){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Deja, visuomenėje vis dar įprasta gražų ar net šokoladinį kūno įdegį sieti ne tik su patrauklia išvaizda, bet ir su gera sveikata. Bet ar tikrai taip yra? Įdegio grožis nusiplauna po kelių mėnesių, o negailestingai spindulių paveikta oda sensta, storėja, raukšlėjasi. Veikiant kaitriems saulės spinduliams, kinta kolageninės ir elastinės skaidulos, oda sausėja, praranda elastingumą, anksčiau atsiranda raukšlių, įvairių odos kraujagyslių pakitimų, suragėjimų, sutrinka pigmentacija. UV spinduliai provokuoja ir odos auglių atsiradimą. Didžiausias pavojus yra tas, kad neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir nebeišnyksta. Tyrimai įrodė, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20-ties ar net 30 - ties metų. Odos vėžys dažniau išsivysto tiems, kurie vaikystėje buvo nusvilę saulėje iki pūslių.
Ypač nerekomenduojama kaitintis saulėje vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, sergantiesiems lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, taip pat esant ūminėms odos alergijoms ir pūlinei infekcijai.
Jei nesergate odos ligomis, kurios padidina jautrumą saulės spinduliams, apsauga nuo saulės reikėtų pradėti rūpintis ankstyvą pavasarį ir tęsti iki rudens pradžios.
Sergant kai kuriomis odos ligomis, pvz., raudonaisiais spuogais, raudonąja vilklige, esant išsiplėtusiems veido odos kapiliarams, pigmentinėms dėmėms, gausiems ar pakitusiems apgamams, padidėjusiam jautrumui saulės spinduliams, kremus su apsauginiais nuo saulės filtrais reikėtų naudoti ištisus metus.
Apsaugos nuo saulės produktai gali turėti cheminius ir/ar fizinius UV filtrus, veikiančius kaip apsauginis skydas. Fiziniai filtrai UVA ir UVB spindulius atspindi, cheminiai juos absorbuoja.
Apsaugos nuo saulės faktorius SPF (angl. Sun protection factor) parodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdami nuo UVB spindulių. Deginimosi trukmė priklauso nuo odos tipo. Pavyzdžiui, jei esate II odos tipo, pasitepę priemone, kurios SPF 15, galėsite saugiai išbūti saulėje 150 min. Po to reikia pasitepti vėl. Jei stipriai prakaituojate, kremu tepkitės dažniau. Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Tepti reikėtų kruopščiai, nes antraip galima stipriai nudegti nepateptą odos vietą ar įdegti netolygiai.
Apsaugines priemones nuo saulės tinkamai vartojant nuo vaikystės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 proc.
Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia. Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus su apsauginiu filtru nuo saulės, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį - nuo 10 iki 16 valandos.
Ypač jautri saulės spinduliams kūdikių ir vaikų odelė. Jiems skirti specialūs UVA ir UVB spindulius blokuojantys apsauginiai kremai su dideliu SPF (daugiau kaip 15). Mažiesiems negalima būti saulėje vidurdienį, būtina būti su kepure ir marškinėliais.
Suaugusiųjų žmonių paprastai saulei jautresnė yra sausa, linkusi į alergiją oda. Jautrumą saulei padidina ir kai kurie medikamentai: kai kurie antibiotikai, kontracepciniai, vaistažolių, dervų preparatai ir kt.
Saulės poveikį stiprina ir kvepalai, spiritiniai losjonai, todėl vasarą jų reikėtų vengti, ypač atostogaujant kalnuose, prie ežero ar pajūryje.
Odą saulei taip pat įjautrina kai kurie augalai.
Kosmetikos gamintojai siūlo gana platų apsauginių kremų nuo saulės asortimentą. Apsaugines priemones nuo saulės patartina pirkti vaistinėse.
Prieš renkantis kremą reikėtų atsižvelgti į savo odos tipą. Pavyzdžiui, jei esate šviesios baltos odos, pirmuosius saulės spindulius pasitikite išsitepę kūną ir veidą kremu su didesne apsauga (SPF 15-20-25), kiek įpratę prie saulės spindulių, apsauginį faktorių mažinkite (iki SPF 8-10-12).
Taip pat svarbu, kur jūs deginsitės - Lietuvoje ar, tarkim, Ispanijoje. Pietų šalyse saulės aktyvumas kaip žinoma, yra didesnis, todėl ir reikėtų rinktis kremą su didesniu apsauginiu filtru (SPF 30 ar 35).
Jautriai, linkusiai į alergiją odai apsaugoti patartina rinktis apsaugos nuo saulės priemones, kurios yra be kvapiųjų medžiagų ir pritaikytos odai drėkinti bei minkštinti. Emolientai su UVA/UVB filtru ne tik suteikia patikimą apsaugą nuo saulės, bet kartu ją maloniai drėkina bei maitina. Tokie yra patobulintos ”Eucerin“ produktų nuo saulės linijos ”Spirig“, “Vichy”, ”Sebamed“ preparatai ir daugelis kitų priemonių. “Eucerin” naujiena - produktai su UV filtrais, t.y. apsauga ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių. Naujosios priemonės dabar dar veiksmingesnės. Šį naują sprendimą “Beiersdorf” tyrimų laboratorija sukūrė išskirtinai serijai “Eucerin Sun”, ir dabar jis naudojamas visuose “Eucerin Sun” produktuose jautriai odai.
Sausai odai labiau tinka apsauginiai kremai ir tepalai, riebesnei odai - losjonai. Svarbiausia pasirinkti tinkamą SPF ir nenaudoti pasenusio kremo.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę