){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingai organizuojamas procesas, kurio metu muzikos terapeutas, kaip pokyčio priemonę naudojantis muzikos poveikį bei užsimezgusius tarpasmeninius santykius, padeda klientui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį sveikatingumą” (Bruscia).
Tai gydymo ir reabilitacijos metodas, rekomenduojamas ne tik skubantiems, įtampą patiriantiems žmonėms, bet ir sunkiai sergantiems ligoniams. Muzikos terapija skirta imunitetui stiprinti, kvėpavimo sistemos veiklai normalizuoti, nuovargiui šalinti bei darbingumui grąžinti. Ši terapija taip pat taikoma sergantiesiems širdies ir kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinamosios sistemos ligomis, nuovargiui, nemigai bei depresijai šalinti. Taip pat jau žinoma, kad net komos būklės ar sunkias galvos traumas patyrę ligoniai suvokia informaciją, kuri pateikiama muzikos forma. Tik dabar pradedama suprasti, kad muzikos kalba gali pasiekti smegenų gelmes. Terapinė veikla pasaulyje remiasi griežtai kontroliuojamais tyrimais, todėl vokalinė muzika visiškai netinka terapiniams tikslams, o ligoninėse net gali sukelti nemalonių padarinių.
Muzikos gydomuoju poveikiu žmonija naudojasi nuo neatmenamų laikų, tačiau muzikos terapija, kaip dėstoma disciplina, paremta moksliniais tyrimais ir kaip profesija pasaulio kultūros kontekste atsirado tik XX amžiaus viduryje. Pasaulyje dažnai vyksta muzikos pokyčiai, tačiau vis labiau dėmesys atkreipiamas ne vien į muzikos atlikimą bei akademines studijas, bet ir į jos svarbą sveikatos apsaugos srityje. Dabar daugelyje pasaulio šalių muzikos terapija jau yra gydymo ir lavinimo dalis.
Pasaulyje veikia daugybė muzikos terapijos mokslinių institutų, klinikų, organizacijų ir susivienijimų vietiniu ir tarptautiniu lygiais, vyksta muzikos terapeutų tarptautiniai suvažiavimai ir konferencijos, publikuojama mokslinė literatūra, leidžiami tarptautiniai moksliniai-metodiniai leidiniai.
Muzikos terapijos taikymo pradžią Lietuvoje lėmė gydymo metodų poreikis kurortologijos (aštuntojo dešimtmečio pabaigoje) bei psichiatrijos srityje (devinto dešimtmečio pabaigoje) ir efektyvių metodų stygius neįgaliųjų muzikinio ugdymo srityje (paskutiniojo dešimtmečio viduryje).
Sovietinėje Lietuvoje buvo pradėta plėsti muzikos terapijos taikymą kurortologijos srityje, tačiau dėl ekonominių permainų, įvykusių nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, muzikos terapijos raida sustojo. Be to, kurortologijos, psichiatrijos, psichoterapijos srityse dirbę muzikos terapijos taikytojai nebuvo profesionaliai pasirengę muzikos terapeuto darbui.
Pastaraisiais metais muzikos terapija Lietuvoje yra taikoma šiose srityse: ugdymo (muzikinio, specialiojo bei integruoto ugdymo programose), sveikatos apsaugos (psichinės sveikatos reabilitacinėse programose), socialinėje (prevencinėse, meninės integracijos programose).
Muzikos terapija siekiama didinti neįgaliojo pasitikėjimą savimi, padėti rasti savyje dvasinę harmoniją bei siekti psichologinės reabilitacijos. Muzikos terapija naudojama kaip pagalba padėti atrasti tas meninės veiklos sritis, kurios atskleistų neįgaliojo gabumus bei sugebėjimus.
Muzikos terapija apima ne tik ugdymo, bet ir psichologinius, socialinius, terapinius tikslus (saviraišką, pasitikėjimą, dvasinę harmoniją). Ji orientuota į kūrybos procesą, kur visai nebūtini meniniai įgūdžiai ar talentas. Muzika, vadovaujant meno terapeutui, naudinga šalinant stresą, depresiją ar išgyvenant sunkų pooperacinį periodą, stiprinant savivoką, savivertę bei mažinant įtampą.
Muzikos terapija psichiatrijoje svarbi siekiant pagelbėti pacientams spręsti jų psichologines problemas. Darbo su psichikos ligoniais metodikos remiasi V.L.Levi, J.Alvin, I.M.Altshuler požiūriu, kad muzikos terapija – tai veiksmingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „išsivalyti” nuo kankinančių ir nemalonių afektų, pažinti bei išreikšti save. Muzikologas K. Ringeris mano, kad psichoterapijai tinka tik klasikinė muzika. Jis kategoriškai atmeta šiuolaikinę populiariąją ir roko muziką, įrodydamas, kad klasikos ir liaudies melodijų harmonija teigiamai veikia žmogaus psichiką.
Muzikos naudojimas gydymo tikslu aktualus todėl, kad ji gali keisti pagrindinių nervų sistemos procesų intensyvumą, stimuliuoti fiziologines funkcijas. Muzikos terapija taip pat gali būti vaistas, padedantis fobijų kamuojamiems žmonėms. Ji padeda atsiverti, suvokti savo ligą, ją priimti, nusiraminti ir galiausiai, atgavus jėgas, pradėti sveikti. Emocinio sutrikimo atveju gydomoji muzika pacientą pažadina būti atviresnį; esant psichiniam sutrikimui, muzika gali padėti išmokti elementarių sąvokų.
Gydymas parenkamas pagal konkrečius pacientų poreikius, įskaitant dainavimą, šokį, plojimo, perkusijos žaidimus, grojimą muzikos instrumentais bei muzikos klausymąsi, tiek individualiai, tiek ir grupėmis. Tačiau muzikos terapeutas turi stebėti ir kontroliuoti šiuos procesus. Taikomi ir individualūs, ir grupiniai seansai. Taikoma atpalaiduojamoji, analitinė ir klinikinių improvizacijų metodika. Novatoriškas ir eksperimentinis muzikos panaudojimas gali pagerinti dislekciją, dėmesio nepakankamumą, autizmą, cerebrinį paralyžių kitas psichines bei fizines ligas.
Nėštumo metu muzikos terapija rekomenduojama kaip bendravimo priemonė su vaikeliu bei vaiko ir mamos sveikatai stiprinti, susikaupusiam stresui, įtampai bei nuovargiui sumažinti, suteikti prasmę šeimyniniam gyvenimui bei naujos gyvybės laukimui. Patyrusiai stresą ar sudirgusiai besilaukiančiai moteriai naudinga pasiklausyti klasikinės muzikos, o nuo šešto nėštumo mėnesio – leisti paklausyti ir vaikeliui. Tinkamai pasirinkta muzika teigiamai veikia vaisiaus psichofizinį vystymąsi. Atlikus tyrimus įrodyta, kad taip ugdomi mažyliai gimsta tvirtesni, auga stipresni, anksčiau ir aiškiau pradeda kalbėti. Nėščiosioms rekomenduojama klausytis Mocarto, Vivaldžio, Hendelio ir kitų klasikų kūrinių.
Ypatinga Mocarto muzika: ne lėta ir ne greita, lengva, neįkyri ir nuostabiai paprasta. Šį muzikinį fenomeną mokslininkai pavadino „Mocarto efektu”. D.Kembelo knyga „Mocarto muzikos poveikis“ pasakoja apie transformuojančias muzikos galias, darančias poveikį sveikatai bei lavinimui. D.Kembelas tyrinėjo psichologinį garso ir proto funkcijų ryšį. Knygoje „Mocarto muzikos poveikis” autorius pateikia daug pavyzdžių iš paprastų žmonių gyvenimo bei remiasi gydytojų, psichologų, muzikos terapijos specialistų ataskaitomis apie Mocarto muzikos terapinį poveikį. Knygos autorius teigia, kad muzika gali būti naudojama stresui, depresijai, ar nerimui sumažinti, suteikti atsipalaidavimą, paskatinti miegoti, aktyvinti kūną, pagerinti atmintį bei suvokimą. Muzikos terapija gali sumažinti klausos sutrikimus, disleksiją, dėmesio nepakankamumą, autizmą, kitas psichines bei fizines ligas ir sužeidimus. D. Kembelas savo knygoje teigia, jog stimuliuoti klausos sistemai geriausiai tinka aukšto dažnio garsai, todėl parinkti smuiko koncertai, atsipalaiduoti – lėtesni, neturintys aukšto dažnio garsų kūriniai.
VIDMANTAS BARTULIS (KOMPOZITORIUS)
Žmogui Dievas davė Regėjimą, Klausą, Uoslę, Lytėjimą... Visa tai duota, kad lengviau pavyktų suvokti mus supančią aplinką... Bet, kiek žmonių – tiek ir suvokimų... Turbūt, jei sudėtume visų laikų ir visų žmonių individualius pojūčius, gal pavyktų iki galo suvokti viso to, kas aplink mus vyksta, prasmę...
Muzika, kaip ir visi kiti pojūčiai, gali gydyti, bet gali ir kenkti... Ir nebūtinai „terapinė“ muzika turi būti „ramiai nuteikianti“, „švelniai vaizdinga“... Turėdama neišpasakytai didelę įtaką mūsų gyvenimui apskritai, ji yra subtiliai individualus „vaistas“... Jį „pritaikyti“ negaluojančiam žmogui daug sunkiau nei cheminius ar homeopatinius preparatus... Vieno negalima ginčyti – muzikos poveikis žmogui (gydomasis jis, ar destrukcinis) – milžiniškas...
Jei būtų mano valia, bandyčiau jungti ir derinti visus Dievo mums duotus pojūčius, pritaikydamas jų kompleksinį poveikį terapijai. Manau, rezultatai būtų daug geresni nei gydant vaistais (turiu galvoje, pavyzdžiui, depresiją...).
Kažkada manęs paklausė: „ar triukšmas aplink mus gali būti muzika?“
Ir tada ir dabar galiu pasakyti – taip... Jei mes savo sąmonėje triukšmui suteiksim tam tikrą formą, jis jau nebebus triukšmas... Tai bus mūsų sąmonės valdoma garsų sistema... Ir ji jau nebeerzins... Tai bus mūsų kūrinys... Galbūt panašus į muziką...
Šiuolaikinė homeopatija įgauna vis didesnį populiarumą, nes daug pacientų stengiasi atsigręžti į natūralesnius gydymo būdus, turinčius mažiau nepageidaujamų poveikių. Pateikiame 7 įdomybes apie homeopatiją, kurias verta žinoti kiekvienam, tačiau tikėti šiuo alternatyviu gydymo metodu ar ne – jau tik Jūsų pasirinkimas. ...
Skaityti daugiauPušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas – distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt. ...
Skaityti daugiauromantiniai santykiai gali būti žmonių gyvenimą išpildantis ir praturtinantis...
Skaityti daugiauKai kasdienybė tokia įtempta ir diena veją dieną, o darbas veja darbą, žmogus pasijunta įsitempęs ir pavargęs. Labai svarbu tą įtampą vis „nukratyti“, kad stresas nesikauptų organizme. Pristatome keletą paprastų ir greitų atsipalaidavimo technikų, kurios padės lengviau pasiekti harmoniją ir jaustis geriau. ...
Skaityti daugiauPateikiame 10 priežasčių, kodėl namuose, kuriuose yra vaikų, turėtų būti ir kaladėlių bei konstruktorių. Pasirodo, tai puiki investicija ne tik į fizinį, bet ir į emocinį vaiko tobulėjimą. ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad per karantiną žmonės kur kas intensyviau ieškojo, kaip praskaidrinti kasdienybę. Vienas populiariausių būdų – įsigyti augintinį, kuriuo galėtų džiaugtis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panašu, kad daugiausiai žmonės rinkosi šuniukus – pastaruoju metu namuose auginamų šunų itin padaugėjo. Ir tikrai ne be reikalo – pateikiame net 5 priežastis, kodėl tikrai verta auginti šunį ar net keletą jų. ...
Skaityti daugiauHomeopatija Lietuvoje priskiriama netradicinei arba alternatyviajai medicinai. Ją dažnai renkasi tie, kurie ieško natūralesnių gydymo metodų. Vis dėlto neaišku, ar homeopatijos veikimas yra stipresnis nei placebo efektas, kurio vertės tikrai negalime sumenkinti. Pasidalinsime septyniomis įdomybėmis apie homeopatiją, kad apie šią netradicinės medicinos šaką sužinotumėte daugiau. ...
Skaityti daugiauJau daugelį metų ieškoma eliksyro, kuris gali padėti sustabdyti laiką bei išsaugoti jaunystę. Atrodo, laikas eina, tačiau ta stebuklinga piliulė taip ir nebuvo atrasta. O gal priešingai? Dažniausiai geriausi metodai yra tie, kurie – elementariausi, naudojami jau tūkstančius metu ir kuriuos daugelis, sekdamas farmacijos pėdomis, paprasčiausiai pamiršta. Vienas iš tokių unikalių metodų – limfodrenažinis masažas....
Skaityti daugiauJūsų protas ir kūnas reikalauja miego, tačiau dėl streso naktį neužmiegate. Lekiame į pagalbą! Šie paprasti žvaigždžių instruktorės Mandy Ingber jogos pratimai padės atpalaiduoti mintis ir geriau pailsėti....
Skaityti daugiauMalšinti lėtinį vaikų skausmą – tikras iššūkis, mažai esama įrodymų dėl šiai amžiaus grupei taikomų skausmą mažinančio gydymo būdų veiksmingumo. Tačiau, remiantis naujausio tyrimo duomenimis, akupunktūra gali būti toji saugi ir veiksminga gydymo strategija. ...
Skaityti daugiauNorint pristatyti naują masažo būdą ar priminti jau seniau Lietuvoje praktikuojamą visuomet atsiranda rizika, kad skaitytojas jau žino, matė, bandė, gal net nusivylė.. Tačiau šiame informacijos perpildytame pasaulyje labai daug kas žinoma ar bent girdėta. Svarbiau laiku tai prisiminti ir pasinaudoti. Toks požiūris tinka ir kalbant apie masažą. Jo rūšių yra nemažai, dar daugiau vietų, kur jums gali būti atliktas vienoks ar kitoks masažas. ...
Skaityti daugiauPeršalimas yra viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus vidutiniškai serga kartą per metus. Peršalę visada puolame gydytis įvairiomis priemonėmis ir būdais: gerti žolelių arbatas, vartoti vaistus nuo peršalimo, slogos, gerklės skausmo, kosulio ir panašiai. Tačiau prie visų čia išvardintų priemonių yra dar vienas puikus gydymo būdas – inhaliacijos....
Skaityti daugiauNe vien jūra ir saule, ne vien gamta, istorija bei egzotiška virtuve turistus vilioja kelionės į Vietnamą. Tai šalis, kurioje galima pasisemti sveikatos! Vis dažniau nusivylusieji įprastais gydymo būdais, pagalbos ieško Rytuose. ...
Skaityti daugiauKūdikiai masažuojami buvo visais laikais įvairiose kultūrose visame pasaulyje, tam, kad išvengtų ligų, tačiau tai buvo nedovanotinai pamiršta vakarų kultūrose ypač pokario metais. Apie kūdikių masažą ‘priminė’ amerikietė Vimala McClure. 1970 metais ji, būdama studente, dirbo Indijoje, labiausiai nepritekliaus paliestose vietovėse. Ten moterys masažuodavo savo mažylius ir tai buvo tiesiog jų rutinos dalis. Teigiamas prisilietimas suteikė jiems galimybę jaustis saugesniems ir mylimiems....
Skaityti daugiauMokyklos metu: mokoma ugdyti dvasines, dorines ir darnos vertybes, atstatyti ir palaikyti sveikatą, puoselėti žmogiškąsias vertybes, mokoma savistabos ir savikontrolės, judėjimo ir grūdinimosi, kvėpavimo ir meditacijos būdų bei teisingos mitybos, skysčių vartojimo, psichofizinės ir dvasinės savireguliacijos procesų, praktikų, minčių, kūno ir žalingų įpročių higienos, kaitinimosi pirtyje taisyklių. ...
Skaityti daugiauMūsų senoliai pirtį kurdavo talkos dieną, atgaivai po didžiųjų darbų, taip pat kalendorinių švenčių išvakarėse. Žinota, kad gamtos virsmai lengviau įveikiami, kai kūnas parengiamas, kai ir jis patiria pokyčių. Jų esmė – pusiausvyros būsena, o per ją pasirengimas naujam gyvenimo ciklui ir darbams. Šiuolaikine kalba sakant, po pirties žmogaus sąmonė tampa mažiau kontroliuojanti ir mažiau save stebinti. Kartu ji darosi imlesnė idėjoms, atviresnė pokyčiams. Jei taip įvyksta, po pirtelės pasakoma: „Jaučiuosi kaip naujai gimęs.“ ...
Skaityti daugiauVisi norime, kad mūsų mažieji augtų sveiki. Ne kartą teko matyti tėvus, sukančius galvą, ar tinkamai aprengė savo atžalą, ar jam ne per šalta, ar ne per karšta. O kur dar baimė, kad neperpūstų vasaros vėjas ar kondicionierius, be kurio dažnai neįmanoma apsieiti važiuojant automobiliu... Daugelio šių baimių pavyktų išvengti ir su daugeliu problemų susidoroti, jei vaiką tinkamai grūdintume. ...
Skaityti daugiau„Smėlio dėžės metodas – tai simbolinis žaidimas, kuris savaime veikia gydančiai, ir visai nesvarbu, ar vaiką, ar suaugusįjį. Amžius nėra svarbu, kadangi kiekvienas žmogus turi natūralų žaidimo, kūrybiškumo impulsą, – sako Praktinės psichologijos centro jungistinės krypties psichoanalitikė Goda Rukšaitė, paklausta, kodėl žaidimo metodas taikomas suaugusiems žmonėms. Su pašnekove kalbame apie šį dar daug kam mažai žinomą terapijos metodą ir jo taikymą praktikoje....
Skaityti daugiauŽmogaus kaukolės milteliai nervų sistemos ligoms gydyti; budelio aukos, tik ką nukirsdintos turgaus aikštėje, kraujo puodelis sveikatai ir gyvybingumui stiprinti; asilo sėklidžių ištrauka nuo skausmo; žvirblio mėšlo miltelių migla į negaluojančias akis; opijus nuo kosulio suaugusiems ir vaikams... Daugelis būdų ir vaistų, kuriais gydyta senovėje, šiandien kelia šiurpą arba šypseną. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauOranžinė, raudona, žalia, violetinė – spalvos, sukeliančios skirtingas asociacijas, tam tikras nuotaikas. Jos veikia kūną, protą, jausmus, skatina veikti, gali net slėgti. Jau įrodyta, kad spalvos turi įtakos tiek psichologinei, tiek fiziologinei žmogaus būsenai. Spalvų poveikio stoką galime pajusti vėlyvą rudenį ar žiemą be sniego – tuomet spalvoto gyvenimo pasiilgstame labiausiai....
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauTikriausiai kiekvienam iš mūsų bent jau vaikystėje yra tekę kvėpuoti „virš puodo“. Kad poveikis būtų geresnis, paprastai būdavo pridedama įvairių žolelių arba eterinių aliejų. Žiūrėk, ir kosulys jau palengvėjo. Tačiau ne viskas taip paprasta, sergant tokiomis ligomis, kaip, pavyzdžiui, astma, tokios inhaliacijos yra netikslingos, čia naudojamos kitos priemonės, sergantieji reguliariai „kvėpuoja“ įvairius vaistus. Netrukus skaitykite apie tai, kaip ilgainiui kito inhaliavimo tradicijos....
Skaityti daugiauAtsivertus laikraštį arba skaitant interneto puslapius, akis dažnai užkliūva už įvairiausių skelbimų, siūlančių brangiausią turtą – sveikatą. Kas nesusigundytų? Ypač jei tradiciniai metodai nėra tokie efektyvūs, kaip mums norėtųsi. Tačiau ar visada viskas taip gražu, kaip mums žadama? Skaitykite apie netradicinę mediciną. Jos pliusus ir minusus....
Skaityti daugiau
