Infarkto riziką pirmiausia didina netaisyklinga mityba (daug riebalų) ir didelis cholesterolio kiekis. Kiti labai reikšmingi pavojai – rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis. Neigiamą įtaką turi šiais laikais daugeliui žmonių būdingas mažas judrumas, sėdimas darbas, paprasčiausio fizinio aktyvumo, jau nekalbant apie sportą, stoka.
Paskutinysis, tačiau tikrai ne mažiausias pavojus – gyvenimo stresai, staigus emocinis krūvis, susijaudinimas bei įtampa, būdingi kasdieniniam gyvenimui. Visa tai ir yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys infarkto riziką.
Beje, fizinis krūvis, kaip kartais manoma, infarkto neskatina, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus serga išemine širdies liga ir tas krūvis yra ypač didelis ar staigus.
Į gydytoją kreiptis reikia iš karto atsiradus krūtinės ląstos skausmams, skausmams už krūtinkaulio, kairės rankos, skrandžio srities, kartais skausmas plinta ir į žandikaulį. Tai yra pirmieji požymiai, į kuriuos negalima numoti ranka.
Gydytojai perspėja, kad, jaučiant minėtų vietų skausmus, o ypač pirmą kartą, nereikia gydytis pačiam – būtina nuvykti pas gydytoją. Skaudėti krūtinės ląstą gali ne tik dėl širdies negalavimų, bet ir dėl, pvz., nervų galūnėlių uždegimo, raumenų patempimo, kai kurių plaučių, skrandžio ligų, tačiau tai turi nustatyti gydytojas, o ne pats ligonis.
Labai dažnas atvejis, pradėjus vystytis infarktui, yra tai, kad žmogui atrodo, jog skauda skrandį: jis pradeda jį plauti, gydyti, nepagalvodamas, kad skausmas kyla būtent dėl širdies veiklos sutrikimo. Todėl labai gaila, kad, bandydami patys sau padėti, daugelis ligonių pas gydytojus atvyksta per vėlai, todėl būna sunkiau pagydyti
Miokardo infarkto priežastis yra krešulys, užkemšantis kraujagysles. Užsikimšus kraujagyslei, dalis širdies nebegauna mitybos, atsiranda skausmai, ir širdies raumens funkcija tampa nepakankama. Kuo anksčiau pavyksta pradėti gydyti, t.y. atkimšti tą kraujagyslę, tuo paprasčiau išgydyti ir tuo geresni tyrimų rezultatai.
Pradėjus gydyti vėliau, nors ir taikomas tas pats gydymo būdas, rezultatai yra blogesni: daugiau ligonių miršta, didesnei daliai išsivysto širdies nepakankamumas.
Kadangi miokardo infarktas yra krešulys, tai patys pagrindiniai vaistai, kuriais gydoma, yra veikiantys krešulį, jį tirpdantys ir neleidžiantys formuotis (trombolitikai, antitrombinai, antiagregantai). Vienas iš tokių vaistų yra visų puikiai žinomas aspirinas. Tačiau šiais laikais yra naujesnių panašiai veikiančių, bet tobulesnių preparatų, pvz., klopidrogelis. Kai infarktas pagydomas ir ligonis išleidžiamas į namus, dar maždaug 9–12 mėnesių išlieka pakartotinio infarkto pavojus, kadangi krešėjimo sistema išlieka aktyvi. Dėl šios priežasties ligoniui reikia gydytis ne tik ligoninėje, bet ir ilgą laiką iš jos išėjus: tam vartojami preparatai, skirti vartoti ilgą laiką, – pvz., jau minėtasis klopidrogelis. Jis ypatingas tuo, kad krešumą sumažina tik tiek, kiek reikia, neleidžia sulipti trombocitams ir susidaryti trombui.
Be viso to, svarbu specialiai tam skirtais preparatais mažinti ir cholesterolio kiekį kraujyje, vartoti vaistų, mažinančių kraujospūdį, gerai veikiančių širdies kraujagysles bei mažinančių aterosklerozės riziką.
Apskritai žmonėms be galo svarbu žinoti ir atsiminti, kad, susirgus infarktu, gydytis reikia visą gyvenimą ir vaistų gerti ištisai bei nenutrūkstamai. Reikia suprasti, kad žmogui visada yra galimybė miokardo infarktu susirgti pakartotinai, todėl reikia daryti viską, kad liga nepasikartotų, ir gydytis nuolatos. Žmonės dažnai bijo nepageidaujamo vaistų poveikio, nenori gerti 4–5 tablečių per dieną, tačiau tik retas pagalvoja, kad būtent tos tabletės jį apsaugo nuo mirties.
Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad žmogus, sirgęs miokardo infarktu, turi atsiminti, kaip jam skaudėjo, ir, pajutęs pasikartojančius panašaus pobūdžio skausmus, suprasti, kad tai gali būti miokardo infarkto atsinaujinimas. Jeigu, pavartojus nitroglicerino, kuris turi tapti kiekvieno infarktą patyrusio žmogaus kasdieniniu palydovu, skausmas nepraeina, vadinasi, kilo pavojus ir privaloma skubiai kreiptis į greitąją pagalbą ar bent savo šeimos gydytoją. Jokiu būdu negalima uždelsti ar imtis saviveiklos, kadangi kiekviena uždelsta valanda prideda 2–3 proc. mirštamumo.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau