){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmoji medicinos pagalba (PP) - tai visuma įvairių, visiems prieinamų priemonių ir veiksmų, kuriais siekiama sugrąžinti ar palaikyti nukentėjusio žmogaus gyvybines funkcijas iki suteikiant kvalifikuotą medicinos pagalbą. PP teikiama įvykio vietoje, kol atvyksta gydytojas arba nukentėjęs asmuo nugabenamas į ligoninę.
Situacijos bei nukentėjusiojo būklės įvertinimas
Gali būti vienas nukentėjusysis, pvz., susmunka gatve einantis žmogus, ežere skęsta plaukikas, arba keli nukentėję asmenys, pvz., autoįvykio metu gali susižaloti keli vienu automobiliu važiavę žmonės, gaisro metu gali iškart apdegti keli žmonės, apvirtus valčiai skęsti keli žvejai ir t.t.
Įvertinę situaciją, turime vertinti visų nukentėjusiųjų būklę, kad išsiaiškintume, kam pirmam ir kokią pagalbą suteikti. Vertindami nukentėjusiojo būklę:
1. Žiūrėkite!
Galima pastebėti neįprastą žmogaus padėtį, šlitinėjančią eiseną (šlitinėja ne tik girti, bet ir galvos traumas patyrę ar blogai besijaučiantys asmenys), krauju suteptus drabužius, žaizdas, pamėlusį ar išblyškusi veidą ir kt.
)/medguru-_baneris_3.png)
Svarbiausia yra ryžtis prieiti, užkalbinti, o jei reikia - ir padėti. Tai padaryti dažnai būna labai sunku, nes žmogus gali būti girtas, purvinas, apsivėmęs, kruvinas - estetiškai labai nepatrauklus, tačiau jam padėti yra mūsų pareiga.
2. Kalbinkite!
Jei pastebite nukentėjusį asmenį, pabandykite išsiaiškinti, kaip jis jaučiasi, užduokite paprastą klausimą: “Ar jūs gerai jaučiatės?”, be to, galima sužinoti, kas jam nutiko. Kartu vertiname sąmonės būklę: jei žmogus neatsako, tai jis gali būti praradęs sąmonę, pvz., patyrus galvos traumą, insultą, daug nukraujavus ir kt., arba tiesiog giliai miega.
3. Lieskite!
ko, reikia jam įžnybti į skruostus ar į kaklą, - taip galime pažadinti giliai įmigusį ar girtą žmogų. Be to, liesdami vertiname odos temperatūrą, jei veido ar kūno oda drabužių pridengtose vietose šalta, tai žmogus gali būti sušalęs (pvz., jei jis ilgai miegojo gatvėje ar šaltoje aplinkoje).
Jei žmogus nereaguoja į žnaibymą ir neatsibunda, reikia tikrinti pulsą, atspindintį širdies veiklą, bei kvėpavimą. Pulsą tikriname uždėję du pirštus vienoje kaklo pusėje, į šoną nuo gerklų ("Adomo obuolio") ir švelniai paspaudžiame, paprastai čia pajuntame miego arterijos pulsaciją (norma 60-80 k./min.) Pastaba: negaiškite laiko čiuopdami rankų ar kitų kūno vietų arterijas, nes dažnai sunkios būklės nukentėjusiesiems jų pulsavimas neužčiuopiamas, nors širdis ir susitraukinėja! Be to, nespauskite vienu metu miego arterijų iš abiejų gerklų pusių, nes jose yra daug nervinių receptorių, kurie susiję su širdies veikla, o stipriai spustelėjus gali sustoti nesveiko žmogaus širdis.
Kvėpavimą tikriname stebėdami krūtinės judesius arba pridėję ausį prie nukentėjusio nosies galime išgirsti iškvepiamos oro srovės garsą ar pajusti jos šilumą.
Jei žmogus nekvėpuoja ir (arba) nėra pulso, būtina gaivinti (žr. kt. straipsnius).
Nukentėjusio asmens išgabenimas iš pavojingos vietos
Jei aplinka kelia grėsmę nukentėjusiojo arba gelbėtojo gyvybei, pvz., praradęs sąmonę žmogus yra degančiame automobilyje ar name, guli važiuojamojoje gatvės dalyje, skęsta ar šąla gatvėje, esant žemai aplinkos temperatūrai, tai jį nedelsiant reikia išnešti iš nepalankios jo gyvybei bei sveikatai aplinkos į saugesnę vietą.
Negalima eiti į pavojingą (degantį namą, cheminėmis medžiagomis ar dūmais užterštą patalpą ir pan.) aplinką neturint jus pačius apsaugančių priemonių.
Pastaba: elkitės labai atsargiai ir švelniai, nes nešdami (transportuodami) nukentėjusįjį galite jį sužaloti! Ypač saugokite kaklą, nes lūžus stuburui net menkiausias kaklo judesys gali sužaloti nugaros smegenis ir žmogų gali paralyžiuoti, arba jis net gali mirti. Dažniausiai stuburo kaklinė dalis pažeidžiama autoįvykių metu bei neriant į vandenį, galva atsitrenkus į dugną. Tokiu atveju reikia imobilizuoti kaklą (žr. kt. straipsnius).
Pašalinkite visus įvykio ar pirmos pagalbos teikimo vietoje esančius pavojingus, galinčius nukentėjusįjį ar pagalbą teikiantįjį sužaloti, daiktus, pvz., surinkite stiklo šukes, automobilio detalių nuolaužas nuo kelio, išjunkite veikiančius mechanizmus, pvz., stakles, automobilio variklį ir pan. Be to, ant kelio pastatykite apie autoįvykį įspėjantį ženklą.
Specialūs veiksmai
Įvertinus nukentėjusiojo būklę, reikia suteikti pirmąją medicinos pagalbą, pvz., klinikinės mirties atveju - gaivinti, užspringus - padaužyti į nugarą ar taikyti Heimlicho metodą, jei yra žaizda - stabdyti kraujavimą, ją sutvarstyti, lūžus kaulams - imobilizuoti galūnę, apsinuodijus - plauti skrandį ir t.t. (žr. kt. straipsnius).
Jei nukentėję yra keli, tai PP pirmiau turime suteikti labiausiai nukentėjusiems, sunkiausios būklės asmenims, t.y. tiems, kurių gyvybei iškilusi didžiausia grėsmė: sutrikusi sąmonė, kvėpavimas, silpstanti širdies veikla, labai intensyvus kraujavimas. Tokio žmogaus pulsas būna dažnas, sunkiai apčiuopiamas, kvėpavimas dažnas, įkvėpimai negilūs. Mažiau nukentėję asmenys būna sąmoningi, dažnai garsiai rėkia, šaukiasi pagalbos. Suteikdami PP sunkiau nukentėjusiems, kitiems galite patarti ką daryti, pvz., jei kraujuoja žaizda, liepkite užspausti žaizdos kraštus, jei galūnė nelūžusi, ją pakelti į viršų ir pan. Suteikę PP sunkiausiai nukentėjusiems, nedelsdami padėkite kitiems.
Nukentėjusiojo padėtis
Teikiant PP, nukentėjusiajam turi būti suteikta tam tikra padėtis, kuri apsaugo žmogų nuo įvairių komplikacijų, pvz., jei paguldysime nukentėjusįjį ant šono, jis neuždus užspringęs vėmalais ar iš nosies bėgančiu krauju. (5 pav.) Be to, teisinga padėtis apsaugo ir nuo papildomų pažeidimų, pvz., sustabdę kraujavimą, žmogų turime paguldyti arba pasodinti ant žemės taip, kad jis, net ir netekęs sąmonės, nenuvirstų. Be to, nukentėjusiuosius reikia užkloti drabužiais ar užtiesalu, kad jie nesušaltų (ypač greitai sušąla žmonės be sąmonės). Jei nukentėjusiojo drabužiai šlapi, reikėtų perrengti, be abejo, jei tai nesukels pavojaus žmogaus gyvybei, pvz., negalima rengti ir judinti žmogaus, kuriam įtariama stuburo trauma.
Taisyklė: be sąmonės esantį ar jos netenkantį žmogų reikia guldyti ant šono.
Trinkančių gyvybinių funkcijų kontrolė
Gyvybines funkcijas tikrinkite vertindami nukentėjusiojo būklę po transportavimo ir (arba), jei įmanoma, jo metu. Be to, būtina jas visą laiką kontroliuoti ir laukiant GMP ekipažo. Nukentėjusiojo organizmas intensyviai kovoja su jį pažeidusiu faktoriumi bei jo sukeltais pakitimais: mobilizuojami visi organizmo apsauginiai mechanizmai, pasireiškia stresas. Išsekus organizmo apsauginių mechanizmų rezervams, trinka gyvybinės funkcijos: išnyksta sąmonė, krenta arterinis kraujo spaudimas, sustoja širdies veikla bei kvėpavimas, ištinka mirtis. Laiku pastebėjus gyvybinių funkcijų sutrikimą bei pritaikius specialius PP veiksmus bei priemones, galima užkirsti kelią jų sukeliamoms komplikacijoms.
Pirmoji psichologinė pagalba
Prisiminkite, kad jau jūsų buvimas šalia (prisistatykite nukentėjusiajam, paimkite jį už rankos, paklauskite vardo) nukentėjusiojo, jo skundų bei nuogąstavimų išklausymas bei jūsų atliekamų pirmosios pagalbos veiksmų tikslingumo paaiškinimas ramina nukentėjusiuosius, didina jų pasitikėjimą jumis. Stenkitės elgtis ramiai, nepulkite į paniką, nes panika yra ,,užkrečiama”. Nukentėjusiesiems negalima meluoti, tačiau sakydami teisybę nedetalizuokite psichiką traumuoti galinčių aplinkybių. Jokiu būdu nekaltinkite nukentėjusiojo. Paminėkite, kad pagalba jau atvyksta, o jos laukdami bendraukite su nukentėjusiuoju.
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) kvietimas
Suteikus PP būtina iškviesti GMP, kurios brigada suteiks kvalifikuotą medicinos pagalbą. Kviečiant GMP reikia žinoti:
Kur įvyko nelaimė. Nurodomas tikslus adresas. Jei įvyko kelyje, tai nurodyti kelio kryptį bei kilometrą, pvz., autostrados Kaunas-Vilnius 25-ame kilometre, jei prie ežero ar upės, tai prie kokio, kuriame krante ir kokiu keliu reikia privažiuoti.
Kas įvyko ir kokie pagrindiniai pažeidimai. Pvz., žmogus nukrito lipdamas laiptais, kraujuojanti žaizda kaktoje, lūžusi dešinė koja.
Kam įvyko nelaimė ir kiek nukentėjo asmenų. Pvz., 70 metų vyrui ir t.t. Nurodžius nukentėjusiųjų skaičių, GMP stotis sužino, kiek ir kokių brigadų reikia išsiųsti į įvykio vietą.
Reikia išsiųsti ką nors pasitikti GMP ekipažą, ypač jei nelaimė įvyko nuošalioje, sunkiai randamoje vietoje, pvz., nusiųskite žmogų prie pagrindinio kelio atšakos, vedančios prie žvejybos vietos ar stovyklavietės, kur įvyko nelaimė. Reikia GMP ekipažą pasitikti ir prie daugiabučių namų, ypač kur yra daug laiptinių...
Jei įvykio vietoje yra keletas žmonių, tai vienas iš jų, paprastai tas, kuris nesutrinka ar yra labiau patyręs, imasi vadovauti PP teikimui, t.y. jis paskiria kiekvienam konkrečią užduotį. Vienas žmogus pradeda vadovauti ir taip paskirsto užduotis: jis pats ir dar du žmonės suteikia PP nukentėjusiesiems, vienas žmogus bėga skambinti ir kviesti GMP bei policiją, dar vienas žmogus apsaugo įvykio vietą, t.y. pastato avarinį ženklą, nurenka nuo kelio pavojingas nuolaužas. Visi aukščiau išvardinti PP etapai vyksta vienu metu, todėl sutaupoma laiko, pagerėja nukentėjusio asmens gyvenimo bei sveikimo prognozė.
seniau labai mėgau mandarinus. šie vaisiai buvo vieni iš mano mėgstamiausių,...
Skaityti daugiauVasara – ne tik malonumų, bet ir pavojų metas. Rodos, išvykai poilsiauti, o štai jau ir nubrozdinimai, įgėlimai, kraujosruvos ir panašiai. Todėl, kad ir kaip norėtume atsipalaiduoti, tačiau saugumo pamiršti nevalia. Vis dėlto, jei nelaimė jau įvyko, tuomet per vėlu galvoti „kas būtų, jei...“. Tuomet patartina nebedelsti ir kuo skubiau dezinfekuoti sužeistą vietą....
Skaityti daugiauVien pats žodis traukuliai kiek sutrikdo, o tiesiogiai susidūrus su šia gąsdinančia situacija gali apimti ne tik baimė, bet ir panika. Šiame temų apie pirmąją pagalbą ciklo straipsnyje kalbame būtent apie traukulius: kas jie yra, kaip juos atpažinti ir kaip suteikti pirmąją pagalbą. Prisiminkite, kad nuo jūsų veiksmų gali priklausyti kito žmogaus sveikata ir gerovė....
Skaityti daugiauSuteikti pirmąją pagalbą labai dažnai reiškia ne tik padėti žmogui sunkioje situacijoje, bet ir išgelbėti jį nuo tolimesnių sunkių sveikatos sutrikimų ar netgi mirties. Šiame temų apie pirmąją pagalbą ciklo straipsnyje kalbame apie tai, kaip suteikti reikiamą pagalbą tokiose gąsdinančiose situacijose, kaip ištikęs insultas ar infarktas. ...
Skaityti daugiauAr teko atsidurti situacijoje, kai prieš akis sukniubo žmogus ir kelias sekundes tiesiog nežinojote ką daryti? Nualpimas yra viena iš dažniau pasitaikančių būklių. Dažniausiai alpimas nėra rimtos ligos ar sutrikimo simptomas, tačiau kitais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtesnę ligą, viena tokių – cukrinis diabetas. Pateikiame patarimus ir nurodymus, kaip elgtis tokiais atvejais. ...
Skaityti daugiauKasdienybė yra pilna netikėtų, o dažnai net labai banalių situacijų, kai žmogaus gyvybė pakimba ant plauko ir jai išsaugoti yra duotas tik labai mažas laiko tarpas. Viena iš tokių situacijų – užspringimas, nuo kurio kasmet miršta apie 3 800 žmonių. Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbame apie pirmosios pagalbos suteikimą užspringusiam žmogui. ...
Skaityti daugiauDažniausiai viduriavimas prasideda ūmiai, o to priežastys – įvairios infekcijos (virusai, bakterijos, parazitai). Todėl ir ligos, kurias jos sukelia, turi bendrą pavadinimą – ūminės žarnyno infekcijos. Viduriavimo eiga gali būti lengva ir pasireikšti nedideliais negalavimais, pvz., sukeltais mitybos įpročių pokyčių atostogų metu, arba labai sunki, kai žmogus praranda daug skysčių ir dėl to gali netgi staigiai per keletą valandų mirti. Taigi viduriavimas – rimtas simptomas, be to, labai paplitęs. Kaip elgtis?...
Skaityti daugiauAr teko kada atsidurti situacijoje, kai jūs, jūsų artimas žmogus, o galbūt tiesiog nepažįstamasis pateko į pavojingą situaciją – susižeidė, apsinuodijo, ūmiai susirgo – ir jūs atsidūrėte sudėtingoje padėtyje, kai prireikė teikti pirmąją pagalbą. Ar žinojote, kaip elgtis? Ar sustingote iš baimės? Galbūt galvoje tarsi vartėte kažkur matytus pagalbos knygos puslapius ar matyto filmo kadrus? „Sveikas žmogus“ šiais metais pradeda naują temų ciklą apie pirmąją pagalbą, kuris, tikimės, padės visiems, patekusiems į šią padėtį, reaguoti laiku, tinkamai, be baimės ir išgelbėti tą, kuriam pagalba tuo metu bus reikalingiausia. ...
Skaityti daugiauKiekvienais metais ateina laikas, gana dažnai tai būna vasaris, kai sparčiai didėja sergamumas gripu, ir nė vienas mūsų nesame apsaugoti nuo šios ligos. Ir nors apie gripą kalbama nuolat, daugelis tebemano, kad jį galima tiesiog pravaikščioti. O juk liga gali pasireikšti sunkiomis formomis arba sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų. Deja, bet ir šiemet neapsieita be gripo aukų. Kaip elgtis gripo sezono metu? Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė....
Skaityti daugiauPaprastas peršalimas yra viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus serga vidutiniškai kartą per metus. Peršalti galima bet kuriuo metų laiku, bet rudenį ir žiemą pavojus didžiausias. Paprastą peršalimą galima gydytis ir namuose. Tik reikia neužmiršti, kad natūralios gydymo procedūros turėtų būti pradėtos vos pajutus pirmuosius simptomus. ...
Skaityti daugiauVaikus auginantys tėvai, jei tik galėtų, paskui mažąjį nenuoramą lakstytų su pagalvėle. Tačiau, deja... Nors kojytės, atrodo, labai mažos, paskui jas ne visuomet įmanoma spėti. Tokiu atveju svarbiausia žinoti, kada vaikučio trauma rimta ir reikia ieškoti gydytojo pagalbos, o kada tereikia nusišypsoti ir pasakyti: „Zuikį pagavai“, papūsti, pabučiuoti ir taip pagydyti skaudančią kojytę. Į klausimus sutiko atsakyti Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vedėjas Povilas Venckus....
Skaityti daugiauKelias. Ant jo stovi vyrukas. Link jo važiuoja automobilis. Vyrukas galvoja: „Automobilis – ne traukinys, apvažiuos“. Automobilio vairuotojas galvoja: „Vyrukas – ne stulpas, pasitrauks“... O štai mums, išgirdus šią istoriją, galvoje sukasi viena frazė: „Pirmosios pagalbos rinkinys“... Taigi apie šiuos rinkinius, bintus bei kitas medicinos pagalbos priemones mums papasakos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė BIELINIENĖ....
Skaityti daugiauKo gero, vos ne kiekvienas žmogus yra bent kartą gyvenime patyręs galvos traumą. Ypač dažnai jas patiria judrūs, gyvybingi vaikai, dviratininkai ir, aišku, sportuojantieji. Bet ne dėl kiekvienos galvos traumos žmogus kreipiasi į gydytojus. Kita vertus, kai kuriais atvejais iš pradžių atrodanti menka trauma vėliau gali sukelti sunkų sveikatos sutrikimą ir turėti labai sunkias pasekmes. Tad į ką atkreipti dėmesį, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kaip gydytis, jei patyrėte galvos traumą?...
Skaityti daugiauMinkštųjų audinių, sąnarių ir kaulų lūžių traumų tikimybė tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku maždaug vienoda. Vasarą tikimybę susižeisti nulemia aktyvesnis gyvenimo būdas, kelionės, pramogos. Žiemą tikimybę patirti traumą didina slidi kelio danga. Bet kuriuo metų laiku didesnes ar mažesnes traumas patiriame buityje, fizinio krūvio metu, sportuodami. Trumpai apie galimas traumas, jų sukeliamus simptomus ir gydymo principus....
Skaityti daugiauKaip reikėtų prižiūrėti ir gydyti nudegimų žaizdas, jeigu atsitiko nelaimė? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja, odos ligų gydytoja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiaunuožvarbos – tai kapiliarų tonuso sumažėjimas bei neadekvati odos reakcija ...
Skaityti daugiauAtėjus vasarai prasidėjo iškylos gamtoje, linksmybės, maudynės, pasivažinėjimai dviračiais ir riedučiais, darbai daržuose bei soduose, tačiau gamtoje tyko ir pavojai. Apie dažniausiai pasitaikančias nedideles traumas ir kokių priemonių imtis joms įvykus kalbamės su gyd. traumatologu Dinu KURAUSKU....
Skaityti daugiauVirškinamosios sistemos sutrikimai ir apsinuodijimas Dažniausiai pasitaikanti priežastis - per gausus valgymas, sugedęs ar blogai paruoštas maistas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Jeigu išsivėmus palengvėja, tai rodo, kad kalti valgymo įpročiai ar nepatenkinama maisto kokybė. Gali pykinti sergant kasos uždegimu, lėtiniu gastritu, tulžies pūslės uždegimu, opalige bei apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, susirgus ūminiu apendicitu ir kt....
Skaityti daugiauAr žinojote, kad gydant kaulų lūžius, gipsą gali pakeisti plastmasiniai įtvarai? Pasirodo, juos naudoti daug paprasčiau, kyla kur kas mažiau vargo. Apie įtvarus, vienus iš daugelio “Ortopedijos technikos” gaminamų ortopedinių gaminių, bei kitus bendrovės gaminius medicinai ir sportui, jų kompensavimo tvarką kalbamės su aukščiausios kategorijos traumatologu-ortopedu, AB “Ortopedijos technika” poliklinikos vedėju Zigmu KATAUSKU....
Skaityti daugiauPo sunkios ligos ar patirtos traumos organizmas būna nusilpęs, o mes norime kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kaip padėti sau sutvirtėti, kalbamės su ambulatorinės reabilitacijos centro vedėja Aurelija Simavičiene....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, dantų ir burnos ligomis serga didžioji dalis Lietuvos gyventojų. O vienas svarbiausių prevencijos veiksnių, kaip sako odontologė Asta Visokinskienė, yra burnos higiena. Su odontologe kalbame apie tai, kokia burnos higiena yra tinkama ir kodėl ji tokia svarbi....
Skaityti daugiauTurbūt daugeliui retkarčiais suskausta pilvą arba skrandį, sutrinka virškinimas, pučia pilvą. Ir tikrai nesuklysime pasakę, kad kiekvienas iš mūsų žino, kaip jaučiasi žmogus, kuris viduriuoja ar kurį pykina. Šios bėdos vargina tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. ...
Skaityti daugiauŽinios apie ligą ir teigiamas nusiteikimas padeda sveikti. O kas geriausiai patars, palaikys, jei ne sergantieji ta pačia liga. Be abejo, negalima sumenkinti artimųjų vaidmens, tačiau jie yra sveiki, o sergančiajam, ypač tik išgirdusiam diagnozę, svaresnis tampa likimo draugo patarimas. Veikiausiai dėl to visame pasaulyje ir Lietuvoje ligoniai ir jų artimieji buriasi į klubus, asociacijas. Viena tokių – Lietuvos asociacija „Gyvastis“, kuri nuo šių metų didesnį dėmesį skiria sergantiesiems inkstų vėžiu....
Skaityti daugiauSkausmai širdies plote gąsdina žmones. Esame girdėję, kad staigi mirtis gali ištikti ir jokiais širdies negalavimais nesiskundžiantį žmogų. Riziką patirti širdies smūgį didina ir artimo žmogaus netektis, dideli fiziniai, emociniai krūviai. Mokslininkai nustatė, kad gedintiesiems per pirmąją dieną rizika patirti širdies smūgį padidėja net 21-ną kartą. Kaip atskirti, ar žmogų varginantys skausmai reikalauja neatidėliotinos medikų pagalbos? Kokie simptomai praneša apie širdies ligą, o kokie galbūt susiję su kitomis, ne širdies, patologijomis? Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe-konsultante doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauVisi girdėjome posakį „ kas kvėpuoja ne visa krūtine, tas gyvena nevisavertį gyvenimą“. Sveikos gyvensenos propaguotojai teigia, kad taisyklinga mityba gyvenimą gali pailginti 20 metų, o taisyklingas kvėpavimas – net 40 metų. Ar kvėpuojame taisyklingai? Ar apskritai kvėpavimas turėtų rūpėti žmogui? O gal netaisyklingas kvėpavimas gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos? Apie tai kalbamės su alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos mokslų daktare docente Jūrate Staikūniene (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiau
