){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lietuvos sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Antanas ŠATAS sako, kad artėjame prie ribos, kai už reabilitaciją žmonės bus priversti susimokėti iš savo kišenės. „Juk sunkiai besiverčiantys ligoniai tikrai nebeatvažiuos į sanatoriją reabilitaciniam gydymui. Žmonės tiesiog liks namuose laukti mirties arba pablogėjimo, arba tikėsis pasveikti savaime ”, – įsitikinęs A. Šatas.
Tuo metu turtingųjų klientų šiuo metu laukia visos sanatorijos išskėstomis rankomis. Tačiau ir turtingieji pastaruoju metu ėmė akyliau skaičiuoti pinigus ir svarsto, kur juos kokybiškiau investuoti. Tad finansinio sunkmečio metu tikėtina, kad iš beveik šešiasdešimties Lietuvoje esančių sanatorijų ir reabilitacijos centrų išliks tik kokybiškiausias paslaugas už prieinamą kainą teikiančios įstaigos.
Lietuvos sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas tiesiai į klausimą, kurios reabilitacijos įstaigos yra pačios geriausios, neatsakė. O ir tokių tyrimų Lietuvoje dar niekas nebuvo atlikęs. Tačiau pats A. Šatas sako žinąs, jog visoje Lietuvoje galima būtų įvardinti bent dešimt reabilitacijos įstaigų, dirbančių tikrai kokybiškai. „Ir tokių gerų sanatorijų yra beveik kiekviename regione, tačiau man būtų neetiška išvardinti jų pavadinimus”, – šypsosi A. Šatas.
Sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovo teigimu, sanatorijos jau beveik penkiolika metų dirba rinkos sąlygomis. Tad ne paslaptis, kad sanatorijų populiarumas priklauso ir nuo rinkodaros. Tačiau vis dėlto renkantis pačią tinkamiausią gydymo įstaigą vertėtų, pirmiausia pasikonsultuoti su savo gydytoju. „Gydytojai žino, kurios įstaigos teikia tikrai kokybiškas paslaugas, kurios stengiasi tik užsidirbti pinigų, o kurios tiesiog vegetuoja”, – sako A. Šatas.
Gydytojas ne siunčia ir ne nukreipia privalomai, o tik rekomenduoja, pataria kur vykti. Žmogus pats renkasi, priima sprendimą, įvertinęs daug kriterijų. Ir būtent renkantis reabilitacijos įstaigą labai naudinga išgirsti kitų žmonių, jau apsilankiusių ten, nuomonę. Juk čia panašiai kaip turguje perkant skanų kumpį: reikia apžiūrėti, pauostyti, paragauti, kad įsitikintum, jog prekė tikrai kokybiška. Sanatorijoje pabuvę žmonės yra pati geriausia reklama, jei jie iš ten grįžta pailsėję, atgavę sveikatą ir su šypsena veiduose. Rinkodaros specialistai seniai atrado teoriją, jog vienas prarastas klientas paskui save nusiveda dar septynis.
Šiuo metu žmones kankina įvairiausi negalavimai ir ligos. O išvažiuoti į sanatorijas ryžtasi anaiptol ne kiekvienas. Nors dabar vis dažniau girdisi nuomonė, kad reabilitacija šalia namų esančioje gydymo įstaigoje gali turėti daugiau pliusų nei sanatorinis gydymas, tačiau specialistai lyg sutarę tvirtina, kad stacionarus gydymas veikia kur kas efektyviau. Poliklinika niekada nepakeis sanatorijos, daugelio medikų nuomone, tai tik lėšų švaistymas.
Antanas Šatas įsitikinęs, kad prieš vykdamas į sanatoriją kiekvienas žmogus turi būti labai motyvuotas ir žinoti, kokių tikslų nori pasiekti. Reabilitacija sanatorijoje yra ne tik ligos padarinių panaikinimas, bet ir pasiruošimas toliau saugoti savo sveikatą ir žinoti jos silpnąsias vietas. „Kiekvienas žmogus prieš vykdamas į sanatoriją turėtų pasiruošti intensyviam reabilitaciniam darbui, o medikai visada pasiryžę pagelbėti motyvuotam ir norinčiam keisti požiūrį į savo sveikatą”, – sako A. Šatas. O rinktis tikrai yra iš ko. Lietuvoje šiuo metu registruota apie 60 sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų. Lietuvos kurortuose para reabilitacinio gydymo esančiose sanatorijose vidutiniškai siekia apie 150-170 litų. Į kainą įeina apgyvendinimas vienviečiame ar dviviečiame kambaryje, maitinimas bei gydymas. Kai kuriose reabilitacijos įstaigose apgyvendinimą ir sanatorinį gydymą už parą galima rasti ir nuo 75 iki 140 litų.
Stacionarinė reabilitacija pacientams skiriama po gydymo stacionare.
Sunkiausiems ligoniams šis gydymas skiriamas ligoninių specializuotuose stacionarinės reabilitacijos skyriuose, įsteigtuose daugiaprofilinėse ar reabilitacijos ligoninėse, sanatorijose.
Lengvesniems ligoniams po persirgtos ligos ar patirtos traumos gydantysis gydytojas gali skirti ambulatorinę reabilitaciją.
Jei gydantis gydytojas siunčia pacientą ambulatorinei reabilitacijai, o ligonis nori vykti į kitame mieste esančią stacionarinę reabilitacinę įstaigą (sanatoriją), už vadinamąsias „viešbučio paslaugas“ – nakvynę ir maitinimą (jei pacientas apsistos minėtoje sveikatos priežiūros įstaigoje) – teks susimokėti pačiam. Ligonių kasos sumoka tik už įstaigos sutektas gydymo procedūras.
Vaikai iki 7 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens. Vyresni vaikai, kuriems būtina slauga, taip pat turi tokią galimybę, jei taip nusprendžia gydytojų konsultacinė komisija. Tiesa, ligonį lydimiems asmenims sanatorijoje tenka susimokėti už maitinimą.
Gydytojas, paskyręs medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo paslaugas, pildo medicininių dokumentų išrašą ir išduoda nustatytos formos pažymą. Šiuos dokumentus reikia pateikti teritorinei ligonių kasai, išduodančiai pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją už minėtą gydymą.
Išrašą būtina pristatyti į pasirinktą reabilitacijos įstaigą. Beje, gavęs siuntimą, į tą įstaigą pacientas turi nuvykti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Dėl atvykimo ir datos su pageidaujamos reabilitacijos įstaigos administracija iš anksto turėtų susitarti gydantysis gydytojas, o ne pacientas.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę