Sveikos mitybos principai yra aprašyti daugelį kartų. Čia supažindinsime su principais, kurie svarbūs senėjimo prevencijos prasme.
Per dieną mažais gurkšneliais išgerkite 8–10 stiklinių vandens, tačiau valgydami daug negerkite, nes „išplausite“ skrandžio sultis ir virškinti maistą gali būti sunkiau. Gerkite keletą puodelių žaliosios arbatos per dieną. Žaliąją arbatą plikykite ne verdančiu, o 70 laipsnių temperatūros vandeniu. Oksidantai, polifenoliai ir katechinai, esantys žalioje arbatoje, apsaugo nuo ląstelių senėjimo ir išsigimimo. Naudokite skirtingas Lietuvoje augančių vaistingųjų augalų arbatas, jų didelis pasirinkimas vaistinėse. Negerkite angliarūgštės prisotintų gėrimų. Jie gali keisti kraujo rūgščių ir šarmų balansą ir dirginti gleivinę.
Per dieną suvalgykite ne mažiau kaip 5 vaisius (geriau skirtingus) ir 400–500 g daržovių. Vaisius ir daržoves vartokite kuo skirtingesnių spalvų. Vartokite juos kaip užkandžius. Negardinkite salotų riebiais padažais. Nemaišykite blogiau besiderinančių produktų: pavyzdžiui, mėsos ar žuvies su bulvėmis ar kitais labai krakmolingais angliavandeniais. Ją valgykite tik su daržovėmis.
Saldumynų, cukraus, bandelių, baltos duonos ir t.t. Greitai pasisavinamas cukrus padidina jūsų insulino kiekį, kuris savo ruožtu sumažina cukraus kiekį kraujyje, taip padidindamas apetitą ir sukeldamas silpnumą, energijos stoką ir padidėjusį saldumynų poreikį. Po kiek laiko jūs pajusite, kokią žalą jums darydavo šie produktai. Greitai pasisavinamus angliavandenius keiskite kuo lėčiau pasisavinamais – rupia sveika juoda duona, grikių ir kitas košėmis, natūraliais dribsniais, obuoliais, citrusiniais vaisiais, abrikosais, slyvomis (taip pat ir džiovintomis).
Pamėkite liesą varškę, raugintas pasukas (netinka tik jautriems žmonėms). Tai produktai, neturintys nereikalingų riebalų ir angliavandenių ir aprūpinantys mūsų organizmą baltymais bei reikalingais mineralais. Tačiau naudodami pieno produktus nepersistenkite. Ypač neraugintas pienas daugeliui žmonių sukelia alergiją, tad jo reikėtų vengti. Taip pat pienas turi palyginti daug riebalų, kurių mes paprastai valgydami neįvertiname. Venkite riebių fermentuotų sūrių, o tokių yra dauguma (40–50 proc. riebumo). Nenaudokite grietinės, keiskite ją liesu jogurtu. Taip pat epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad gausesnis pieno produktų vartojimas didina širdies ir kraujagyslių ligų ir net osteoporozės (kaulų retėjimo) paplitimą. Tikslių mechanizmų dar nėra žinoma, tačiau stenkitės to išvengti. Pieno (ir mėsos) produktus galite keisti sojos produktais (jogurtu, tofu, mėsos pakaitalais), o jų jau atsiranda ir Lietuvos parduotuvėse. Soja dėl joje esančių izoflavonoidų ir kitų naudingų medžiagų didina gerojo cholesterolio kiekį ir saugo nuo estrogenų nulemto vėžio vystymosi.
Jų rasite riebioje žuvyje (iš jūrinių žuvų stenkitės rinktis smulkesnes, nes jos mažiau užterštos sunkiaisiais metalais), alyvuogių aliejuje, žuvų taukuose, sėmenų aliejuje. Omega-3 riebalų rūgštys svarbios ne tik širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, bet ir gerina smegenų funkcijas. Šiuo metu įrodyta, kad jų būtinai reikia vaikams. Nenaudokite transriebiųjų rūgčių esančių pusfabrikačiuose, kepiniuose (taip pat sausainiuose ir pyraguose), margarine, riebalų mišiniuose. Jos ne tik didina blogojo cholesterolio kiekį, bet ir sukelia vėžį.
Skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, gerina virškinimą, maisto judėjimą žarnyne ir pastarojo išsivalymą, detoksikuoja organizmą – padeda toksinams pasišalinti su išmatomis. Klasikinis tokio maisto pavyzdys – duona su grūdais, duona su sėlenomis, labai rupių miltų duona, duona su džiovintais vaisiais, duona su saulėgrąžomis, su moliūgų sėklomis, su sezamo sėklomis, o taip pat kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenos. Skaidulos taip pat apsaugo nuo žarnyno vėžio. Venkite kofeino turinčių gėrimų, nes jie didina oksidacinį stresą ir sendina jus, be to, be reikalo dirgina nervų sistemą.
Funkciniam arba ypatingam maistui, turinčiam reikšmingų sveikatą ar organizmo funkcijas apsaugančių bei stiprinančių savybių, priskiriami produktai, turintys dideles gerai subalansuotų sveikatą stiprinančių medžiagų (antioksidantų, skaidulų, vitaminų, mineralų, nesočiųjų riebalų rūgščių, omega-3 riebalų rūgščių, gama linoleno rūgšties, būtinųjų aminorūgščių ar kitų gydomųjų maistingųjų medžiagų, dalis iš jų dar neidentifikuota) koncentracijas. Produktų, priskiriamų funkciniam maistui, sveikatą stiprinančios ir gydomosios savybės yra įrodytos moksliniais tyrimais. Yra ir daugiau labai populiarių užsienyje senėjimo prevencijai taikomų specifinių vaisių ar augalų, tačiau kol kas Lietuvoje jais neprekiaujama.
Manoma, kad kiekvienas iš ypatingo maisto produktų pasižymi bent keliomis iš šių savybių:
· Reguliuoja medžiagų apykaitą
· Mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką
· Mažina vėžio riziką
· Mažina uždegimo procesus
· Mažina cholesterolio kiekį kraujyje
· Reguliuoja kraujo spaudimą
· Gerina virškinimo ir maisto pasisavinimo procesus
· Turi antitoksinį veikimą
· Gerina hormoninę pusiausvyrą
· Gerina imunitetą.
Maisto produktas : Optimali vienkartinė dozė ir vartojimo būdas
Česnakas : 1–2 skiltelės. Termiškai neapdorotas
Svogūnas : ¼–1/2 nedidelio svogūno galvutės arba keli svogūno laiškai. Termiškai neapdoroti
Brokoliai : 3–5 smulkios kekės. Garinti vandens garuose arba termiškai neapdoroti
Alyvuogės : 5–8, konservuotos
Pomidorai : 1–4, priklauso nuo dydžio. Termiškai nepadoroti arba pomidorų pasta (kečupas) be konservantų
Špinatai : Puodukas. Troškinti, garinti arba termiškai neapdoroti
Kviečių želmenys : Valgomasis šaukštas žalių želmenų arba 10 ml išspaustų sulčių
Rauginti kopūstai : Puodukas (galima su 1–2 arbatiniais šaukšteliais sėmenų ar kito sveiko aliejaus)
Alyvuogių aliejus, pirmo spaudimo : Valgomasis šaukštas. Negali būti naudojamas kepant
Medus : Arbatinis šaukštelis
Arbata : Apie 3 puodukus per dieną. Nors dažniausiai kalbama apie žaliąją arbatą, balta arbata kai kurių specialistų vertinama dar geriau, taip pat teigiamų savybių turi ir juodoji arbata.
Raudonasis vynas : Iki 125 ml moterims ir iki 250 ml vyrams. Panašią naudą turėtų duoti ir vynuogių sultys, tačiau jos turi daug cukraus.
Ananasas : ¼ ananaso. Termiškai neapdoroto.
Morkos : Paruoštos visais būdais, taip pat ir sultys (kad geriau pasisavintų, patartina įpilti arbatinį šaukštelį aliejaus)
Uogos : Mėlynės, spanguolės. ½–1 stiklinė
Granatai : Vienas granatas arba jo sultys
Riešutai : 5–10, geriau skirtingų rūšių: anakardžiai, migdolai, lazdynų, braziliniai
Liesi, gyvi, rauginto pieno produktai (jeigu nėra jautrumo laktozei) : Raugintos pasukos, jogurtai su gyvomis bifido-, lakto-, caseibakterijomis
Aštrieji pipirai : Labai mažai, priklauso nuo toleravimo. Galima apdoroti termiškai
Riebi žuvis : Lašiša, upėtakis, skumbrė, ančiuviai. Nesirinkti didelių žuvų, nes jos sukaupia daugiausiai sunkiųjų metalų ir kitų toksinų. Geriau valgyti natūraliomis sąlygomis užaugusias žuvis. Sveikiausias paruošimo būdas – garinimas vandens garuose.
Kitame žurnalo „Sveikas žmogus numeryje“ – apie optimalų fizinį aktyvumą, specialius priešlaikinį senėjimą stabdančius fizinius pratimus ir kūno rengybą (tikslingą kūno proporcijų formavimą).
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę