Kvėpavimo proceso esmė žinoma: įkvepiame deguonį, iškvepiame anglies dioksidą. Prašome pakomentuoti tai plačiau.
Priminsiu, kad mūsų organizmo kvėpavimo takai skirstomi į viršutinius ir apatinius, o riba, kuri atskiria vienus nuo kitų, yra gerklos. Virš gerklų - viršutiniai kvėpavimo takai, žemiau - apatiniai.
Į mūsų organizmą oras patenka pro nosį, kurioje sušyla, apsivalo nuo dulkių, kitų teršalų, bakterijų. O pagrindinė kvėpavimo funkcija - aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dioksidą. Šis procesas vadinamas organizmo dujų apykaita.
Dujų apykaita vyksta alveolėse (bronchų medis išsišakoja ir skyla į bronchioles ir dar smulkesnes alveoles). Alveolės - tai „maišeliai" plonomis sienelėmis, kad lengviau praeitų dujos, ir gausiai apraizgyti kapiliarų. Per alveoles, kurių yra apie 300 mln., vyksta dujų apykaita, t.y. raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) atiduoda nereikalingą organizmui anglies dioksidą, o pasiima deguonį. Tai ir yra pagrindinė kvėpavimo funkcija.
Kas nutinka, kai kvėpavimo sistemos veikla ima trikti?
Deguonies badas vadinamas hipoksija. Ji gali įvykti, kai kvėpavimo takuose yra kliūtis, pvz., vaikas įkvėpė svetimkūnį. Tokiu atveju oras nepatenka į plaučius, žmogus ima dūsti, mėlynuoti, gali netekti sąmonės ir numirti. Juk širdžiai irgi reikalingas deguonis: sustojus kvėpavimui, po kelių minučių sustoja ir širdis.
Kita gana dažna ūminio kvėpavimo sutrikimo priežastis - gerklų edema (patinimas). Ją gali sukelti įvairios alergijos, pvz., įgėlus vapsvai, širšei, kt. Tada iš pradžių žmogus būna prikimęs, bet ilgainiui kvėpavimo takai vis labiau užspaudžiami, žmogus dūsta.
Kvėpavimo sistemos veikla gali sutrikti dėl bronchų obstrukcijos, t.y. spazmų. Dažniausia to priežastis būna astmos priepuolis. Tokio priepuolio metu žmogus jaučia dusulį, švokštimą, švilpimą krūtinėje, pradeda mėlynuoti, nes ima smarkiai trūkti deguonies.
Taip pat kvėpavimas gali sukrikti patyrus traumą, pvz., krūtinės ląstos, kai plaučiai subliūkšta. Sutrikęs kvėpavimas gali būti ir nervų ligos pasekmė, jį gali nulemti sutrikusi kvėpavimo raumenų veikla.
Kvėpavimą reguliuoja nervų sistema: pailgose smegenyse yra kvėpavimo centras. Įvykus insultui, komos metu ar išsiliejus kraujui į smegenis, gali sutrikti šio centro veikla. Dėl to taip pat vystosi kvėpavimo nepakankamumas.
{banner-25}
Koks kvėpavimas yra taisyklingas?
Visų pirma, taisyklingas kvėpavimas yra kvėpavimas pro nosį. Kitas dalykas, kad kai esame sveiki, savo kvėpavimo nejaučiame. Tačiau, esant slogai ar sinusitui, ar kai nosis užgulta dėl kitų priežasčių, žmogus savaime ima kvėpuoti pro burną. Tada normalus kvėpavimas sutrinka, nes į plaučius patenka šaltas oras, jis yra pavojingas, nes gali sukelti kvėpavimų takų uždegimą. Pro burną kvėpuoti ypač pavojinga sergantiesiems lėtinėmis ligomis, pvz., astma, nes tai gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.
Kvėpavimas - tai refleksas, kurio, būdami sveiki, nejaučiame. Tik įvairių meditacijų ar kitų pratimų metu turime pajusti, kaip oras įeina ir išeina iš mūsų organizmo. Be abejo, reikia stengtis kvėpuoti giliai, kad kuo daugiau oro patektų į plaučius ir kad kuo daugiau iškvėpdami galėtume pašalinti nereikalingų dujų iš organizmo.
Koks turi būti kvėpavimo dažnis? Jei žmogus nuolat kvėpuoja negiliai, ar tai blogai? Ar reikia plaučius treniruoti?
Kvėpavimas sureguliuotas gamtos, ir pats žmogus nieko reguliuoti, t.y. rūpintis kvėpavimo giliu, dažniu ar plaučių tūriu, neturėtų. Tačiau kvėpavimo funkciją, atlikus spirometriją, išmatuoti galime. Spirometrija - tyrimas, kai specialiu aparatu patikrinama, kaip plaučiai kvėpuoja, ar nėra kvėpavimo takų susiaurėjimo (obstrukcijos). Tyrimo metu išmatuojama, kiek oro į mūsų plaučius telpa, t.y. plaučių tūris, gyvybinė plaučių talpa. Kitas svarbus plaučių funkcijos žymuo - įkvepiamo ir iškvepiamo oro greitis, kuris leidžia įvertinti, ar nėra bronchų obstrukcijos (susiaurėjimo), ir parodo, kaip greitai oras įeina ir išeina iš kvėpavimo takų.
Plaučių talpa gali būti mažesnė, kai žmogus serga kokia nors plaučių liga, pvz., didelės apimties plaučių uždegimu, taip pat kai plaučiai surandėja dėl persirgtos tuberkuliozės, po operacijos ar kt. Plaučių tūrio talpos normos svyravimai yra gana dideli, todėl specialiai treniruoti plaučių dažniausiai nereikia.
Yra nuomonių, kad žmogaus sveikata pirmiausia priklauso nuo kvėpavimo sistemos būklės, nes yra susijusi su visų organų aprūpinimu deguonimi, o, esant deguonies trūkumui, ima trikti ir visi organizmo organai ir funkcijos. Teigiama, kad, norint išgydyti žmogų, pirmiausia reikia išgydyti jo kvėpavimo sistemą? Kaip tai vertinate?
Be abejo, deguonis yra gyvybės pagrindas. Bet organizmui aprūpinti deguonimi reikalingi ne vien kvėpavimo sistemos organai. Kad vyktų normali deguonies apykaita, reikia ir sveikų raudonųjų kraujo kūnelių. Užteks, kad žmogus sirgs mažakraujyste, ir tai nulems, kad jo organai bus nepakankamai aprūpinami deguonimi. O jeigu blogai funkcionuos širdis ir kraujas nebus efektyviai varinėjamas po organizmą, vėl turėsime problemų dėl jo aprūpinimo deguonimi.
Taigi svarbus yra 3 komponentai - plaučiai, širdis ir raudonieji kraujo kūneliai. Tik jiems esant sveikiems ir normaliai veikiant, organizmas bus tinkamai aprūpinamas deguonimi.
Sakoma, kad vėžinės ląstelės išgyvena tik anaerobinėje (be deguonies) aplinkoje, todėl pakankamas organizmo aprūpinimas deguonimi galėtų būti savotiška vėžio profilaktika. Ką manote apie tai?
Iš tiesų vėžinės ląstelės yra geriau prisitaikiusios prie mažesnio deguonies kiekio, ir jo stoka netrukdo joms sparčiai augti ir daugintis. Tačiau teiginys, kad papildomas organų aprūpinimas deguonimi galėtų prisidėti prie vėžio profilaktikos, tėra hipotezė. Kol kas oficialioje medicinoje deguonies terapija vėžiui negydyti ir jo profilaktikai neskiriama, nes tyrimų, kurie įrodytų tokios terapijos veiksmingumą, nėra.
Kvėpavimas taisyklingas, jeigu:
• Negirdimas.
• Kvėpuojant krūtinės ląstos judesiai neryškūs ir nepastebimi.
• Pečių juostos raumenys nejuda.
• Nesinori giliai atsidusti.
• Kvėpuojama pro nosį.
• Kvėpavimo dažnis - 10-15 kartų per minutę.
• Įkvėpimo ir iškvėpimo trukmės santykis ne mažiau kaip 1/2.
• Pridėjus delną prie nosies, iškvėpimo metu jaučiasi ne oro srovė, o šiluma.
Įdomu:
· Miegant kvėpavimas sulėtėja (net iki 12 kartų per minutę).
· Moterys kvėpuoja dažniau.
· Naujagimiai kvėpuoja 60-80 kartų per minutę, vaikui augant, jo kvėpavimo dažnis mažėja.
· Fizinio krūvio metu, susijaudinus, išsigandus kvėpavimas gali padažnėti iki 60 kartų per minutę.
· Vidutiniškai ramybėje žmogus įkvepia apie 500 ml oro (apie 7 l per minutę), o per parą apie 10 000 l oro.
Neretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiau