Aušra Urbutienė: Tokie išoriniai aplinkos veiksniai, kaip šaltis, vėjas, staigūs temperatūros svyravimai, tarša nepalankiai veikia mūsų kūno odos būklę. O jeigu dar mėgstame vartoti alkoholinius gėrimus, valgyti aštrų maistą, rūkyti, piktnaudžiauti ultravioletiniais spinduliais ar soliariumu, naudojame netinkamas kosmetikos ar higienos priemones, problemų atsiranda dar daugiau.
Jolanta Urbštienė: Visų pirma oda tampa sausa, šerpetojanti, trūkinėjanti, neretai parausta. Ją tempia, niežti, gali atsirasti pūlinių bėrimų. Be to, oda greičiau reaguoja į įvairius išorės alergenus, tampa imli įvairiems infekcijos sukėlėjams – grybeliui, stafilokokui ir pan.
A.U: Vėstant orams, sausai odai reikalingos nesočiosios riebalų rūgštys (linolinė, gama linolinė), cholesterolis ir jo dariniai. Sausa oda nemėgsta sustingstančių kaukių ir spirituotų tonikų. Šaltuoju metu nepatartina bandyti veiklių odos priežiūros priemonių.
Jeigu oda nuvargusi, šerpetojanti, reikėtų naudoti gydomąsias priemones su pantenoliu, šlapalu, ramunėlių ar liepžiedžių arbatas, jojobos ar migdolų aliejų.
J. U: Šaltuoju metų laiku rekomenduojama veidą, kaklą, kojas, rankas ryte tepti daugiau riebalų (lipidų) turinčiomis priemonėmis, kurių sudėtyje kuo mažiau vandens. O nakčiai odą reiktų drėkinti priemonėmis, kurių sudėtyje daugiau vandens.
Noriu atkreipti dėmesį, kad probleminės odos priežiūrai reikėtų vartoti emolientus. Tai yra patikima. Emolientai labai retai sukelia nepageidaujamus poveikius, nes jų sudėtyje nėra jokių kvapiųjų, spalvinančiųjų medžiagų, cheminių priedų, galinčių sukelti alergines reakcijas.
Visų pirma, jeigu jaučiate nemalonius kūno ir veido odos pojūčius, kreipkitės į odos specialistą, o ne į vaistininką. Jūsų odos gydymas turi būti individualus, tik odos gydytojas specialistas parinks tinkamas priemones pagal jūsų odos tipą, lokalizaciją, problemą, taip pat atsižvelgdamas ir į metų laiką.
Nepirkite parduotuvėse paprastų kremų, kūno losjonų, kuriuose yra dažomųjų, kvapiųjų medžiagų. Neretai jie gali dar labiau sudirginti jautrią odą.
J. U: Emolientai yra riebalinės vietiškai naudojamos medžiagos, kurios drėkina, minkština ir saugo odą nuo išorinių dirgiklių. Tai aukštos kokybės priemonės, kuriose nėra dažų, aromatinių medžiagų.
Emolientai yra kelių tipų (tai priklauso nuo vandens ir lipidų santykio): losjonai, kremai, riebūs kremai ir tepalai. Mažiausias lipidų kiekis yra hidrolosjone ir kremuose, vidutinis – lipolosjone ir riebiuose kremuose, didžiausias – tepaluose.
Kuo didesnis lipidų kiekis, tuo geresnis odos maitinamasis efektas, ilgesnis gydomasis poveikis. . Šaltuoju metų laiku, išeinant į lauką, rekomenduojami riebūs tepalai, kuriuose lipidų kiekis yra 100 proc., nes oda padengiama apsaugine riebalų plėvele.
Į visų emolientų sudėtį įeina keturios pagrindinės sudėtinės dalys: lipidai (nuo 11 iki 100 proc.), humektantai – pagrindiniai drėkikliai (lemiantys odos drėgmę), emulsikliai, kurie suteikia produktui tekstūros vientisumą ir konservantai, turintys antibakterinį poveikį ir užtikrinantys preparato ilgaamžiškumą. Paprastai emolientai galioja 2–3 metus.
Emolientų sudėtyje gali būti papildomų medžiagų, suteikiančių priemonei įvairių savybių. Jei sudėtyje yra šlapalo (pvz., Excipial U hidro ir lipolosjonai) , tai preparatas slopins niežėjimą, malšins uždegimą bei skatins epidermio atsinaujinimą; emolientai su cinko oksidu sugeria drėgmę, stabdo bakterijų dauginimąsi, mažina uždegiminę reakciją ir t.t..
Emolientus (pavyzdžiui, Essex, Excipial, Eucerin ) mokslininkai kuria mokslinėse laboratorijose, atlieka daugybę tyrimų bei testų. Jų gamybai sudėtinės medžiagos yra kruopščiai atrinktos, veiksmingos ir visiškai saugios.
Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad emolientai yra naudojami išsausėjusiai, jautriai odai prižiūrėti ir gydyti, jų poveikis yra gilesnio platesnio spektro, tuo tarpu dėl individualaus netoleravimo nepageidaujamos reakcijos – labai retos.
J. U: Jeigu jūsų kūno ir veido oda yra sausa, emolientu reikėtų tepti odą bent du kartus: ryte po rytinio prausimosi ir vakare po vonios ar dušo ir odai dar nevisiškai išdžiūvus, t.y. tepti dar ant drėgnos odos, tuomet priemonė geriau susigeria į odą ir yra geriau pasisavinama. Kai oda sausa, emolientais patartina tepti kas 4 valandas. Negalima eiti į lauka, kai prasideda šalčiai, nepasitepus riebiu kremu ar riebiu tepalu, o įėjus į patalpą, apsauginę riebalų plėvelę veido odos paviršiuje reikėtų lengvai nuvalyti servetėle. Tepti priemonę reikėtų plonu sluoksniu, lengvais sukamaisiais judesiai, netrinant ir nespaudžiant odos. Jeigu turite laiko ir noro, naudinga produktu pamaitintą odą paplekšnoti delnais ar lengvai pamasažuoti.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę