){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Buvo manyta, kad vaikų pieninių dantų nereikia kaip nors ypatingai prižiūrėti ar taisyti. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Reikia žinoti: jeigu yra sugedusių pieninių dantų, tai yra nemažai rizikos, kad ir nuolatiniai dantys bus nesveiki, daug lengviau pažeidžiami. Vaiką reikia saugoti nuo dantų skausmo, nes gydymas gali būti labai sudėtingas (vaikas bijo, patiria daug streso, o, kol dantukai gydomi, negali visaverčiai maitintis). Labai sugedę dantys gali būti ir funkcinių kramtomojo aparato sutrikimų priežastis. Be to, negydyti dantys gali sukelti sistemines organizmo ligas (sąnarių, inkstų, širdies ir kraujagyslių), mažinti organizmo atsparumą. Negydyti pieniniai dantys, kaip ir nuolatiniai, yra infekcijos židiniai organizme, jie gali būti netaisyklingo sąkandžio priežastis.
Dantų higiena ypač svarbi profilaktikai. Sugedusių dantų ert-mėse esančias apnašas ar maisto likučius sunku išvalyti. Kai burnos ertmėje nuolat yra bakterijų, burnos higiena nėra veiksminga. Dantų apnašose esančios bakterijos gamina kietuosius danties audinius ardančias rūgštis.
Prarasti pieninius dantis anksčiau nei jie patys natūraliai iškris yra pavojinga, nes jie tarsi rengia vietas žandikaulyje nuolatiniams dantims.
Vaikas profilaktinei priežiūrai pas odontologą turi patekti išdygus pirmajam dantukui, o vėliau – du kartus per metus.
Trejų metų vaiko dantis galima padengti fluoro laku arba želė. Išdygus krūminiams dantukams, jų vagelės gali būti padengiamos silantais.
Kokia pasta geriausiai tiks konkrečiu atveju, gali patarti odontologas arba dantų higienistas, įvertinęs dantų ir burnos ertmės būklę. Lietuvos vakarinėje dalyje gyvenančių žmonių dantys labiausiai pažeisti fluorozės, nes didelė fluoro koncentracija geriamajame vandenyje. Todėl šio regiono gyventojams geriau naudoti dantų pastą be fluoro.
Visiškai pašalinti apnašas dantų šepetėliu ir pasta neįmanoma. Reikia naudoti ir higieninius tarpdančių siūlus. Jais dantis reikia valyti kartą per dieną, prieš valant šepetėliu. Kiekvienas tarpdantis bei danties paviršius valomas judesiu aukštyn–žemyn 4–5 kartus.
Net ir kai, atrodytų, nėra būtinumo, periodiškai (kas 6 mėn.) reikia lankytis ne tik pas gydytoją odontologą, bet ir pas burnos higienistą. Profesionali burnos higiena padės išvengti nemalonaus burnos kvapo bei apydančio audinių ligų (periodontito, gingivito).
Žmogaus dantims naudingas kietesnis maistas. Tarp valgymų naudinga pakramtyti kietų produktų: džiūvėsių, riešutų, morką, obuolį, apdžiūvusios duonos, kas gali – svogūno ar česnako skiltelę. Tai aktualu ir suaugusiems žmonėms, ir vaikams. Kietas maistas padeda dantims natūraliai apsivalyti.
Dantų skausmą žmogus jaučia dėl karieso (ėduonies, lot. caries dentis – puvėsis) arba išsivysčius periodonto ligoms. Karieso komplikacijos – nervo uždegimas (pulpitas) ir parodontitas.
Skausmas – tai atsakomoji organizmo reakcija į pažeidimą. Skausmo malšinimas vaistais tėra trumpalaikė išeitis. Būtina šalinti ligos priežastį.
Gydant kariesą, skausmas įveikiamas palyginti greitai – pakaks vieno ar kelių vizitų pas odontologą.
Didžiausias dantų skausmas yra pulpito, t.y. danties nervo uždegimo, metu. Pagrindinis jo požymis – labai stiprus skausmas naktį (šis skausmas neretai prilyginamas gimdymo skausmams). Įmanoma prakentėti uždegimą, kol jis nuslops, bet tai ypač pavojinga. Vėliau gali susidaryti pūliniai prie danties šaknų. Tada reikės chirurginės intervencijos.
Jeigu maistas nėra gerai sukramtomas, gali sutrikti maisto virškinimas ir pasisavinimas. Antra, netekus danties, aplinkiniai dantys pradeda svirti į atsiradusios ertmės vietą. Netekus dantų, kinta ir veido išraiška: netekus krūminių dantų, įdumba skruostai (nes pažemėja sąkandis), kai nėra priekinių dantų, „sukrenta“ lūpos, ir žmogus atrodo senesnis. Dėl apatinio žandikaulio-smilkinkaulio sąnario deformacijos sutrinka kalba, imama švepluoti. Labai svarbu nedelsti ir kreiptis į odontologą ortopedą, kad pritaikytų dantų protezą. Šiuolaikiniai dantų protezai savo fizinėmis, mechaninėmis bei estetinėmis savybėmis beveik prilygsta natūraliems dantims.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Esam beveik 3 metuku ir jau nebeturim priekiniu virsutiniu 4 dantuku. Sako, kad tai buteliuko kariesas, nes saknyt4s likusios. Kaip galima pdeti, kad nuolatiniai dantukai isdyktu sveiki? Arba kad likusios saknytes neskaudetu?
Aciu lauksiu atsakymo.