Pokalbį pradedu gal ir nuo pakankamai kvailo klausimo – kaip pavyko taip ilgai nugyventi? Julė susimąsto ir prisimena savo senelę Barborą. Ji taip pat nugyveno ilgą gyvenimą. Iš mamos pasakojimų Julė žino, kad senelė Barbora buvo labai aukšta. Senelė buvo samdinė dvare. Penkiolikmetė Barbora dirbo su bernais dvare, jie sumanė mergas išmaudyti baloje. Senelė Barbora irgi leidosi įmetama, bet kai išlipo iš balos, pakėlė vieną vaikiną, ji apsuko tris kartus ir numetė. Tai visi samdiniai žiūrėjo išsižioję.
„Kai gimiau, senelės jau nebuvo, bet man daug apie ją pasakojo, nes ji buvo išskirtinė moteris. Pamenu pasakojo, kaip ji savo išgerti mėgstantį vyrą atpratino ją mušti. Vieną dieną, kai jis grįžo išgėręs ir jau norėjo užsimoti, senelė pakėlė jį už pažastų ir labai smarkiai pasodino ant žemės. Jau taip pasodino, kad negreit atsikėlė. Nuo to laiko išgėręs jis net jai nesirodydavo,“ – šypsosi prisiminusi Julė. Jos senelė gyveno ilgai, nesirgo, daug darbų nudirbdavo viena ir niekada nepavargdavo.
Galbūt iš tiesų Julės šeimyna turi ilgaamžiškumo geną, nes ir jos pensinio amžiaus jau sulaukusi dukra atrodo gerokai jauniau.
Julės šeimoje buvo dar šeši broliai ir sesuo. Julės tėvai mokytis neleido, į mokyklą ėjo vyresni broliai. Moteris jau palaidojo visus brolius, liko tik aštuoneriais metais jaunesnė sesuo. Julė pamena pasakojimus apie tai, kad jos tėtis tarnavo prie caro.
Verčiant Julės gyvenimo puslapius neišvengiamai susiduri su to meto istoriniais įvykiais, realijomis. Moteris prisimena, kad apie vokiečių atėjimą pranešė du bėgliai rusų kariai. „Visame kaime rusiškai mokėjo tik mano tėvas. Tie kareiviai teiravosi, kaip pasiekti pasienį. Tėtis paaiškino, o vienas karys tada sakė, kad, matyt, jį laidos prie mūsų medžių. Po kelių dienų mūsų kieme pasirodė vokiečiai,“ – pasakoja moteris.
Julė prisiminė, kaip su broliais prasimanydavo maisto. „Kai vokiečiai stovėjo Pratkūnuose, jie slėpėsi mūsų klojime, man buvo kokie ketveri metukai. Vokiečiai liepdavo mamai kepti blynus, tarp jų buvo vienas jaunesnis, kuriam gal buvo gaila išalkusių vaikų. Pasiųsdavo mane, kad tiesčiau į jį ranką, jam buvo pavesta stebėti mamos darbą. Paėjęs už namo, kad niekas nematytų, jis man duodavo blynų,“ – šypsosi prisiminusi Julė. Su broliais eidavo ir morkų iš vokiečių saugomų kaimynų sodų vogti.
Šiek tiek paaugusi Julė pamena, kaip jų namas pateko tarp susišaudančių lenkų ir lietuvių kareivių. Tėvas liepė visiem gult ant žemės. Tuomet lenkų kareiviai grobė iš žmonių sviestą, kiaušinius. Suvarę visus į Julės tėvų namą, dar ir apšaudė. Julytė nuo užpečkio stebėjo, kaip žuvo vienas lenkų karys, kitas buvo sužeistas. Lietuviai keletą kareivių paėmė belaisviais. Moteris sako, kad per jos gimtąjį kaimą kasdien slinko kareivių būriai.
Moteris ištekėjo devyniolikos, tačiau Julės vyras, deja, anksti ją paliko vieną. Moteris pamena, kaip ilgai ieškojo priėjimo prie gydytojo. Julės brolis dirbo siuvėju, susipažinęs su gydytoju papasakojo apie Julės vyro Prano vargus. Jam nuolat skaudėjo gerklę. Moteris smulkiai prisimena kiekvieną dieną, kai buvo kovota už vyro gyvybę. Dvejus metus jie lankė įvairius gydytojus ir šundaktarius, tačiau niekas negalėjo jam padėti, nes Pranas nenorėjo operuotis. Prisimena ir vyro paskutinę dieną. Jis susikvietė prie lovos vaikus, norėjo visus pamatyti... Julės vyrui buvo mažiau nei keturiasdešimt.
Trisdešimties tapusi našle, Julė viena dar dvejus metus rūpinosi ūkiu ir vaikais. Jauniausiai dukrytei buvo vos devyni mėnesiai. Po to prasidėjo sovietmečio kolūkiai. Iki tol Julė su vyru turėjo susikūrę gražų ūkį, buvo įsigiję technikos, tačiau sovietinė kolektyvizacija atėmė iš jų techniką, kluoną, tvartą, pirtį...
Vyresni Julės vaikai labai norėjo lankyti mokyklą, tačiau moteris neišgalėjo jų leisti. „Prieš Kalėdas atėjo pas mane vaikai ir verkia – norim į mokyklą. Sakau, ar jūs pasivysite, juk rudenį nesimokėt. Be to, iki mokyklos šeši kilometrai. Ir apvilkt neturiu kuo. Bet vaikai labai prašė, tai nuėjau pas kunigą pasiskolinti pinigų. Jis man sako, iš ko gi aš jam atiduosiu. Tai davė man paklodę didelę, iš jos pasiuvau kelnes ir marškinius su ilgom rankovėm. Dar turėjau kailinių senų, tai pasiuvau berankoves liemenes. Visą žiemą jie vaikščiojo. Numezgiau jiems šiltas kojines ir įsispyrę į medines klumpes eidavo į mokyklą. Ir nei peršalo nei vienas, nei sirgo,“ – prisimena Julė savo vaikų norą mokytis.
Julės mama visus jos brolius ir ją gydė žolelėmis, vienam broliui labai skaudėjo skrandį, mama gydė jį cikorijom, pelynais, medetkom. Vaikystėje Julės ligos buvo gydomos žolelėm ir medumi. Nors moteris sako, kad pamena tik vieną kartą, kai blogai jautėsi. Julė nostalgiškai prisimena savo gimtinės beržynus ir gryną kaimo orą. Kaimo gydytojos pareigas ėjo vadinamoji bobutė, viena jos kaimynė. Ji ir žoleles kaimo gyventojams skirdavo, ir gimdymuose vaikus priimdavo. Julė sako, kad visi jos nėštumai ir gimdymai buvo lengvi. „Vieną dieną gaminu valgyt ir jaučiu, kad prasidėjo gimdymas. Pakviečiau bobutę, padėjau maistą ant stalo ir baigus visiem valgyti jau rodžiau savo dukrytę. Vyras juokėsi, kad, matyt, prijuostėje tą vaiką nešiojau. Jie jokio garso net negirdėjo,“ – šypsosi Julė.
Prieš 45-erius metus Julei teko išgirsti diagnozę – gimdos vėžys. Moteris ištvėrė operaciją ir radio švitinimą. Ji iki šiol prisimena baimę keliančius įrenginius ir blogą savijautą po to. Toks gydymo metodas savo šalutiniu poveikiu buvo daug blogesnis už šių dienų chemoterapiją.
Julė ligoninėje susipažino su moterimi, kuri gėrė kažkokio augalo šaknį ir tikino, kad vėžys nuo jos pasitraukė. Julė irgi nusprendė su vėžiu kovoti Kondroto šaknimi. Ši šaknis labiau žinoma degsnio šaknies pavadinimu. Moterys suteikė jai Kondroto vardą, nes tokia buvo pavardė vaistininko, kuris nurodė šią šaknį jos pažįstamai.
Julė grįžus namo ieškojo Kondroto šaknies. Vaistininkas dar gulinčioms ligoninėje moterims prisakė gerti po stikliuką pusvalandį prieš valgį. Gydymui šiuo augalu neprieštaravo ir Julės gydytoja. Julė taip tikėjo šaknies gydomosiomis galiomis, kad spiritinius nuovirus vartoja iki šiol. Ji tiki, kad Kondroto šaknis yra jos sveikatos garantas.
Moteris kartoko skonio Kondroto šaknį naudoja ir išoriškai, ir į vidų. „Kartais kokios žaizdelės burnoje atsiranda ar ima sopėti kelią, ar koks gumbas, ar žaizdelė – tai dedu kompresus. Tik kad ta šaknis nudažo viską rausvai, tai reikia būti atsargiem,“ – aiškina Julė. (Gavau ir aš Julės sveikatos nuoviro paragauti, gal ir man jis pridės porą metų... – aut.) Julės gydomojo nuoviro receptu naudojasi visi jos šeimynykščiai.
Gydytojai sako, kad Julės kraujas geresnis už jos dukters. Nors moteris neatsisako net ir lašinių, tik skundėsi, kad neranda gerų.
Dabar Julė laukia šiltų orų, tada ji galės išvažiuoti į dukros sodybą. Ten, gamtoje, ji atsigauna. Ir nors akys jau rodo tik kontūrus, Julė atsimena visus gamtos kvapus ir garsus. Belieka palinkėti Julei sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę