Vasara išsiskiria ne tik traumų gausa, bet ir jų sudėtingumu

Dažniausios traumos vasarą

Vienos iš sunkiausių traumų yra susijusios su nardymu
Dažniausios traumos šiltuoju metų laiku susijusios su maudymosi sezono pradžia. Vasarą tiek suaugusieji, tiek vaikai maudosi įvairiuose vandens telkiniuose, kuriuose sąlygos maudynėms ne visada tinkamos. Užmynę ant sudaužytų šukių, nuolaužų, aštrių daiktų, žmonės persipjauna padus. Be suaugusiųjų priežiūros palikti vaikai vandenyje elgiasi neatsargiai, todėl pačios sunkiausios, skausmingiausios ir sunkiausiai gydomos traumos dažniausiai įvyksta dėl suaugusiųjų kaltės. Dažnai vaikai, paaugliai nesusimąsto, nežino, kas gali atsitikti nardant, šokinėjant nuo tiltelių ar per toli plaukiant.
Suaugusiųjų elgesys prie vandens telkinių, kai vartojamas alkoholis ir bandoma parodyti, kuo sudėtingesni triukai vandenyje, taip pat turi skaudžias pasekmes – tai sunkūs galvos, kaklo, stuburo slankstelių sužalojimai ar net lūžiai, skendimai. Be to, rodomas negatyvus pavyzdys vaikams, kurie suaugusiųjų elgesį pamėgdžioja.
Tekančiame vandenyje ar jūroje jokiu būdu negalima plaukioti ant pripučiamų vandens plaukmenų ar žaislų – tai viena iš dažniausių skendimo priežasčių. Taip pat tėvai turi nepalikti vienų mažų vaikų prie vandens telkinių.
 

Pavojingiausios galvos ir stuburo traumos

Važinėjimasis dviračiais, riedučiais, riedlentėmis yra ne tik aktyvaus poilsio ir laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir sportas, kuris stiprina sveikatą. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji sunkiai susižeidžia važinėdamiesi dviračiais, riedučiais, riedlentėmis bei motoroleriais be apsauginių priemonių: šalmų, alkūnių ir kelių apsaugų. Nukritę ar patekę į avariją aktyvaus poilsio mėgėjai patirtų mažiau sunkių sužalojimų, jei būtų su šalmu, o alkūnės ir keliai būtų apsaugoti specialia apsauga. Galvos traumos, smegenų sukrėtimai, rankų ir kojų lūžiai, peties juostos sumušimai – dažniausios traumos, kurių pagrindinė priežastis – kritimas.
Traumos sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio. Ypač pavojingos stuburo traumos, kurių gydymas sunkus ir ilgas.
Taip pat į galvos traumas reikia atkreipti ypatingą dėmesį, nes jų diagnostika nėra lengva, o traumos sukeltos pasekmės gali būti labai įvairios. Patirta galvos trauma, rodos, nepalieka jokių žymių, tačiau net ir po kelerių metų gali atsirasti galvos skausmai, nuovargis be priežasties ar net sunkesni sveikatos sutrikimai.

Neatsargių žaidimų pasekmės

Vasarą, sportuojant, žaidžiant kamuoliu, karstantis po medžius, žaidimų aikštelėse padaugėja ir kitų rimtų traumų, kurios gali izoliuoti kelioms savaitėms ar mėnesiams. Krepšinio, futbolo, lauko teniso, rankinio ir kitų sporto šakų mėgėjai vasarą į traumatologus kreipiasi daug dažniau. Dažniausiai pasitaikančios traumos – raiščių plyšimas bei pirštų traumos. Plyšus raiščiui, gali atsirasti sąnarių laisvumas, tuomet sąnarys linksta į tą pusę, į kurią lenktis neturėtų.
Be tėvų priežiūros likę vaikai žaidžia apleistose statybose, karstosi po medžius, todėl įvairūs susižalojimai neišvengiami. Sumušimai, rankų ir kojų lūžiai, išnirimai, rakščių įsivarymas, nubrozdinimai – visa tai neatsargių žaidimų pasekmės.
 

Nudegimas – viena skausmingiausių traumų

Labai dažnai į ligonines patenka nudegę saulėje, apsideginę, apsiplikę maži vaikai. Tokios traumos – vienos skausmingiausių ir sunkiausiai gydomų, nes vaikų oda švelnesnė nei suaugusiųjų, todėl jie greičiau nudega, o nudegimai gyja sunkiai. Dažniausiai apsideginama iškylaujant, kai neatsargiai kuriamas laužas, kepamas maistas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių traumų – plaštakų nudegimas, šiuo atveju pažeidžiamas viršutinis odos sluoksnis – epidermis, kuris po traumos sunkiai atsinaujina ir gyja. Tėvų neatidumas gali kainuoti vaikui viso kūno nudegimą, jei mažas vaikas ilgą laiką paliekamas be priežiūros kaitrioje saulėje. Rečiau pasitaiko tokios traumos, kaip nudegimai, kai prisiliečiama prie pakelėse ar pievose augančių nuodingų augalų. Tačiau tokių atvejų vasaros metu pasitaiko.
 

Pirmoji pagalba: ką daryti, jei trauma įvyko?

Pirmoji pagalba yra labai svarbi, nes nuo to, kada ir kaip bus suteikta pirmoji pagalba, priklauso žaizdos gijimas, tolesnė sergančiojo būklė ir gydymas, todėl labai svarbu mokėti tinkamai suteikti pagalbą.
 

Gydytojo rekomendacijos, ką reikėtų pirmiausia daryti įvykus traumai:

Jei žmogus skendo, ištraukę jį iš vandens, kuo greičiau kvieskite greitosios pagalbos medikus. Būtina tuoj pat iš kvėpavimo takų pašalinti vandenį: 10–15 sekundžių palenkite galvą žemyn, kad jis ištekėtų. Tada žmogų paguldykite ant žemės, po kaklu pakiškite vieną savo ranką, o kitą uždėkite ant kaktos ir švelniai atloškite galvą. Jei burnoje nėra žolių, neužkritusi liežuvio šaknis, atlikite dirbtinį kvėpavimą: užėmę nosį, pūskite į burną oro taip, kad išsipūstų krūtinės ląsta. Pradėjus žmogui kvėpuoti, pradeda plakti širdis. Jei pulso nėra, būtina atlikti išorinį masažą: vieną kartą įpūtus oro į burną, penkis kartus delno apačia spausti krūtinės vidurį (kūdikiui ir mažam vaikui tris kartus). Atgaivintą žmogų reikia šiltai apkloti.
Jeigu yra žaizda, į gydymo įstaigą reikia kreiptis per šešias valandas. Net jei sužeistasis negiliai prasikirto veidą, būtina pasirodyti gydytojui. Galbūt siūti žaizdos ir nereikės, pakaks tik gerai dezinfekuoti ir užklijuoti specialų pleistrą, tačiau artimieji jausis ramiau. Iš pat pradžių gerai sutvarkyta žaizda greičiau gyja, lieka mažesnis randas. Jeigu tai tik nubrozdinimas ir žaizda kraujuoja, reikia ją nuplauti, dezinfekuoti ir prispausti švariu tvarsčiu, stipriai subintuoti. Per stipriai neužverškite žaizdos, nes gali sutrikti kraujotaka. Antiseptikais, spiritu dezinfekuokite ne pačią žaizdą, o jos pakraščius. Nesivadovaukite neaiškiais patarimais, neeksperimentuokite tepdami žaizdą grietine, taukais ar neaiškiais žolelių tirpalais.
Jei lūžo kaulai, galūnę palikite tokioje padėtyje, kokioje ji yra, nebandydami jos tiesinti, tempti, sukti ar taisyti. Pirmiausia reikia įdėti įtvarą, jį pritvirtinti prie sužalotos galūnės taip, kad nejudėtų lūžęs kaulas ir nesilankstytų aukščiau ir žemiau lūžio vietos esantys sąnariai. Įtvarą gali pakeisti liniuotė, lenta, medžio šaka, skėtis. Jei lūžis atviras ir kraujuoja, uždėjus švarų tvarstį, kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Jei labai skauda, sužeistą vietą galima šaldyti.
Jei išniro kaulas, negalima patiems bandyti išnirusį kaulą atstatyti į vietą. Tai ne tik, kad labai skausminga, bet galima sužaloti aplink esančius nervus ir kraujagysles. Būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, kur bus suteikta reikiama pagalba.
Stipriai sutrenkus pilvą, gali plyšti blužnis, kepenys ir prasidėti vidinis kraujavimas. Šiuo atveju pagalbą gali suteikti tik gydytojas, todėl pastebėjus, kad sužeistasis išbalęs, krenta kraujospūdis, rečiau plaka širdis, skubiai reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
 

Jei stipriai buvo sutrenkta galva

, sužeistąjį reikia paguldyti ant šono, prie sumuštos vietos pridėti šaltą kompresą. Jeigu žaizda kraujuoja, yra gili, o kraujo tekėjimo nesiseka sustabdyti, skubiai reikia kviesti greitosios pagalbos medikus arba patiems vežti sužeistąjį į gydymo įstaigą. Jei sužeistasis nejuda, yra be sąmonės – jokiu būdu nejudinkite, netampykite, nepurtykite jo, nes tik dar labiau pakenksite sužeistojo sveikatos būklei. Transportuojant sužeistąjį į gydymo įstaigą, būtina suteikti jam ramybę.
Sumušus ar patempus raiščius, sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti. Tam tinka įvairūs specialūs šaldantieji kompresai, purškiamieji šaldomieji aerozoliai ar geliai, šalčio paketai ar kitos šaldančios priemonės iš vaistinės. Jei jų neturite, galite naudoti į polietileninį maišelį įvyniotą audinį su ledo gabalėliais. Jei neturite ledo, tiks bet koks vėsus daiktas, pvz., šaltame vandenyje suvilgytas rankšluostis.
Esant pirštų traumai, rekomenduojama nedelsti ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą. Dažnai kreipiamasi į gydytojus net po kelių savaičių, nes patinimas nepraeina. Per tiek laiko lūžę kaulai būna pradėję gyti, todėl tenka sugrąžinti į vietą netaisyklingai gyjančius kaulus.
Nudegus pirmoji pagalba turi būti suteikta itin skubiai, nes aukšta temperatūra audinius veikia net ir tuomet, kai jau nebeveikia deginantis veiksnys. Būtina staigiai atšaldyti nudegusią vietą – pakišti ją po šaltu vandeniu, uždėti ledo ar kitą šaltą daiktą, nes taip apsaugomi gilesni audiniai, sumažinamas tinimas, susilpninamas skausmas. Nudegusios vietos iš karto nerekomenduojama tepti jokiais tepalais ar purkšti purškalais, nes gydytojui bus sunku nustatyti nudegimo laipsnį. Atsargiai uždengę nudegusią vietą steriliu tvarsčiu, skubėkite į gydymo įstaigą.
Įvykus bet kokiai rimtesnei traumai, jokiu būdu neduokite vaikui gerti vandens ar kitokių gėrimų, nes, nuvežus sužeistąjį į gydymo įstaigą, jam gali būti reikalinga skubi operacija, jei sužeistasis valgė ar gėrė, – gali tekti plauti skrandį.