Pirmoji pagalba vaikui susižeidus

Tėveliui pagailo verkiančio sūnelio, jis paėmė vaikelį ant rankų ir sėdo vakarieniauti. Mažylis kliudė puodelį su karšta arbata.... Paauglys padėjo močiutei skinti obuolius ir iškrito iš medžio. Prisivėrė pirštus, nukrito važiuodamas dviračiu, riedučiais ar riedlente, užkliuvo už ne vietoje stovinčio fotelio, apsistumdė su draugais mokykloje ir t.t., ir pan. Tokias nelaimių istorijas kasdien išgirsta gydytojai ortopedai-traumatologai. Kaip tinkamai turėtų elgtis tėvai, kokią pirmąją pagalbą suteikti ir, svarbiausia – ko nedaryti, nornt padėti susižalojusiam vaikui. Apie tai kalbėjomės su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės ortopede-traumatologe Loreta VASILIAUSKIENE.
 

Dažniausios traumos


23-jų metų darbo patirtį turinti gydytoja L.Vasiliauskienė teigia, kad dažniausiai vaikai susižeidžia namie arba kieme, rečiau – mokykloje. Dažniausios vaikų traumos – sumušimai, patempimai, sužeidimai, lūžiai, nudegimai.
Nudegimai būdingesni mažyliams, ir kone 80 proc. tokių atvejų įvyksta dėl tėvų kaltės: įjungti lygintuvai ar kiti elektros prietaisai, ne vietoje paliktas karštos kavos puodelis, ir kelioms minutėms be priežiūros paliktas mažylis nusprendžia visą tai patikrinti...
Žaizdos ir nubrozdinimai būdingesni šiltesniam metu laikui, kai vaikai išsitraukia dviračius, riedučius, kai galima žaisti krepšinį, futbolą ar kitus lauko žaidimus, o paaugliai ima vairuoti mopedus, motorolerius.
Dar vienas sužalojimų, kurių kasmet vis daugėja – šunų, kačių, žiurkėnų ir kitų gyvūnų įkandimai.
 

Kaip elgtis


Pirmiausia susižeidusį vaiką reikėtų pasistengti nuraminti, paguosti, tuo pat metu suaugusysis turėtų nepasimesti ir įvertinti sužeidimą. Jeigu vaikas susimušė, sumušta vieta patino, ją reikia šaldyti, suteikti ramybę.
Pagal tai, kaip susižeidžiame, žaizdas galima suskirstyti į pjautines (padarytas aštriu daiktu), draskytines (nelygiais kraštais), muštines (padarytas buku daiktu), durtines (turinčias kiaurinę vietą ir gilų kanalą) ir nubrozdinimus (pažeistas tik paviršinis odos sluoksnis).
Jei žaizda didelė, stipriai kraujuoja, reikia pasistengti sustabdyti kraujavimą nestipriai spaudžiant žaizdą steriliu tvarsčiu ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.


Jei sužeidimas nesunkus, žaizda galima pasirūpinti patiems. Pagrindiniai žingsniai:
• žaizdos išvalymas,
• apsauga nuo bakterijų,
• gijimo skatinimas.
Nuplauti žaizdą galima tiesiog po tekančiu vandeniu, tinka muilas. Jei žaizda kraujuoja, iš pradžių reikia sustabdyti kraujavimą, po to patepti specialiu tepalu. Puikiai tinka Curiosin Gel. Tai vienintelė dvejopo poveikio priemonė, kuri ne tik saugo žaizdą nuo užsikrėtimo įvairiais mikroorganizmais, bet ir spartina žaizdos gijimą. Unikalų Curiosin Gel daro pagrindinė veiklioji medžiaga – cinko hialuronatas. Cinkas yra natūrali medžiaga, sauganti žaizdą nuo bakterijų bei mikroorganizmų. Hialurono rūgštis yra svarbiausia odos ir jungiamojo audinio sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso jų vientisumas bei gebėjimas atsinaujinti po traumos. Tad, užteptas ant žaizdos, hidrogelis užtikrina deguonies bei drėgmės apykaitą žaizdoje, skatina natūralius gijimo procesus. Žaizdos tvarstyti nereikia, nebent ji didelė arba trukdo kasdienei veiklai. Tuomet ją galima užklijuoti pleistru arba sutvarstyti. Sužeistą vietą hidrogeliu reikia tepti kol visiškai sugis.
Taip pat reikia elgtis, jei vaikui įkando šuo ar kitas naminis gyvūnas. Jeigu įkandimai dauginiai ir žaizdos didelės, būtina kreiptis į medikus. Jei šuo nežinomas, į gydytojus reikia kreiptis bet kokiu atveju.
 

Kaip elgtis nudegus


Pirmoji pagalba nudegus turi būti suteikta skubiai, nes aukšta temperatūra audinius veikia ir tuomet, kai jau nebeveikia deginantis veiksnys.
• Pirmiausia nudegimo vietą reikia kuo greičiau atšaldyti: pakišti po šaltu vandeniu, uždėti ledo. Šaldyti patartina ne mažiau kaip 10 min.
• Pašalinti apie nugedusią vietą esančius spaudžiančius drabužius. Jei drabužiai prilipę, jokiu būdu jų negalima plėšti.
• Atvėsintą vietą patepti Curiosin Gel, steriliai uždengti. Jei labai skauda, galima išgerti nuskausminamųjų vaistų (vaikams tinka žvakutės arba sirupas).
• Sunkesnio nudegimo atveju nedelsiant kreiptis į gydytojus.
 

Ko daryti negalima


• Berti ant žaizdos bet kokių miltelių, druskos (kai kurie tėveliai mano, jog druska dezinfekuoja – tai netiesa), miltų, dėti kiaušinio baltymo. Šios priemonės suteiks vaikui tik papildomo skausmo, nes visą tai gydytojas turės išvalyti.
• netinka naudoti jokių dezinfekuojamųjų priemonių: jodo, briliantinės žalumos, spirito ir pan. Visa tai ne tik sukelia skausmą, bet dar daugiau žaloja ir taip pažeistą odą.
 

Ko nudegus daryti negalima


• Taikyti įvairių „liaudiškų priemonių“: tepti aliejumi, sviestu ar įvairiais kitais riebalais. Buitiniai riebalai, riebaliniu pagrindu pagaminti kremai tarsi „užrakina“ karštį odoje, ir nudegimas plinta gilyn. Be to, šios priemonės trukdo gyti žaizdai, didina skausmą ir uždegimą, o kartais tampa net žaizdos infekcijos priežastimi.
• Purkšti įvairiais purškalais, kuriuos dar neretai pasiūlo vaistinėse. Šios priemonės netinka, nes yra pagamintos spirito pagrindu ir, užuot malšinusios, didina skausmą, dėl jose esančių medžiagų (parafino grupės medikamentų) dar ir trukdo žaizdai gyti.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai