){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Smėlio dėžės metodas – tai simbolinis žaidimas, kuris savaime veikia gydančiai, ir visai nesvarbu, ar vaiką, ar suaugusįjį. Amžius nėra svarbu, kadangi kiekvienas žmogus turi natūralų žaidimo, kūrybiškumo impulsą, – sako Praktinės psichologijos centro jungistinės krypties psichoanalitikė Goda Rukšaitė, paklausta, kodėl žaidimo metodas taikomas suaugusiems žmonėms. Su pašnekove kalbame apie šį dar daug kam mažai žinomą terapijos metodą ir jo taikymą praktikoje.
Pirmiausia, kiek seniai šį metodą taikote praktikoje?
Kaip pagalbinį metodą smėlio dėžę analitinėje terapijoje pirmoji išbandė G. Gudaitė (Gražina Gudaitė – VU profesorė, jungiškosios krypties psichoanalitikė – red. past.), vėliau pradėjau ir aš. Dabar kolekcionuojame medžiagą, kad klientui būtų iš ko rinktis.
Ar pats klientas renkasi šį metodą, ar jisai siūlomas?
Būna įvairiai. Pavyzdžiui, terapeutė analitikė Alice Merz (Ciurichas, Šveicarija), pas kurią teko mokytis, smėlio dėžės metodą taikė kaip pagrindinį terapijos būdą. Taigi jos klientai žinojo, kad terapija vyks būtent tokiu būdu. Aš jį naudoju kaip pasirinkimo metodą. Kartais žmogus gali tiesiog išbandyti, kas tai yra. Taip pat labai tinka tais atvejais, kai jam sunku kalbėti apie savo problemą.
O jei žmogus gali kalbėti, ar toks metodas padeda geriau įvertinti jo būklę?
Kadangi siūloma rinktis figūrėles negalvojant, tai, kas patraukia akį, čiupnėti, nėra prašoma sudėlioti kokią racionalią istoriją, tai besirinkdamas žmogus net nežino, ką nori tuo pasakyti. Tai yra kaip projekcija, daugiau matome tai, kas yra pasąmonės lauke. Ir pagal tai, kas susidėlioja, kokie simboliai, kokie jų santykiai, atsispindi pasąmonės informacija, o kalba žmogus daugiausia racionaliai.
Tačiau juk racionalumas niekur nedingsta ir dėstant paveikslus?
Taip, būtent dėl to svarbu ilgalaikis patyrimas. Pradžioje gal tai būna sugalvota labiau, paskui žmogus įsidrąsina ir gali sau leisti labiau eksperimentuoti, nebegalvoti. Tuo labiau kad mes nieko žodžiu neinterpretuojame.
Tačiau vėliau Jūs vis tiek kažkaip vertinat? Kaip kalbate apie tai su klientu?
Pats procesas yra gydantis, pats veikia. Bet vėliau gali būti skirtingai. Mano minėtoji A. Merz apskritai nieko neinterpretuodavo, tik pabaigoje manęs klausdavo, gal aš galiu tai, kas susidėliojo, kažkaip pavadinti, gal noriu ką nors pasakyti. Kartais mes taikom geštaltinės psichoterapijos principus, paskatiname žmogų iš skirtingų figūrų perspektyvų papasakoti istoriją, taigi žodžiais apibūdinti tai, kas susidėliojo, bet nebūtinai.
Ar Jums pačiai reikėjo laiko tam, jei taip galima sakyti, pasinėrimui?
Tikrai, man reikėjo laiko.
Nuo ko priklauso tas „žaidimas“?
Tai labai priklauso nuo kliento, gal net nuo tipologijos. Vienam labai svarbūs loginiai ryšiai, žmogus dėlioja istoriją, kitas tiesiog iš karto mato bendrą vaizdinį, dar kitas daugiau renkasi pagal figūrėles. Jos gali atrodyti ir visiškai nesusijusios, vos ne atsitiktinai parinktos, vaizdinys gali būti ne toks logiškas.
Dar šiek tiek apie pačią dėžę. Jūs kaupiate figūrėles, pagal ką jas parenkate?
Tai tarsi mažas pasaulio modelis. Turi būti viskas – tai ir neorganinės formos, pavyzdžiui, akmenys, medžio gabaliukai, toliau žolių, gėlių imitacijos, medžiai, kiti augalai, gyvūnai (naminiai ir laukiniai), įvairiausi paukščiai, toliau žmonės, visų rasių. Taip pat skirtingi tipažai – ir karaliai, ir riteriai, ir šiuolaikiniai žmonės, dirbantys ir atostogaujantys, kūdikiai ir senukai. Taip pat saulė, menulis, piramidės, šventyklos, įvairiausi daiktai, meno kūriniai. Taip pat iki dievybių, netgi skirtingų kultūrų dievybių, ir abstrakčių daiktų.
Tai reikia be galo didelės kolekcijos?
Taip. Kas užsiima tiktai smėlio dėžės metodu, turi milžiniškas kolekcijas. Kai didelė įvairovė, žmogus gali tiksliau pasirinkti. Naudojant kaip papildomą būdą, stengiamasi turėti visko, kas atspindėtų esmines kategorijas.
Būtų dar įdomu ar, sakykim, racionalesni žmonės logiškiau renkasi, gal materialesnius daiktus?
Na, mes skatinam žmogų neturėti išankstinio sugalvojimo, rinktis tai, kas iškyla čia ir dabar. O abstraktumas nuo racionalumo lygio nepriklauso.
Kiek paprastai reikia tokių seansų? Nuo kada jau pradedama galėti „būti čia ir dabar“?
Vėlgi priklauso nuo kliento būklės, kiek jaučiasi saugus. Pavyzdžiui, dideles traumas patyrę žmonės iš viso negali apie jas kalbėti, tokiu atveju didžiulė terapijos dalis – tiktai dėliojimas, pradžioje tik smėlio žarstymas. Kol žmogus ima kalbėti, gali praeiti ir keleri metai.
Kalbant apie sąlyginai sveikus žmones, tai, pavyzdžiui, aš naudoju ne kiekvieną seansą, bet kai, sakykim, „stringa“ terapija. Taip pat metodas naudojamas kaip santykių perkėlimas, kai sunku kalbėti apie tai, kas vyksta. Taip pat galima siūlyti pavaizduoti sapną, jeigu jis labai traukiantis dėmesį. Taigi aš taikau tada, kai reikia, nesu su vienu žmogumi dirbusi metus vien tuo būdu.
O ar vis dėlto nusakomos tam tikros gairės, jei žmogus susiduria pirmą kartą? Ar turi užpildyt visą dėžę?
Na, pirmiausia klientas nieko neturi, visiška laisvė. Taip ir paaiškinam: imk ką nori, apžiūrėk, čiupinėk, vadovaukis ne protu, o jausmu. Gali iš viso tiesiog žaisti, nedėti jokių figūrėlių. Minėtos A. Merz seminare teko girdėti, kad giliai traumuoti žmonės tiesiog žaidžia su smėliu, jį perstruktūruoja ir taip valdo. Tai jau pradinis etapas. Iš pradžių net baisu kažką imti, ir tik palaipsniui tarsi atsiranda jausmas, kad galima kažką padėti.
O kaip vyksta seansas, ar darbas turi būti pabaigtas vieno seanso metu, ar tęsiamas kitą kartą?
Paprastai laukiame, kol darbas baigiamas. Kai matome, kad klientas kurį laiką nieko nebedaro, klausiam, ar yra jausmas, kad darbas užbaigtas. Jei taip, galima jį pavadinti, darbas fotografuojamas. Tada ir to paties seanso metu klientas gali daryti keletą tokių paveikslų, bet kito seanso metu toliau nebetęsiama. Klientas išeina su tuo paskutiniu vaizdu, terapeutas viską sutvarko, pats žmogus savo darbo nesugriauna.
Paprastai daromos dvi nuotraukos: viena klientui, kita terapeutui. Klientas gali turėti savo albumą ir pats matyti visą dinamiką.
Ką turite galvoje sakydama dinamika?
Na, pavyzdžiui, pradžioje žmogus nesaugiai jaučiasi, gali šimtus figūrų prikrauti, ir vis nėra užbaigtumo jausmo, o gale sudėti vaizdinį su daug aiškesne struktūra, mažiau chaoso.
Tai tas struktūros aiškumas vis dėlto kažką sako?
Priklauso nuo pradinio taško, jei yra problema, tai sako, bet gali būti, kad žmogus kaip tik stengiasi viską kontroliuoti ir pabaigoje atsiranda išsilaisvinimas, tai jis sudės absoliučiai nesusijusius dalykus ir daug laisviau.
Ar šis metodas yra daugiau diagnostikos tikslas, ar terapija?
Be abejo, atlieka diagnostinę funkciją, bet iš esmės svarbus pats procesas. Juk sakoma, kad terapija – tai eksperimentavimas sus savimi. Seansų metu žmogaus pasąmonė patenka į tam tikrą ryšį, tam tikrą dialogą, ir per tą dialogą vyksta gydymas.
Dar šiek tiek apie dėžę. Skaičiau, kad dugnas ir šonai paprastai nudažyti mėlynai? Kodėl?
Kad būtų vandens galimybė, jeigu praskirtum smėlį, galėtum pavaizduoti upę, jūrą ir pan. Ir paprastai būna dvi dėžės. Vienoje galima naudoti šlapią smėlį, pilti vandenį ir daryti visai kitokį paveikslą. Kad kuo daugiau galimybių būtų savo būsenai išreikšti.
Kuo šis metodas skiriasi nuo kitų meno terapijos rūšių?
Priklauso nuo to, kaip interpretuojama, ir meno terapija gali labai skirtis. Gal vis dėlto tai daugiau visa apimantis metodas – kadangi tai ir lytėjimas, ir akys, dalyvauja ir jausmai, trimatė erdvė.
Ar yra kam jis visiškai netinka?
Manau, kas visiems tinka, nebent, kai klientai patys atsisako.
O kuo motyvuoja atsisakydami?
Vis dėlto tai yra už ego gynybos ribų, žmogus negali iki galo kontroliuoti, jis nežino, ką pasako. Todėl tiems, kurie labai akcentuoja racionalų lygmenį gyvenime, labai sunku ir kartais net baisu naudoti smėlio dėžes.
Teko skaityti, kad kartais žaidimas smėlyje sukelia stiprias fiziologines reakcijas. Ar gali taip stipriai veikti?
Gali, kai netikėtai paliečia svarbų dalyką: koks nors vaizdinys, savasties simbolika gali sukrėsti žmogų, jeigu jis yra labai giliai pasinėręs į tą, ką daro.
Teko girdėti smėlio dėžės sulyginimą su mandala. Ar čia yra kokių panašumų?
Mandala atspindi kosmosą, kartu ir vidinį kosmosą, o smėlio dėžės terapija yra to vidinio kosmoso dėliojimas. Manoma, kad savastis yra reguliuojantis centras. Smėlio dėžės centras (arba lapo centras dailės terapijoje) yra kaip įsivaizduojamas savasties centras, apie kurį sukasi patyrimas. Kartais žmogus smėlio dėžėj gali dėlioti mandalą. Jeigu dėliojasi mandala, pasąmonė tokią struktūrą „išmeta“ kaip atliekančią reguliuojančią funkciją. Taigi tam tikrų paralelių galima rasti, bet taip tiesiai neprilyginčiau.
Šiuolaikinė homeopatija įgauna vis didesnį populiarumą, nes daug pacientų stengiasi atsigręžti į natūralesnius gydymo būdus, turinčius mažiau nepageidaujamų poveikių. Pateikiame 7 įdomybes apie homeopatiją, kurias verta žinoti kiekvienam, tačiau tikėti šiuo alternatyviu gydymo metodu ar ne – jau tik Jūsų pasirinkimas. ...
Skaityti daugiauPušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas – distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt. ...
Skaityti daugiauromantiniai santykiai gali būti žmonių gyvenimą išpildantis ir praturtinantis...
Skaityti daugiauKai kasdienybė tokia įtempta ir diena veją dieną, o darbas veja darbą, žmogus pasijunta įsitempęs ir pavargęs. Labai svarbu tą įtampą vis „nukratyti“, kad stresas nesikauptų organizme. Pristatome keletą paprastų ir greitų atsipalaidavimo technikų, kurios padės lengviau pasiekti harmoniją ir jaustis geriau. ...
Skaityti daugiauPateikiame 10 priežasčių, kodėl namuose, kuriuose yra vaikų, turėtų būti ir kaladėlių bei konstruktorių. Pasirodo, tai puiki investicija ne tik į fizinį, bet ir į emocinį vaiko tobulėjimą. ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad per karantiną žmonės kur kas intensyviau ieškojo, kaip praskaidrinti kasdienybę. Vienas populiariausių būdų – įsigyti augintinį, kuriuo galėtų džiaugtis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panašu, kad daugiausiai žmonės rinkosi šuniukus – pastaruoju metu namuose auginamų šunų itin padaugėjo. Ir tikrai ne be reikalo – pateikiame net 5 priežastis, kodėl tikrai verta auginti šunį ar net keletą jų. ...
Skaityti daugiauHomeopatija Lietuvoje priskiriama netradicinei arba alternatyviajai medicinai. Ją dažnai renkasi tie, kurie ieško natūralesnių gydymo metodų. Vis dėlto neaišku, ar homeopatijos veikimas yra stipresnis nei placebo efektas, kurio vertės tikrai negalime sumenkinti. Pasidalinsime septyniomis įdomybėmis apie homeopatiją, kad apie šią netradicinės medicinos šaką sužinotumėte daugiau. ...
Skaityti daugiauJau daugelį metų ieškoma eliksyro, kuris gali padėti sustabdyti laiką bei išsaugoti jaunystę. Atrodo, laikas eina, tačiau ta stebuklinga piliulė taip ir nebuvo atrasta. O gal priešingai? Dažniausiai geriausi metodai yra tie, kurie – elementariausi, naudojami jau tūkstančius metu ir kuriuos daugelis, sekdamas farmacijos pėdomis, paprasčiausiai pamiršta. Vienas iš tokių unikalių metodų – limfodrenažinis masažas....
Skaityti daugiauJūsų protas ir kūnas reikalauja miego, tačiau dėl streso naktį neužmiegate. Lekiame į pagalbą! Šie paprasti žvaigždžių instruktorės Mandy Ingber jogos pratimai padės atpalaiduoti mintis ir geriau pailsėti....
Skaityti daugiauMalšinti lėtinį vaikų skausmą – tikras iššūkis, mažai esama įrodymų dėl šiai amžiaus grupei taikomų skausmą mažinančio gydymo būdų veiksmingumo. Tačiau, remiantis naujausio tyrimo duomenimis, akupunktūra gali būti toji saugi ir veiksminga gydymo strategija. ...
Skaityti daugiauNorint pristatyti naują masažo būdą ar priminti jau seniau Lietuvoje praktikuojamą visuomet atsiranda rizika, kad skaitytojas jau žino, matė, bandė, gal net nusivylė.. Tačiau šiame informacijos perpildytame pasaulyje labai daug kas žinoma ar bent girdėta. Svarbiau laiku tai prisiminti ir pasinaudoti. Toks požiūris tinka ir kalbant apie masažą. Jo rūšių yra nemažai, dar daugiau vietų, kur jums gali būti atliktas vienoks ar kitoks masažas. ...
Skaityti daugiauPeršalimas yra viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus vidutiniškai serga kartą per metus. Peršalę visada puolame gydytis įvairiomis priemonėmis ir būdais: gerti žolelių arbatas, vartoti vaistus nuo peršalimo, slogos, gerklės skausmo, kosulio ir panašiai. Tačiau prie visų čia išvardintų priemonių yra dar vienas puikus gydymo būdas – inhaliacijos....
Skaityti daugiauNe vien jūra ir saule, ne vien gamta, istorija bei egzotiška virtuve turistus vilioja kelionės į Vietnamą. Tai šalis, kurioje galima pasisemti sveikatos! Vis dažniau nusivylusieji įprastais gydymo būdais, pagalbos ieško Rytuose. ...
Skaityti daugiauKūdikiai masažuojami buvo visais laikais įvairiose kultūrose visame pasaulyje, tam, kad išvengtų ligų, tačiau tai buvo nedovanotinai pamiršta vakarų kultūrose ypač pokario metais. Apie kūdikių masažą ‘priminė’ amerikietė Vimala McClure. 1970 metais ji, būdama studente, dirbo Indijoje, labiausiai nepritekliaus paliestose vietovėse. Ten moterys masažuodavo savo mažylius ir tai buvo tiesiog jų rutinos dalis. Teigiamas prisilietimas suteikė jiems galimybę jaustis saugesniems ir mylimiems....
Skaityti daugiauMokyklos metu: mokoma ugdyti dvasines, dorines ir darnos vertybes, atstatyti ir palaikyti sveikatą, puoselėti žmogiškąsias vertybes, mokoma savistabos ir savikontrolės, judėjimo ir grūdinimosi, kvėpavimo ir meditacijos būdų bei teisingos mitybos, skysčių vartojimo, psichofizinės ir dvasinės savireguliacijos procesų, praktikų, minčių, kūno ir žalingų įpročių higienos, kaitinimosi pirtyje taisyklių. ...
