Pirmiausia apie 10 dienų ligonis guli stacionare, kol praeina ūminė ligos fazė. Tada jam skiriamas 2–3 savaites trunkantis reabilitacinis gydymas. Ten pratęsiamas ligonio gydymas: atliekami tyrimai, toliau gydoma medikamentais, skiriamas atitinkantis būklę režimas. Nustatomi fiziniai apribojimai – kiek galima vaikščioti, judėti, gydytojai kineziterapeutai paaiškina, kokią mankštą atlikti. Ligoniams atliekamas specialus testavimas (krūvio mėginys): minant specialų medicininį dviratį nustatomas fizinis pajėgumas ir užrašoma kardiograma. Stebimi pakitimai, kurie lemia tolimesnį gydymą.
Baigus reabilitacinį gydymą, būtina toliau reguliariai lankytis pas gydytoją poliklinikoje.
Labai svarbu, kokiomis ligomis pacientas sirgo prieš širdies infarktą.
Pasitaiko infarktų be jokių gretutinių sveikatos sutrikimų: be nutukimo, aukšto kraujo spaudimo, cukraligės. Tokio ligonio gydymas yra daug lengvesnis – reikia tinkamai gydyti medikamentais, nustatyti fizinį krūvį. Ligonis kartą per mėnesį turi lankytis poliklinikoje, kad būtų atliekama kardiograma.
Kartais infarkto priežastis būna nepavykęs padidėjusio kraujospūdžio – arterinės hipertenzijos gydymas. Tokie pacientai gydomi ir vaistais nuo hipertenzijos, ir nuo išeminės širdies ligos. Medikamentų jie toliau turės vartoti visą likusį gyvenimą.
Yra infarktą patyrusių ligonių, kurie serga ne tik hipertenzija, bet ir cukralige ir dar yra nutukę. Šiuo atveju rizikos veiksnių dar daugiau, todėl gydymas daug sudėtingesnis: reikia ir kraujospūdį reguliuoti, ir mažinti dažnokai per didelį cholesterolio kiekį, ir gliukozės svyravimus. Tai jau kelių ligų gydymas.
Būtina žinoti, kad po infarkto labai reikalingas saiko jausmas. Jis privalomas įvairiose srityse – tiek judant, dirbant fizinį ar protinį darbą, tiek valgant.
Būtina save tausoti – nevaikščioti greitai, geriausias tempas – šiek tiek lėtesnis nei vidutinis. Ėjimas turi nesukelti krūtinės skausmo ar dusulio. Jį pajutus pravartu pailsėti, sustoti ar atsisėsti, jei reikia, padėti po liežuviu nitroglicerino tabletę ar papurkšti skysto aerozolio. Ypač nederėtų skubėti lipant laiptais ar į kalną.
Mityba yra labai svarbus dalykas ir sveikiems žmonėms, o sergantieji turi jai skirti ypač daug dėmesio. Dažnai infarktą lemia širdį maitinančių kraujagyslių aterosklerozė – susiaurėjimas. Kraujagyslė siaurėja jos viduje kaupiantis cholesteroliui. Todėl gyvulinių riebalų patartina vartoti kuo mažiau ar visai atsisakyti. Valgyti reikėtų mažais kiekiais ir dažniau, tačiau neriebų, nesūrų, nekeptą, lengvai virškinamą maistą. Maisto racioną turėtų sudaryti vaisiai, daržovės, kruopų patiekalai, neriebus pienas, miltiniai patiekalai, liesa jautiena, veršiena, paukštiena (be odelės). Venkite kiaulienos ir jos gaminių. Gydytojai gali pateikti atvejų, kai pacientų, skrupulingai besilaikančių dietos, vartojančių cholesterolio kiekį mažinančių vaistų, aterosklerozė kraujagyslėse sumažėja, jos tarytum „išsivalo“.
Rūkymas – dar viena blogybė, kurios, be jokios abejonės, reikia griežtai atsisakyti.
Nr. 1. Kartais žmonės mano, kad bėgant krosą, atliekant sunkius fizinius pratimus, širdį po infarkto galima ištreniruoti. Tai klaidinga nuomonė. Širdies raumenyse susiformavęs randas neištreniruojamas.
Nr. 2. Sakoma, kad po infarkto žmonės vartoja per daug medikamentų.
Tai taip pat netiesa. Kiekvienas gydytojas praktikoje yra sutikęs labai sąžiningų pacientų, besilaikančių visų nurodymų, tačiau kai kurie savavališkai nutraukia medikamentų vartojimą ir taip akivaizdžiai pakenkia savo sveikatai. Ypač pacientams nusibosta vartoti kraujospūdį reguliuojančių medikamentų, kurie yra būtini.
Tiriant dideles grupes pacientų, persirgusių infarktu, įrodyta, kad yra keletas vaistų, apsaugančių nuo pakartotinių infarktų, mirties, širdies nepakankamumo, tačiau ne visiems pacientams dėl įvairių priežasčių jų galima vartoti (pvz., jei neseniai sirgote opalige, negalima vartoti aspirino).
Plačiausiai vartojami vaistai yra aspirinas, beta adrenoblokatoriai, AKF cholesterolio kiekį mažinantys vaistai (statinai). Taip pat vartojama nitratų – jie išplečia kraujagysles, padeda skausmo priepuolio metu.
Primename, kad vaistą gali parinkti tik gydytojas.
Infarktas gali ištikti ir dar kartą. Pakartotinis infarktas dažniausiai susijęs su kitų kraujagyslių pažeidimu. Todėl, siekiant išvengti antrojo infarkto, būtina sustabdyti aterosklerozės procesą. Visų pirma žmogus iš esmės turi pakeisti gyvenimo būdą – atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, daugiau sportuoti, būtinai vartoti vaistų.
Psichologai teigia, kad, persirgus širdies infarktu, reikėtų pasistengti pernelyg nesijaudinti dėl ligos. Nevertėtų užsisklęsti savyje ir mąstyti tik apie galimus širdies skausmus. Kiekvienas nori jaustis reikalingas, todėl namiškiai turėtų stengtis pasiūlyti ligoniui kokios nors veiklos. Tik labai svarbu, kad ta veikla atitiktų ligonio jėgas ir nebūtų per sunki. Optimizmas ir užimtumas tikrai padeda sveikti ir gyventi laimingiau.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau