){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sąkandžio sutrikimai gali būti genetiškai paveldėti arba atsirasti dėl aplinkos veiksnių (netaisyklingo kvėpavimo, pirmalaikio pieninių dantų iškritimo ir kt.).
Morfologine prasme sąkandžio anomalijų pirmiausia gali būti dėl viršutinio ir apatinio žandikaulių pagrindų dydžio neatitikimo ar netinkamo jų santykio. Šio tipo ortodontinės anomalijos, dar vadinamos skeletinėmis, gali būti koreguojamos tik žandikaulių augimo periodu: mergaitėms – iki 11–13 metų amžiaus, berniukams – iki 14–15 metų. Vėliau jų koregavimas įmanomas tik chirurginiu būdu koreguojant žandikaulių dydį.
Dalį ortodontinių anomalijų lemia netaisyklinga dantų padėtis (kreivi, pasisukę dantys), vietos trūkumas dantų lanke (susigrūdę dantys), nenormali dantų vainikų forma ir dydis. Šio tipo ortodontinių anomalijų gydymas neturi amžiaus apribojimų. Vis dažniau, atsiradus ortodontinių anomalijų, kreipiasi vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau metams bėgant vyksta kaulų audinio rezorbcija. Kai apsinuogina daugiau kaip pusė danties šaknies ilgio, ortodontinis gydymas tampa neįmanomas.
Bendrosios praktikos (šeimos) odontologas turi stebėti vaiko dantų vystymąsi, sąkandžio formavimąsi ir, reikalui esant, siųsti vaiką konsultuotis pas gydytoją ortodontą.
Daugumai vaikų ortodontinis gydymas pradedamas sulaukus 9–10 metų amžiaus. Kai kada (pvz., kai yra lūpos ir gomurio nesuaugimas, anksti netekus pieninių dantų ir kt.) ortodontinis gydymas pradedamas daug anksčiau.
Sveiki dantys ir taisyklingas dantų lankas – gražios šypsenos pagrindas. Gero estetinio vaizdo siekimas yra svarbiausias veiksnys, skatinantis vaikus ir paauglius gydytis ortodontijos kabinetuose bei klinikose.
Dėl kitų priežasčių kreipiamasi kur kas rečiau. Kai dantys išsidėstę netaisyklingai, sutrinka savaiminis dantų apsivalymas, kaupiasi dantų apnašos. Tai savo ruožtu sukelia apydančio audinių uždegimą ir skatina dantų ėduonies vystymąsi.
Kai kada, kai yra sunkių ortodontinių anomalijų, apydančio audiniai gali būti traumuojami kramtant maistą. Taip vystosi okliuzinė trauma, pasireiškianti apydančio audinių uždegimu ir kaulų audinio rezorbcija (tirpimas). Rezorbcijai progresuojant, didėja dantų paslankumas, dantys pasvyra, tarp jų gali atsirasti tarpelių. Laiku pradėjus gydyti, procesas gali būti stabilizuotas.
Sąkandžio anomalijos gali daryti neigiamą poveikį ir apatinio žandikaulio-smilkinkaulio sąnariui. Kai sąkandis taisyklingas, apatinio žandikaulio judesiai yra tolygūs, jie vyksta darniai kontaktuojant apatiniams ir viršutiniams dantims. Jeigu taip nėra, apatinio žandikaulio-smilkinkaulio sąnariui tenka perkrova, dėl to atsiranda skausmas, sąnarys traška, ilgainiui išsivysto lėtinis uždegimas.
Sąkandžio anomalijų gydymo laikas priklauso nuo anomalijų pobūdžio ir jas sukėlusios priežasties.
Išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantims ir pastebėjus funkcijų sutrikimų (kvėpavimas pro burną, netaisyklingas rijimas, piršto čiulpimas ir kt.), juos dera nedelsiant šalinti. Tokius vaikus bendrosios praktikos odontologai turėtų siųsti pas LOR gydytoją, esant reikalui, – ir pas ortodontą.
Būtina gydyti pieninius dantis, nes pirmalaikis jų netekimas taip pat gali sutrikdyti normalų sąkandžio formavimąsi.
Ypač svarbu laiku koreguoti netaisyklingą žandikaulių pagrindų augimą. Tokia korekcija veiksminga tik vaikui augant, geriausia – iki lytinio brendimo pradžios ar tik jam prasidėjus (mergaitėms – apie 10–11 m., berniukams – apie 12–13 m.). Tam naudojami funkciniai ortodontiniai aparatai. Gydymas trunka iki 1,5 metų.
Išdygus visiems nuolatiniams dantims ir pasibaigus aktyviam žandikaulių skeletinių pagrindų augimui, sąkandžio anomalijoms gydyti naudojamos ortodontinės plokštelės arba breketų sistemos. Ypač sunkiais atvejais, be šių priemonių, prireikia ir chirurginės žandikaulių pagrindų korekcijos.
Plokštelės dantų padėčiai koreguoti naudojamos jau daugiau kaip 150 metų. Jos plastmasiniu pagrindu remiasi prie gomurio – kai reikia koreguoti viršutinio žandikaulio dantų padėtį, arba guli ant alveolinės ataugos iš vidinės žandikaulio pusės, kai koreguojami apatiniai dantys. Aktyvieji mechaniniai plokštelės elementai (sraigtai, spyruoklės, lankai) liečia reikiamą danties tašką ir kreipia į numatytą padėtį. Tačiau plokštelėmis neįmanoma pastatyti dantų į reikiamą padėtį visiškai taisyklingai. Be to, jos nėra patogios, ir vaikai dažnai jas nešioja nepakankamą laiką (reikia 16–18 val. per parą).
Breketų sistema turi daugiau privalumų. Breketais įmanoma tiksliai koreguoti dantų padėtį visomis kryptimis. Jie nenuimami, nešiojami nuolat. Ortodontas gali pritaikyti veiksmingiausius breketų sistemos elementus.
Breketų sistema šiuo metu yra pati efektyviausia ortodontinių anomalijų gydymo priemonė, tačiau ir ji nėra absoliučiai ideali. Kartais gali prasidėti danties šaknies rezorbcija (trumpėjimas), padidėti dantų ėduonies ir apydančio audinių uždegimo rizika.
Dantis reikia valyti bent du kartus per dieną, kaskart – apie 15 min. Kruopščiai nuvalomas kiekvienas dantis, nes už breketų nuolat lieka maisto likučių. Taip pat būtina reguliariai lankytis pas burnos higienistą ir tikrintis, ar neatsirado dantų ėduonis. Pastebėjus dantų ėduonies pažeidimų, būtina nedelsiant gydyti, nelaukiant gydymo breketais pabaigos.
Vyresnio amžiaus pacientams dantų padėties koregavimas yra sudėtingesnis ir daugiau laiko nei vaikams reikalaujantis procesas. Jis gali trukti net iki trejų metų. Be to, nešiojant breketus, patiriama nepatogumų (darbe, bendraujant ir pan.). Tačiau siekiant pagerinti estetinį vaizdą, ypač kai dėl netaisyklingo sąkandžio traumuojami minkštieji burnos audiniai, ortodontinis gydymas gali būti taikomas ir sulaukusiems 30–40 metų. Svarbu, kad nebūtų danties šaknį dengiančio kaulų audinio atrofijos (ne daugiau kaip 50 proc. danties šaknies ilgio). Tai įvertinama atlikus rentgenologinius tyrimus.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę