){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų ėduonis yra maisto ir bakterijų sukelta danties kietųjų audinių liga, kurios pasekmė – yrantys kalcifikuoti audiniai. Danties kariesui atsirasti reikia keletos veiksnių: bakterijų, angliavandenių, danties ir laiko. Pradėjus kauptis bakterijoms ir prasidėjus pirminei danties emalio demineralizacijai (kariozinė dėmė), rekomenduojama reguliuoti mitybą, atlikti individualią ar profesionalią burnos higieną, mechaniškai šalinti apnašas. Taip pat gydoma fluoridais (mineralais), skatinamas seilėtekis.
Kai jau yra atsiradusi kariozinė ertmė, vadinamoji „skylutė“, odontologas paruošia dantį plombuoti – pašalina pažeistas trapias danties struktūras. Tuomet dantis plombuojamas. Jo metu išvalyta kariozinė ertmė užpildoma plombine medžiaga. Taip atkuriama danties forma, funkcija ir estetinis vaizdas.
Neplombuojant dantų, vystosi ėduonis, atsiranda dantų jautrumas, skausmas, dantis gali nulūžti ir netgi gali prireikti dantį visiškai ištraukti.
Galima išskirti įprastinį ir estetinį danties plombavimo būdus. Paprastai dantys plombuojami šviesoje kietėjančiais kompozitais (helio plombomis). Rečiau – kompomerais, stiklo jonomeriniais cementais, amalgamomis, cheminio kietėjimo plombomis. Šiais laikais plačiausiai naudojami šviesoje kietėjantys kompozitai. Jie pasižymi geromis tarpusavyje suderintomis estetinėmis ir patvarumo savybėmis. Į jų sudėtį įeina pigmentinės medžiagos. Jos plombai suteikia skirtingus atspalvius. Todėl galima parinkti spalvą, tinkamiausią plombuojamam dančiui. Helio plombos yra pakankamai tvirtos, jų nusidėvėjimas turėtų prilygti natūraliam dantų nusidėvėjimui.
Estetinės tiesioginės restauracijos atliekamos naudojant nanokompozitus. Jie sudaryti iš nano dalelių ir jų junginių. Ši restauracija yra paplitusi dėl gerų fizinių bei estetinių savybių, gero poliravimo. Estetinio plombavimo metu kruopščiai sluoksniuojamas kompozitas, siekiant atkurti dantų formą, spalvą, dydį, skaidrumą. Atliekant estetinio plombavimo procedūrą, galima atkurti nuskilusį danties kampą, išlyginti kreivus dantis, paslėpti tarpus tarp dantų ar juos pakoreguoti.
Prieš plombavimą pasiklausiama paciento pageidavimų. Beveik visada atliekamas vietinis nuskausminimas, įvertinama danties spalva, dantis nuvalomas kaušeliu su pasta be fluoro. Tuomet instrumentais paruošiamas pažeistiems audiniams pašalinti, kartais naudojamas lazeris.
Paruoštus plombuoti dantis rekomenduojama, estetinio plombavimo metu – privaloma izoliuoti koferdamo sistema (stora gumine plėvele). Papildomai izoliavimui naudojami vatos voleliai, retrakcinis siūlas. Izoliavimas reikalingas tam, kad seilės neužterštų ertmės. Taip pagerinamas matomumas ir priėjimas prie defekto, užtikrinama, kad dantis bus užplombuotas sėkmingai.
Giliai esančiai ertmei padengti naudojama pamušalinė medžiaga. Ji apsaugo danties pulpos ertmę, kurioje yra pulpos audiniai. Tada ertmės audiniai išėsdinami 32–37 proc. ortofosforo rūgštimi, plaunami, sausinami, ant dantų paviršių tepama sujungimo sistema, dedama plombinė medžiaga, sluoksniuojant 1– 2 mm storio sluoksneliais. Kiekvienas sluoksnis kietinamas polimerizacine lempa. Galutinai suformavus plombą, pašalinus jos perteklių, dantis poliruojamas diskais, poliruokliais su pastomis.
Įprastas plombavimas, atsižvelgiant nuo danties pažeidimo dydžio, priėjimo sąlygų, gali trukti nuo 40 iki 60 min. Atliekant estetinį keturių priekinių dantų plombavimą su pertraukomis, užtrunkama 6–7 val. (vidutiniškai 1,5 val. vienam dančiui).
Vietinis nuskausminimas atliekamas beveik visiems pacientams, todėl skausmas procedūros metu nejaučiamas. Vietinė nejautra apsaugo nuo diskomforto ne tik paruošimo, bet ir paruošiamųjų procedūrų, pvz., koferdamo dėjimo, metu. Dažnai pacientai bijo paties nuskausminimo, t.y. adatos dūrio. Jie gali nusiraminti. Numatomoje adatos dūrio vietoje, gleivinė patepama nuskausminamąja benzokaino želė (aplikacinė nejautra).
Profilaktinės patikros metu odontologas apie tai jus informuos. Jeigu reguliariai nesilankote pas odontologą, apie tai perspės danties skausmas. Dažnai pacientai ateina pas odontologą patys pastebėję kariozinę ertmę. Deja, tokia savarankiška diagnostika gali būti pavėluota, nes kariozinė ertmė yra vėlyvas danties ėduonies simptomas.
Baigus plombuoti dantį, iš karto atliekamas plombos įvertinimas. Jei pastebimas plombos defektas, kol viršutinis kompozito sluoksnis yra apsaugotas nuo deguonies ir neužterštas, iš karto taisoma.
Retais atvejais pasitaiko, kad, praėjus kuriam laikui po danties plombavimo, įvyksta ėduonies komplikacijos (pulpos nekrozė, pulpitas, periodontitas), pacientas jaučia stiprų skausmą, skauda sukandant. Tokiu atveju reikia išimti plombą ir gydyti danties kanalus (išvalyti nervinį, kraujagyslinį danties audinį, išvalytus danties šaknies kanalus užpildyti plombine medžiaga). Po kanalų gydymo dantis užplombuojamas iš naujo.
Po plombavimo kartais gali pasireikšti danties jautrumas slėgiui, orui, saldžiam maistui, temperatūrai. Paprastai jautrumas išsisprendžia savaime per kelias savaites. Per šį laikotarpį reikėtų vengti jautrumą sukeliančių veiksnių. Jei jautrumas tęsiasi 2–4 savaites, reikėtų kreiptis pas odontologą. Kreiptis anksčiau, jei danties jautrumas itin padidėjęs.
Odontologas plombuotą dantį pateps fluoro laku, sumažinančiu jautrumą, arba rekomenduos namuose naudoti jauriems dantims skirtas pastas ar gelius. Skausmui nepraėjus, gali tekti pakoreguoti plombą (jeigu tarp plombos ir danties atsirado mikroįtrūkimų arba atskilo plombos ar danties kraštas). Jeigu įvyko ėduonies komplikacijos, gali tekti gydyti kanalus.
Laikui bėgant, plombos dėvisi, gali atsirasti įtrūkimų. Mikroįtrūkimuose tarp plombos ir danties susidaro terpė bakterijoms kauptis, atsiranda antrinis kariesas. Dėl to svarbu reguliariai lankytis pas burnos higienistą, gydytoją odontologą. Apsilankymo metu odontologas gali pripoliruoti senas plombas. Tai turi įtakos plombos ilgaamžiškumui.
Plombavimo ilgaamžiškumas taip pat priklauso nuo pačios plombos kokybės (užpildo dalelių dydžio). Pvz.: estetiniam plombavimui naudojama kompozitinė plomba su nanodalelėmis (jos yra labai mažos) daug geriau poliruojasi, todėl smarkiai sumažina antrinio karieso atsiradimo galimybes, ji ilgiau išlieka estetiška, palyginti su įprastinėmis helio plombomis. Reguliariai tikrindamiesi dantis, tinkamai juos prižiūrėdami, pailginsite jų tarnavimo laiką.
Pasekmės gali būti liūdnos. Tiek pacientui dėl skausmo, tiek piniginei. Reguliariai nesilankant pas odontologą, neišvengiamos ėduonies komplikacijos, gali tekti gydyti kanalus, protezuoti.
Visiškai netaisant, gali tekti dantį ir ištraukti. Dantų būklė priklauso nuo tinkamo ir atsakingo požiūrio.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę