){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ilgainiui dantų spalva gali keistis. Priežastys – įvairiausios: paveldimumas, ligos, antibiotikų vartojimas, amžius, įpročiai, maisto, kurį valgome, poveikis, burnos higienos priežiūra. Odontologai atkreipia dėmesį, jog didžiausi baltų dantų „priešai“ – kava, juodoji bei žalioji arbata, raudonasis vynas, gazuoti gėrimai, rūkalai. Prieš renkantis dantų balinimo procedūrą derėtų nustatyti priežastis, dėl ko pakito dantų spalva. Tuomet lengviau surasti tinkamiausią bei saugiausią priemonę dantims balinti.
Nerekomenduojama naudoti balinamųjų pastų vaikams, nėščioms bei krūtimi žindančioms moterims, žmonėms, kurių dantys ypač jautrūs, pažeisti periodontito, kuriems yra kai kurių žarnyno, skrandžio veiklos sutrikimų, stemplės, gleivinės pažeidimų.
Balinamųjų pastų (beje, kaip ir kitų pastų) sudėtyje yra abrazyvinių medžiagų, padedančių šalinti dantų dėmes, apnašas. Balinamosiose pastose gali būti daugiau šių medžiagų, kurios efektyviau nuvalo nešvarumus. Iš tiesų vadinamoji balinamoji pasta dantų nebalina. Ji pašalina paviršiaus pigmentą, tad ją naudojant dantų spalva gali pašviesėti.
Abrazyvinės, arba šlifuojamosios, medžiagos nulemia pastos balinamąjį poveikį. Jos padeda pašalinti dėmes, akmenis, jų balinamasis poveikis panašus kaip ir balinamosios dantų procedūros, atliekamos profesionaliai – odontologo kabinete. Dažniausiai tai kalcio fosfatas, kalcio karbonatas aliuminio oksidas, silicis, peroksidas. Kad balinamoji pasta nekenktų danties emalei, šis abrazyvumo žymuo (literatūroje ir ant pakuočių įvardijamas kaip RDA – angl. Relative Dentine Abrasivity.) turėtų būti ne didesnis kaip 100. Kuo mažesnis šis žymuo, tuo švelnesnė balinamoji dantų pasta. Kita vertus, kuo šis rodiklis didesnis – tuo didesnis balinamasis pastos poveikis. Deja, tik ant nedaugelio balinamųjų pastų, parduodamų Lietuvoje, nurodomas RDA.
Balinamosios dantų pastos skiriasi savo sudėtimi, kuri lemia kaip bus paveikta danties spalva.
Peroksidai cheminiu būdu balina danties paviršiaus dėmes ir patį dantį. Jei jų koncentracija pakankamai didelė, gali dantis pašviesinti ir jų spalva bus baltesnė negu natūrali. Abrazyvinės medžiagos (aliuminio oksidas, silicis) nutrina dėmes ir apnašas. Soda – viena švelniausių pastos sudedamųjų abrazyvinių dalių, padedančių pašviesinti dantų spalvą. Valant dantis, balinamojoje pastoje esantys, detergentai turi įtakos pastos putojimui. Būtent tai valo danties paviršių. Enzimai, esantys pastoje, sukuria apsauginę plėvelę, kuri neleidžia kauptis apnašoms, akmenims, dėmėms.
Balinant dantis pasta atkreiptinas dėmesys, jog:
· Kuo mažiau seilių burnoje, tuo didesnis balinamosios pastos poveikis
· Kuo ilgiau pasta kontaktuoja su dantimis, tuo didesnis šviesinamasis dantų spalvos poveikis (todėl išsivalius dantis rekomenduojama tik išspjauti pastos perteklių, bet neskalauti burnos)
· Dažniau ir sistemingai vartojama balinamoji dantų pasta užtikrina ilgai išliekantį spindinčių dantų efektą
Šiandien nėra vieningos nuomonės, ar balinamosios dantų pastos sukuriamas estetinis danties „švytėjimas“ atsveria galimus danties pažeidimus. Senstant dantų emalio mažėja, o balinamosios pastos naudojimas gali dar labiau pakenkti dantims. Jie gali tapti jautrūs šalčiui, maistui. Pasirinkus dantų balinimo procedūrą, rekomenduojama ją atlikti odontologo kabinete, o balinamąją dantų pastą naudoti kaip dantų baltumą palaikančią priemonę po profesionalo atliktos dantų balinimo procedūros.
· Dantų pasta buvo naudojama dar 500 m. pr.m.e. Egipte, Kinijoje, Indijoje.
· Pirmųjų dantų pastų sudėtyje buvo smulkintų kaulų, kiaušinių lukštų, sraigių, austrių kiautų, kurie pagelbėjo šalinant dantų akmenis, apnašas.
· Mums įprastos dabartinės balinamosios pastos pradėtos gaminti XX a. viduryje.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
www.skelbimai.lt/jurgees