Skaityti daugiauMūsų senoliai pirtį kurdavo talkos dieną, atgaivai po didžiųjų darbų, taip pat kalendorinių švenčių išvakarėse. Žinota, kad gamtos virsmai lengviau įveikiami, kai kūnas parengiamas, kai ir jis patiria pokyčių. Jų esmė – pusiausvyros būsena, o per ją pasirengimas naujam gyvenimo ciklui ir darbams. Šiuolaikine kalba sakant, po pirties žmogaus sąmonė tampa mažiau kontroliuojanti ir mažiau save stebinti. Kartu ji darosi imlesnė idėjoms, atviresnė pokyčiams. Jei taip įvyksta, po pirtelės pasakoma: „Jaučiuosi kaip naujai gimęs.“ ...
Skaityti daugiauVisi norime, kad mūsų mažieji augtų sveiki. Ne kartą teko matyti tėvus, sukančius galvą, ar tinkamai aprengė savo atžalą, ar jam ne per šalta, ar ne per karšta. O kur dar baimė, kad neperpūstų vasaros vėjas ar kondicionierius, be kurio dažnai neįmanoma apsieiti važiuojant automobiliu... Daugelio šių baimių pavyktų išvengti ir su daugeliu problemų susidoroti, jei vaiką tinkamai grūdintume. ...
Skaityti daugiau„Smėlio dėžės metodas – tai simbolinis žaidimas, kuris savaime veikia gydančiai, ir visai nesvarbu, ar vaiką, ar suaugusįjį. Amžius nėra svarbu, kadangi kiekvienas žmogus turi natūralų žaidimo, kūrybiškumo impulsą, – sako Praktinės psichologijos centro jungistinės krypties psichoanalitikė Goda Rukšaitė, paklausta, kodėl žaidimo metodas taikomas suaugusiems žmonėms. Su pašnekove kalbame apie šį dar daug kam mažai žinomą terapijos metodą ir jo taikymą praktikoje....
Skaityti daugiauŽmogaus kaukolės milteliai nervų sistemos ligoms gydyti; budelio aukos, tik ką nukirsdintos turgaus aikštėje, kraujo puodelis sveikatai ir gyvybingumui stiprinti; asilo sėklidžių ištrauka nuo skausmo; žvirblio mėšlo miltelių migla į negaluojančias akis; opijus nuo kosulio suaugusiems ir vaikams... Daugelis būdų ir vaistų, kuriais gydyta senovėje, šiandien kelia šiurpą arba šypseną. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauOranžinė, raudona, žalia, violetinė – spalvos, sukeliančios skirtingas asociacijas, tam tikras nuotaikas. Jos veikia kūną, protą, jausmus, skatina veikti, gali net slėgti. Jau įrodyta, kad spalvos turi įtakos tiek psichologinei, tiek fiziologinei žmogaus būsenai. Spalvų poveikio stoką galime pajusti vėlyvą rudenį ar žiemą be sniego – tuomet spalvoto gyvenimo pasiilgstame labiausiai....
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauTikriausiai kiekvienam iš mūsų bent jau vaikystėje yra tekę kvėpuoti „virš puodo“. Kad poveikis būtų geresnis, paprastai būdavo pridedama įvairių žolelių arba eterinių aliejų. Žiūrėk, ir kosulys jau palengvėjo. Tačiau ne viskas taip paprasta, sergant tokiomis ligomis, kaip, pavyzdžiui, astma, tokios inhaliacijos yra netikslingos, čia naudojamos kitos priemonės, sergantieji reguliariai „kvėpuoja“ įvairius vaistus. Netrukus skaitykite apie tai, kaip ilgainiui kito inhaliavimo tradicijos....
Skaityti daugiauAtsivertus laikraštį arba skaitant interneto puslapius, akis dažnai užkliūva už įvairiausių skelbimų, siūlančių brangiausią turtą – sveikatą. Kas nesusigundytų? Ypač jei tradiciniai metodai nėra tokie efektyvūs, kaip mums norėtųsi. Tačiau ar visada viskas taip gražu, kaip mums žadama? Skaitykite apie netradicinę mediciną. Jos pliusus ir minusus....
Skaityti daugiau
