Kepenų uždegimas – sunki liga

Kepenys – mūsų sielos buveinė, sakė senovės babiloniečiai. Ne mažesnę reikšmę joms teikiame ir mes. Ne veltui jos dar vadinamos „biochemine laboratorija“. Tačiau užtenka į mūsų organizmą įsiskverbti mažyčiams virusams, ir tos galingos laboratorijos veikla sutrinka. Žmogus suserga hepatitu – kepenų uždegimu. „Blogiausia tai, kad didžioji dalis žmonių nė neįtaria, kad serga šia klastinga ir kartais mirtina liga“, – sako gydytoja infektologė Ligita BALČIŪNIENĖ.
 

Hepatitas – kas tai?


Hepatitas, tai ūminė ar lėtinė kepenų uždegiminė liga.
Ūminė forma – kai ligos simptomai išryškėja greitai po užsikrėtimo. Jei liga užtrunka ilgiau nei šešis mėnesius, toks hepatitas jau vadinamas lėtiniu.
Pasak didelę patirtį gydant kepenų uždegimus sukaupusios gyd. L. Balčiūnienės, pagrindiniai šios ligos sukėlėjai yra A, B ir C virusai, tačiau uždegimą gali sukelti ir kitos priežastys: alkoholis, toksiniai vaistai, sutrikęs imuninis atsakas (autoimuniniai hepatitai). Patekę į organizmą, hepatito virusai apsigyvena kepenų ląstelėse, ten ima daugintis ir sukelia uždegimą, dėl to ūminio hepatito metu staiga žūsta daug kepenų ląstelių.
Jei uždegimas užsitęsia ilgai, o sukėlusi jį priežastis nepašalinama, žuvusių ląstelių vietoje veši jungiamasis audinys, pamažu sutrikdydamas normalią kepenų funkciją.
A hepatitas vadinamas gerybiniu, kadangi, persirgę juo, žmonės įgyja imunitetą visam gyvenimui.
Deja, to paties negalima pasakyti apie B ir C hepatitų sukėlėjus. Manoma, kad pasaulyje yra daugiau nei 400 mln. žmonių, užsikrėtusių gyvybei pavojingais B ir C hepatitų virusais. Šių virusų sukeltas lėtinis kepenų uždegimas sunkiai gydomas, dažnai užsitęsia daugelį metų, gali vystytis kepenų cirozė (randėjimas), o galiausiai susiformuoti ir pirminis kepenų vėžys. Dažnai praeina daug laiko, kol išryškėja hepatito simptomatika. „Kurio viruso sukeltas hepatitas blogesnis?“, – dažnai daktarės klausia susirūpinę pacientai. Deja, tiek lėtinis B, tiek C hepatitai vienodai kenksmingi ir reikalauja ilgo bei brangaus gydymo, trunkančio daugelį metų.
 

 

Keliautojų liga


Hepatitas A dažnai vadinamas „keliautojų liga“. Sergantysis su išmatomis virusais užteršia aplinką. Per nešvarias rankas ar maistą hepatito virusas gali patekti į organizmą. Aprašomi protrūkiai, kai, netinkamai ruošiant maistą, vienu metu susirgo keli šimtai žmonių.
Virusas labai atsparus žalingiems aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai), patekęs į vandenį, gali ten išbūti iki metų.
Hepatito A virusas gali koncentruotis moliuskuose, todėl, vaišindamiesi tinkamai termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis, rizikuojame užsikrėsti šiuo virusu.
Praėjus keletui savaičių po kontakto su virusu, žmogus pajunta į gripą panašius simptomus – karščiuoja, jam skauda galvą ir gerklę. Atsiranda pykinimas bei vėmimas, dešiniojo šono skausmai. Dar vėliau patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Pagelsta akys.
Tačiau šie simptomai atsiranda tik 10–20 proc. visų sergančiųjų. Kiti perserga nepastebimai ir tik atsitiktinio tyrimo metu nustatomi antikūnai.
Retai, apie 1 proc. užsikrėtusiųjų gali pasireikšti žaibinė (labai sunki) šios ligos forma, kuri gali būti net mirties priežastis.
Persirgus, visą gyvenimą išlieka imunitetas. Tai reiškia, kad daugiau A hepatitu nebesirgsite.
Pats lengviausias būdas šios ligos išvengti – pasiskiepyti nuo hepatito A.
 

Maži, bet grėsmingi


Pavojingiausi yra B ir C virusai. Nors sukėlėjai daug kartų mažesni už bakterijas, jie gali pridaryti daug nemalonumų.
Hepatitu B žmonės užsikrečia per nesaugius lytinius santykius, kontaktuodami su krauju, verdamiesi auskarus ar darydamiesi tatuiruotę, kai nesilaikoma higienos reikalavimų. Jei įtariate, kad turėjote kontaktą su sergančiuoju, netyčia susižeidėte ar įsidūrėte rastu švirkštu – nedelsdami pasiskiepykite nuo hepatito B. Tam pritaikyta pagreitinta vakcinacijos schema. Per dvidešimt vieną dieną bus įšvirkštos trys vakcinos dozės, o apsauginis imunitetas susiformuos jau po vieno mėnesio. Taip išvengsite pavojingos ligos, galinčios kartais baigtis net mirtimi.
Antras žmonių dažnai užduodamas klausimas – ar, pasiskiepijęs nuo A viruso, būsiu apsaugotas ir nuo hepatito B? „Taip tikrai nėra“, – sako gyd. L. Balčiūnienė. Pasiskiepijus nuo vieno viruso antikūnai tik jam ir susidaro. Norint išvengti abiejų, nuo abiejų sukėlėjų ir reikia skiepytis.
50 proc. suaugusiųjų, užsikrėtusių B hepatitu, perserga begeltine ligos forma. Vieni pasveiksta, kiti tampa lėtiniais viruso nešiotojais.
Kaip ir B, taip ir hepatitu C, dažniausiai užsikrečiama per kontaktą su sergančiojo krauju. Manoma, kad Lietuvoje apie 50 tūkst. žmonių turi hepatito C virusą, tačiau jų išaiškinta tik nedidelė dalis.
Būdamas užsikrėtęs hepatitu C, jūs galite nejausti negalavimų ir todėl nė neįtarsite, kad sergate. Dažniausias lėtinio hepatito simptomas yra nuovargis, silpnumas. Kai kurie žmonės jaučia apetito stoką, pykinimą, sąnarių skausmus. Nuo šio viruso vakcinos nėra. Lėtiniai B ir C hepatitai gali progresuoti iki kepenų cirozės. Retais atvejais gali susiformuoti pirminis kepenų vėžys, ir žmogus gali mirti.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai