){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Veido ir žandikaulių chirurgija yra dviejų mokslo krypčių – medicinos ir odontologijos disciplina. Veido ir žandikaulių chirurgai gydo burnos ertmės organų, veido, kaklo ligas, apsigimimus, sužalojimus. Šioms ligoms dažnai būtinas kompleksinis gydymas, o operacija šiame procese yra svarbiausia ir veiksmingiausia.
Veido ir žandikaulių chirurgija glaudžiai siejasi su kitomis odontologijos disciplinomis: ortodontija, dantų ir žandikaulių ortopedija, vaikų odontologija, endodontija ir kt., nes taiko bendrus diagnostikos ir gydymo metodus, taip pat jos siejasi anatominiu-topografiniu požiūriu, fiziologinės burnos ertmės organų, dantų, veido srities audinių betarpišku ryšiu bei tarpusavyje susijusiais ir besivystančiais patologiniais procesais.
Yra šios pagrindinės veido ir žandikaulių chirurgijos šakos: veido ir žandikaulių uždegimai, traumos, onkologija, veido ir žandikaulių atnaujinamoji chirurgija, įgimtų ar įgytų veido ir žandikaulių deformacijų bei anomalijų chirurginis gydymas, dantų implantacija, neurostomatologija.
Lietuvoje, be mūsų klinikos, veido ir žandikaulių chirurgijos skyriai yra Vilniaus „Žalgirio“ ligoninėje bei Klaipėdos ligoninėje. Malonu, kad kolegos klaipėdiečiai savo profesinį kelią pradėjo bei įgijo patirties KMU Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje.
Kiekvienais metais mūsų stacionare gydoma apie 2 tūkst. ligonių. Maždaug trečdalis jų patenka dėl patirtų veido traumų. Dažniausiai tai yra įvairūs veido kaulų lūžiai: apatinio ir viršutinio žandikaulių, skruostikaulio kūno ir lanko lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužalojimai. Sporto traumos sudaro apie 0,3 proc. visų traumų, tačiau vadinamųjų kontaktinių sporto šakų atstovams jos palyginti nėra dažnos, o daug dažnesnės, pavyzdžiui, krepšininkams.
Dažnai tenka padėti sergantiesiems veido ir žandikaulių uždegimais. Veido ir žandikaulių srities uždegimų pradžia – negydyti ar blogai išgydyti dantys, dėl ko susiformuoja veido bei žandikaulių pūliniai ir pūlynai, išsivysto žandikaulių osteomielitai.
Nemažai pacientų kreipiasi dėl veido skausmų. Jiems padeda veido ir žandikaulių chirurgai, kurie specializuojasi neurostomatologijos srityje.
Per pastaruosius trejus metus labai padaugėjo gerybinių ir piktybinių navikų žandikaulių, lūpų ir burnos dugno srityse. Jeigu prieš 10 metų dėl piktybinių navikų gydydavome 3–5 pacientus per metus, tai dabar – iki 70.
Kita mūsų veiklos sritis – ortognatinė chirurgija. Tai pagalba žmonėms, kurių žandikauliai yra netaisyklingi, didesni ar mažesni nei įprasta. Su tuo susijusios problemos dėl netaisyklingo sąkandžio (nepakankamai gerai sukramtomas maistas, kalbos defektai). Tokiais atvejais gali būti atliekamos rekonstruojamosios žandikaulių mažinimo ar didinimo operacijos.
Mūsų klinika yra vienintelė Lietuvoje, kur atliekamos apatinio žandikaulio smilkininio sąnario operacijos dėl konservatyviai neišgydomos sąnario patologijos.
Veiksminga pagalba labai susijusi su galimybėmis taikyti naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Vienas iš pavyzdžių: dar neseniai operuojant lūžusius žandikaulius lūžgaliai buvo surišami specialia viela, o šiuo metu, kaip ir visame pasaulyje, osteosintezei naudojame specialias plokšteles.
Malonu, kad mūsų klinika viena pirmųjų Europoje įsigijo specialų endoskopą. Su šiuo prietaisu galima įvertinti audinių, ertmių pokyčius ir kt. – tai, ko nematyti „plika akimi“. Chirurgų darbas, įsigijus šį prietaisą, tapo daug kokybiškesnis. Endoskopo taikymo galimybės yra didžiulės.
Veido ir žandikaulių srities, kaip ir kitų sričių, chirurgų darbas labai priklauso ir nuo kasdien naudojamų instrumentų kokybės bei galimybių juos atnaujinti, todėl šiandien mums yra svarbiau, kad įrankiai ir instrumentai, būtini kasdieniniam darbui, atitiktų šiuolaikinius reikalavimus ir nekiltų jokių biurokratinių kliūčių juos įsigyjant.
Aukštos kokybės medicinos paslaugas vis dėlto lemia finansiniai ištekliai. Gydytojai pasirengę dirbti kvalifikuotai, bet, nepakankamai skiriant lėšų, taip dirbti negali.
Kaip ir bendrosios praktikos odontologai, mes patariame tinkamai prižiūrėti dantis ir burnos ertmę, per metus vieną kartą pasitikrinti profilaktiškai, – net ir tuomet, kai, paciento nuomone, nėra reikalo. Deja, daugelis mūsų pacientų yra kantrūs ir nekreipia dėmesio, pavyzdžiui, į įvairias opas ar opeles ant lūpų ar burnos gleivinėje. Vėliau gali paaiškėti, kad tai – vėžys. Dažnai pacientai kreipiasi, kai navikas išplinta, pradeda skaudėti. Tuomet gydymas yra sudėtingas arba mažai veiksmingas. Nors ir mažas spuogelis, opelė, išauga ant veido ar burnos ertmėje turėtų būti skubus signalas bei raginimas konsultuotis su veido ir žandikaulių chirurgu, burnos chirurgu, odontologu. Susiformavęs darinys gali būti rimtos ligos ar infekcijos pasekmė.
Organizmas – vientisa sistema. Infekcija, esanti danties šaknies viršūnės srityje, "mažomis" porcijomis išsiskiria į kraują ir išplinta visame organizme. Dėl nuolatinės intoksikacijos gali sutrikti širdies, inkstų, kepenų, sąnarių veikla, išsivystyti minėtų organų reumatinės ligos. Susiformavus pūliniams, pūliai iš veido ir žandikaulių srities gali patekti į tarpuplautį, galvos smegenis, tapti tromboembolinių (krešulių susiformavimo kraujagyslėse) komplikacijų priežastimi. Tai labai grėsmingos būklės. Veido srities pūlinių chirurginis gydymas vykdomas tik stacionare, nes ir mažo pūlinuko turinys labai greitai gali patekti į galvos smegenis ir turėti sunkių pasekmių. Ypač pavojinga spaudyti ar kitaip patiems „gydyti“ pūlinukus ar kt. darinius, atsiradusius viršutinėje lūpoje ir viduriniame veido trečdalyje, nes ši sritis tiesiogiai siejasi su galvos smegenimis.
Tėvai turėtų periodiškai apžiūrėti ir stebėti, ar vaikų burnytėse, veidukuose neatsirado patologinių pokyčių (dėmių, išaugų), ir laiku kreiptis į specialistus. Bet koks pakitimas burnoje turi kelti nerimą dėl galimos ligos. Linkiu būti sveikiems!
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę