), cistininiai (iš cistino rūgšties), ksantininiai, magnio amonio fosfatiniai arba struvitiniai (koraliniai).
Nauja inkstų akmenų grupė – vaistų sukelti, vadinamieji indinaviriniai akmenys, kurie susiformuoja vartojant indinaviro, t.y. žmogaus imunodeficito virusą veikiančio preparato.
Akmenų susidarymas šlapime priklauso nuo šlapimo terpės -pH. Rūgščioje terpėje formuojasi uratiniai (šlapimo rūgšties) akmenys, o šarminėje – kalcio fosfatiniai, struvitiniai.
Inkstų akmenligė – nebyli liga, nes akmenukai susiformuoja inkstų kolektorinėje sistemoje, t.y. ten, kur susikaupia pasigaminęs šlapimas, – inkstų taurelėse ar geldelėse. Tad jeigu akmenukas yra inkste, jeigu jis nekeliauja su šlapimu šlapimo takais, žmogus jokių simptomų ir nejaučia.
Tačiau jeigu akmenukai yra iki 1 cm dydžio, t.y. mažesni negu šlapimtakio skersmuo, jie gali ir migruoti. Tada žmonės skundžiasi inkstų diegliais, kurių metu jaučia labai stiprų strėnų skausmą, plintantį žemyn į pilvo apačią, kirkšnį. Ligonis gali dažniau šlapintis, jį gali varginti nemalonus pojūtis šlapinantis.
Pagal struktūrą aštriausi, sudaryti lyg iš adatėlių, yra kalcio oksalatiniai akmenys. Skausmus gali sukelti ir su šlapimu keliaujančios druskų sankaupos. Tada žmogus gali skųstis badymo, dirginimo pojūčiais šlapinantis.
Cheminę akmenų sandarą galima nustatyti (ištyrus laboratorijoje), jeigu pavyksta pagauti akmenuką, iškritusį šlapinantis. Taip pat tikslią jo sudėtį sužinosime ištyrę operacijos ar kitos chirurginės intervencijos metu pašalintus iš inkstų akmenis. Dažniausiai apie inkstuose susiformavusių akmenų sudėtį tenka spręsti atlikus netiesioginius tyrimus (kraujo, paros šlapimo, rentgenologinius).
Akmenų susidarymo rizika didėja, jeigu kraujyje ir šlapime didėja litogeninių medžiagų koncentracijos. Kraujyje galima nustatyti padidėjusią kalcio (ne visada, nors akmenys būna kalciniai), šlapimo rūgšties, prieskydinių liaukų hormono koncentraciją. Gali būti padidėjęs kalcio, oksalatų, šlapimo rūgšties, fosfatų išskyrimas su šlapimu. Dažnai kartu nustatomas citratų trūkumas šlapime. Pacientui rekomenduojama visą parą rinkti šlapimą, jį išfiltruoti ir tyrimams atnešti šlapimo nuosėdas. Taip pat tiriamas minėtų litogeninių medžiagų kiekis paros šlapime.
Pagal tai, kokios medžiagos koncentracija šlapime viršys nustatytas normas, ir kartu vertinant kitų tyrimų (rentgeno) rezultatus spėjama, kokie akmenys formuojasi.
Pilvo echoskopija parodys visus akmenis, esančius inkstuose, bet ne šlapimtakiuose. „Auksinis standartas“ diagnozuojant visų lokalizacijų šlapimo takų akmenis yra kompiuterinė tomografija (be kontrastinės medžiagos). Echoskopinis tyrimas nepadeda nustatyti akmenų cheminės sudėties. O dvigubos energijos kompiuterinės tomografijos (DECT) metu pagal signalo intensyvumą galima nustatyti akmenų cheminę sudėtį. Tai naujas diagnostikos metodas (vyksta moksliniai tyrimai), kurio dar teks palaukti klinikinėje praktikoje.
Atskirti akmenų sudėtį gali padėti rentgenologiniai tyrimai. Jeigu atlikus apžvalginį pilvo rentgeno tyrimą matomi akmenų šešėliai, dažniausiai jie yra kalciniai, nes būtent šie akmenys yra rentgenokontrastiniai. Taip pat rentgenologinio tyrimo metu matysis ir struvitiniai (koraliniai) akmenys. O, tarkim, uratinės akmenligės, kuri taip pat yra gana dažna, šis tyrimas nenustatys, nes apžvalginių rentgeno tyrimų metu šių akmenų nesimato. Rentgenas (be kontrasto) neišryškins ir vaistų sukeltos akmenligės.
Kaip jau minėjau, akmenligės rizika didėja, jeigu žmogus dėl nepakankamo skysčių kiekio suvartojimo išskiria nedaug koncentruoto šlapimo, jei su šlapimu skiriasi daugiau kalcio, oksalatų, šlapimo rūgšties. Rekomenduojama rinktis tokius maisto produktus, kurie mažina minėtų medžiagų išsiskyrimą su šlapimu. Didelis kiekis suvartojamų gyvulinės kilmės baltymų didina kalcio, šlapimo rūgšties, mažina citratų (jie neleidžia formuotis akmenims) kiekį šlapime. Kalcio išsiskyrimą su šlapimu didina sūraus maisto vartojimas. Todėl, esant kalcinei akmenligei ar jos rizikai, rekomenduojama riboti valgomosios druskos kiekį maiste iki 3–5 g per parą.
Oksalatų išskyrimą su šlapimu didina kai kurios virškinamojo trakto ligos, plonojo žarnyno operacijos, kai padidėja hiperoksalurijos rizika. Daug oksalo rūgšties ir jos druskų yra pomidoruose, rabarbaruose, kavoje, šokolade, greipfrutuose, špinatuose, burokėliuose, riešutuose, pupelėse, braškėse ir t.t.
Diagnozavus kalcinę akmenligę, visiškai atsisakyti gyvulinės kilmės baltymų nerekomenduojama. Jeigu sveikas žmogus turi suvartoti 1–1,2 g/kg baltymų per dieną, tai, esant akmenligės rizikai, šis kiekis turi būti sumažintas iki 0,8 g/kg/d.
Taip pat labai svarbu gerti daug skysčių: per dieną ne mažiau kaip 2–3 l. Sportininkams ar daug prakaituojantiems žmonėms skysčių reikia dar daugiau.
Diagnozavus kalcinę akmenligę, jokiais būdais kalcio vartojimo maiste riboti negalima. Jeigu žmogus su maistu gaus mažai kalcio, jo trūkumą kraujyje organizmas papildys tirpdant kaulus. Taip didinsime tik osteoporozės riziką, o akmenligės neįveiksime. Be to, esant mažam kalcio kiekiui maiste, padidėja oksalatų rezorbcija žarnyne, didėja jų išskyrimas su šlapimu – didėja kalcio oksalatinės akmenligės rizika.
Turėtume gerti daug tyro, mažai mineralizuoto vandens. Ar vanduo bus prisotintas angliarūgštės, ar ne, inkstų akmenligei didesnės įtakos neturi. Skysčių reikia suvartoti tiek, kad išskiriamo šlapimo kiekis per parą būtų daugiau kaip 2 litrai.
Akmenligės profilaktikai tinka taurė raudono vyno, alaus. Ankstesnių tyrimų duomenimis, arbata, kava buvo priskiriama prie akmenligės riziką didinančių produktų. Nauji tyrimai rodo, kad kava, arbata mažina šios ligos riziką.
Įrodyta apelsinų sulčių nauda perspėjant kalcinių akmenų susidarymą. Jeigu yra kalcio oksalatinės akmenligės rizika, netinka greipfrutų, pomidorų sultys, limonadai, kokakola. Valgant daug kalio turinčių vaisių, daržovių, grūdų produktų, didėja citratų kiekis šlapime, mažėja kalcio išskyrimas. Tai taip pat labai svarbu.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau