Uoslė – dieviška dovana

Ar kada patyrėte déja-vu? Tą pažįstamą kartais labai gyvą staiga lyg iš niekur užplūdusį „jau kažkada TAI buvo“ jausmą. Atmintis labai aiškiai iškelia vaikystės ar ne tokios tolimos praeities momentą, sukelia su juo susijusias „savas“ emocijas. Blykst – kaip žaibas... Iš kur tos atsiminimų nuotrupos? Iš niekur? Nebūtume XXI amžiaus vertos asmenybės, jei nesistengtume paaiškinti. O paaiškinimų yra! Ir vienas jų – mūsų uoslė. Gal eidami užkliudėme sodelyje auganti rozmarinų krūmą, gal kur netoli visu pajėgumu dirba vanile ir cinamonu pertekusi kepyklėlė, gal praėjome pro pakalnutėmis prekiaujančią moterėlę, gal atsitiktinis praeivis padvelkė mūsų pirmosios meilės mėgtu aromatu... ir konkretus kvapas sugrąžina mums su juo susijusius atsiminimus.
 

Mūsų nosis atskiria daugiau kvapų nei ausys garsų


Tik pagalvokite, kokia jautri yra mūsų uoslė – ji vidutiniškai 10 000 kartų jautresnė už kitus mūsų turimus pojūčius. Tačiau yra ir kita medalio pusė – kvapo pojūtis yra pats trumpiausias. Blykst – kaip žaibas, o po akimirkos aštrumo nebelieka. Tai paaiškinti galima labai buitiškai, pakanka prisiminti virtuvę (virdami valgį galiausiai priprantame ir nebejaučiame jo kvapo – išsikvėpimas) ir kvepalų parduotuvę (geriausiai užuodžiame pirmus 3–4 kvepalų aromatus – pervargimas).
 

Kodėl kvapas taip susijęs su prisiminimais?


Uoslė, skirtingai nei kiti mūsų jutimai, turi tiesioginį ryšį su smegenimis. Žmogaus nosis net kitaip dar vadinama atsikišusiomis smegenimis. Kvapas pro ją patenka į organizmą greičiau nei per sekundę. Smegenų sritis, kurioje registruojami kvapai, susijusi su pogumburiu, tarpinių smegenų dalimi, reguliuojančia daugelį organizmo procesų: endokrininę sistemą (išskiriančią hormonus, pvz., adrenaliną), autonominę nervų sistemą (kontroliuojančią nesąmoningas, gyvybę palaikančias funkcijas, t.y. virškinimą, širdies darbą, kvėpavimą ir kt.), kūno temperatūrą ir alkį. Tai pogumburis sutvarko taip, kad teigiamą ar neigiamą kvapo poveikį pajaučia visas kūnas, nes per nervų sistemą ši žinia persiunčiama visam organizmui. Juk pogumburis nenusileidžia nosiai ir, kaip ir nosis, turi dar vieną pavadinimą. Tai – sielos ir kūno susitikimo vieta.
 

Įdomu


Uoslė – labai svarbus išlikimo garantas. Ir ne tik žmogui. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies lašišų uoslės organas padidėja beveik 70 procentų, kai ateina laikas pasukti pasroviui. Jų rūšiai yra gyvybiškai svarbu „užuosti“ kelią namo. Užuodžiame ne visi vienodai. Uoslės aštrumas priklauso, pavyzdžiui, nuo rūkymo, kai kurių galvos sužeidimų ar insulto, kai pažeidžiama atitinkama smegenų sritis. Tarp 20-ties ir 40-ties metų mūsų gebėjimas užuosti pasiekia savo piką. Be to, šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. Naktį mūsų uoslė yra jautriausia. Moterų uoslė be konkurencijos (užuojauta, vyrai), ypač ovuliacijos metu.
 

Nobelis už nosį


Amerikiečių mokslininkai Richard Axel ir Linda Buck 2004 metais gavo Nobelio premiją medicinos ir fiziologijos srityje už uoslės receptorių atradimą ir jų ryšį su kvėpavimo sistema. Taigi bent jau kvapo patekimas į mūsų organizmą jau nebėra paslaptis, beliko neatskleistas akivaizdus, tačiau nesuvokiamas faktas – kaip aromatai veikia mūsų emocijas. O gal ir nelabai svarbu žinoti, svarbu, kad tai veikia.
 

Paprastas stebuk


Biblijoje kalbama apie šventąjį aliejų, kurį Viešpats nurodė pagaminti Mozei. Juo pateptieji išgydavo ir toliau su didesniu įtikėjimu šlovindavo Dievą. Šio aliejaus sudėtis nėra paslaptis, jį sudaro visiems puikiai žinomos sudedamosios dalys – tai eteriniai miros, saldžiojo cinamono, ajero, kasijos aliejai, ištirpinti alyvų aliejuje. Nustebtume ir mes, jei neturėtume mokslinių paaiškinimų, kaip gydomai veikia atskiros šio šventojo aliejaus dalys. Juk tai galingas antivirusinis ir antibiotinis mišinys! Cinamonas stipriai veikia virusus, bakterijas ir grybelį. Mira yra efektyvus antiseptikas ir viena iš geriausių randus gydančių priemonių, nes stimuliuoja ląstelių augimą. Šitoks jos poveikis gydant atviras žaizdas, opas, šunvotes tapo legenda dar gerokai prieš biblinius laikus. Tačiau mokslinis šio fenomeno paaiškinimas neatima iš jo stebuklo auros.


 

Du keliai


Pagalvokime, kaip aukščiau minėtas Mozės aliejus paveikdavo negaluojančius. Tai buvo patepimų aliejus, vadinasi, juo tik tepdavo, ir to pakako išgijimui. Jokio raukymosi nuryjant, jokių skrandžio atmetimo reakcijų. Štai čia ir prisiminkime, ką gali mūsų uoslė – tai vienas kvapiųjų eterinių aliejų patekimo į organizmą kelias. Antrasis kelias yra pro odą – didžiausią mūsų organą. Kadangi eteriniai aliejai yra organinės medžiagos, kurioms būdingas nedidelis molekulinis svoris, juos oda sugeria pro poras ir plaukelių folikulus. Visiškai į odą susigeria nuo 15 minučių iki 12 valandų. Sveikam organizme eteriniai aliejai pasisavinami vidutiniškai per 3–6 valandas ir pasišalina, nepalikdami jokių toksinų. Skirtingų eterinių aliejų skiriasi ir pašalinimas iš organizmo. Vieni, tokie kaip kadagio ir sandalmedžio aliejai, pašalinami su šlapimu, ten galima užuosti jų kvapą. Pelargonijų aliejus, gerinantis kraujo apytaką, pasišalina iš kūno kartu su prakaitu. Na, o su česnakais galime atlikti eksperimentą patys: perpjaukime šviežią česnako skiltelę pusiau ir patrinkime ja padą – česnako kvapą iškvėpsime pro burną jau po 15–30 minučių.
 

Eteriniai aliejai – neišnaudoti gamtos resursai


Tik gamta gali mums padovanoti eterinius aliejus. Jie yra gaminami skirtingų augalo dalių (lapų, stiebų, žievės, žiedų, šaknų, vaisių) ląstelėse ir gali būti įvairiais būdais išgaunami (ekstrahuojami). Eteriniai aliejai suteikia kiekvienam augalui jo unikalų „pirštų atspaudą“ – kvapą. Eteriniai aliejai yra labai lakūs, nors pavadinime ir turi žodelį „aliejus“ kuris mums asocijuojasi su klampumu ir riebumu. Žodis „eteriniai“ visiškai kompensuoja sąvoką ir leidžia suprasti, kad jie tučtuojau iš skysčio pasiruošę virsti garais, ypač esant kambario ar aukštesnei temperatūrai. Trūkus eterinių aliejų liaukai ar paveikus karščiui, išsilaisvina jame esantis natūralus atsiminimus pažadinantis lakus kvapas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiltuoju metų laiku jaučiame daugiau kvapų.
 

Nesupraskime klaidingai


Nepaisant to, kad eteriniai aliejai skleidžia nuostabius aromatus, jų vertė neapsiriboja tik žavesiu ir kerais. Tai būtų neatleistina klaida. Prisiminkime Mozės aliejų. Šios medžiagos yra labai galingos. Pavyzdžiui, raudonėlio eterinis aliejus yra dvidešimt šešis kartus stipresnis antiseptikas nei fenolis (karbolio rūgštis), sudedamoji daugelio valymo priemonių, esančių prekyboje, dalis.
 

Įdomu


Eteriniai aliejai – labai koncentruotos ir ypač sudėtingos sandaros augalo substancijos. Jų sandara gali skirtis – tai priklauso nuo skirtingų to paties augalo dalių, iš kurių jie išgaunami. Pavyzdžiui, apelsinmedis. Nerolio aliejus išgaunamas iš apelsinmedžio žiedų, apelsinų aliejus iš pačių vaisių, o petitgrain eterinis aliejus – iš to paties augalo lapų. Kad suprastume, kokie stiprūs yra eteriniai aliejai, įsivaizduokime štai ką: vienas eterinio aliejaus lašelis savo koncentracija prilygsta trisdešimčiai arbatos, išvirtos iš to augalo, puodelių.
 

Nauja – tai užmiršta sena


Pastaruoju metu vis labiau susirūpinama ekologija. Žmogaus organizmo ir visos mūsų planetos mastu. Vis dažniau sugrįžtama prie harmonijos su gamta idėjos. Čia matomas išsigelbėjimas nuo daugelio civilizacijos ligų: skubėjimo, streso, užterštumo. Mūsų vaistai, buitinė chemija, maistas, kurį valgome, oras, kuriuo kvėpuojame, yra užteršti labiau nei norėtume – anksčiau ar vėliau turėsime rasti mažiau pavojingą alternatyvą. Ir kai kurioms problemoms toji alternatyva yra čia pat, tiesiog prieš mūsų nosį, viliojanti mus savo nuostabiu kvapu – neįkainojamas Kūrėjo stebuklas, gamtos eteriniai aliejai. Ratas apsisuko.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai